Adolfas Jucys: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vardas = {{flagicon|LTUPAGENAME}} Adolfas Jucys

| nuotraukapaveikslėlis = Adolfas Jucys.jpg

| alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetas]]

| apdovanojimai = [[LTSR valstybinė premija (1968)]]

'''Adolfas Jucys''' ([[1904]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Klausgalvų Medsėdžiai]], [[Salantų valsčius]], [[Rusijos imperija]] – [[1974]] m. [[vasario 4]] d. [[Vilnius]], palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e) – lietuvių fizikas teoretikas bei matematikas, akademikas, vienas žymiausių [[XX a.]] [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkų. Geriausiai žinomas kaip vienas iš daugiaelektronių [[atomas|atomų]] teorijos kūrėjų<ref name="vle">{{VLE|8|||Adolfas Jucys}}</ref>.

Adolfas Jucys gimė 1904 m. rugsėjo 12 d. [[Klausgalvų Medsėdžiai|Klausgalvų Medsėdžiuose]], [[Kretingos rajono savivaldybė|Kretingos rajone]]. Tėvas Pranas Jucys (gimė [[1863]]  m.) buvo ūkininkas. [[1894]]  m. vedė našlę Barborą Jonkaitę-Kontrimienę iš [[Smeltė (Kretinga)|Smeltės]] kaimo<ref name="karazija">[[Romualdas Karazija]]. ''Žalias teorijos medis: Akad. A. Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla''. Vilnius: UAB „Inforastras“, 2003.  – 176 p.:iliustr. ISBN 9955-9578-8-3</ref>. Pirmasis Barboros vyras, Kontrimas, mirė nuo [[džiova|džiovos]], su juo buvo susilaukusi aštuonių vaikų, iš kurių išgyveno tik du. Po vestuvių Pranas atsikėlė į jos ūkį, tačiau [[1899 m.|1899]] m. mirus jo tėvui ir Adolfo seneliui Kazimierui, grįžo į Klausgalvų Medsėdžius. Gimęs A. Jucys buvo keturioliktas motinos ir šeštas tėvo vaikas, o po metų šeima susilaukė dar vieno sūnaus.

[[1912]]  m., paūgėjus vyresniesiems vaikams, Pranas Jucys nutarė tris jauniausius  – Stefaniją, Adolfą ir Juozą  – išleisti į [[Salantai|Salantų]] pradinę mokyklą. Čia Adolfas mokėsi iki [[1915]]  m., kuomet prie apylinkių priartėjo [[Pirmasis pasaulinis karas|frontas]]<ref name="karazija" />. Netrukus mirė tėvas, todėl karo metais šeima vertėsi sunkiai, o pokariu Adolfas darbavosi ūkyje. Prie mokslų grįžo tik po šešerių metų  – [[1921]]–[[1922]]  m. jį privačiai mokė Salantų liaudies mokyklos vedėjas Stasys Majoras, o nuo 1922  m. metus praleido [[Kretinga|Kretingos]] progimnazijoje<ref name="karazija" />. [[1923]]  m., dar nesibaigus mokslo metams, persikėlė į trečią [[Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla|Plungės „Saulės“ realinės gimnazijos]] klasę. AdolfasAdolfui gerai mokėsiėjosi visusvisi dalykusdalykai, visą laiką buvo geriausias mokinys klasėje. Gimnaziją baigė [[1927]]  m. su trečiatrečiąja jos laida, visus egzaminus išlaikė pačiais aukščiausiais įvertinimais  – penketais<ref name="karazija" />.

1927  m. [[rugsėjo 12]] d. buvo priimtas į [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universiteto]] [[Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas|Matematikos-gamtos mokslų fakulteto]] [[Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas|Matematikos-fizikos skyrių]]<ref name="karazija" />. Kadangi universitetas bendrabučių neturėjo, Adolfas kartu su mokyklos draugu Antanu Šimkumi nuomavosinuomojosi kambarį. Studijų metais įstojo į etnografinio pobūdžio [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] studentų žemaičių draugiją, buvo aktyvus jos narys, rinktas pirmininku<ref name="karazija" />. Pas [[Ignas Končius|Igną Končių]] atliko diplominį darbą tema „Triodinė lemputė“, apgynė jį aukščiausiu įvertinimu ir [[1931]]  m. [[spalio 20]] d.baigė universitetą.

[[1934|1933]]–[[1940]]  m. Dirbodirbo Kauno [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Fizikos katedroje. 1940  m. pabaigoje grįžo į Vilniaus universitetą, kur jau [[1941]]  m. [[sausio 25]] d. apgynė daktaro disertaciją. Nuo tų pačių metų [[rugsėjo 1]] d. iki [[1971]]  m. rugsėjo 1 d. vadovavo Teorinės fizikos katedrai.

[[1945]]  m. [[kovo 17]] d. gavo fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnį ir docento vardą. [[1951]]  m. [[gruodžio 27]] d. [[Sankt Peterburgas|Leningrado]] valstybinio A. Ždanovo universiteto Fizikos fakultete apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją, o po dvejų metų gavo profesoriaus vardą.

[[1956]]  m. Adolfas Jucys tapo pirmuoju [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos Mokslųmokslų akademijos]] sistemoje įkurto [[Fizikos ir matematikos institutas|Fizikos ir matematikos instituto]] direktoriumi<ref name="fmi">[http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=fmi1 Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos (1956-19661956–1966)]. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.</ref><ref name="mii">Kostas Žukauskas. ''„[http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.print&page=istorija_zukauskas Kompiuterizacijos aušra Lietuvos mokslų akademijoje]“''. Nuoroda tikrinta 2008-11-16.</ref> ir vadovavo jam iki [[1963]]  m.<ref name="fmi" />.

1934  m. [[rugsėjo 6]] d. vedė Sofiją Nezabitauskaitę, [[opera|operos]] solistės [[Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė|Adelės Galaunienės]] seserį. Sofija, kilusi iš [[Baidotai|Baidotų]] kaimo, buvo dvejais metais jaunesnė už Adolfą, tačiau į universitetą, studijuoti teisės, įstojo tais pačiais metais, kaip ir jis<ref name="karazija" />. Susipažino minėtoje S. Daukanto draugijoje. [[1936 m.|1936]] m. pabaigoje susilaukė sūnaus [[Algimantas Adolfas Jucys|Algimanto Adolfo Jucio]], 1945  m.  – Gedimino.

[[1955]]  m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] Adolfo Jucio iniciatyva pradėjo veikti pirmasis [[elektronika|elektroninis]] skaičiavimo įrenginys Lietuvoje  – elektroninis [[integratorius]] ELI-12.<ref>{{VLE|12|691||Mokslas Lietuvoje. Technologiniai mokslai. Skaičiavimo technika ir programavimas|}}</ref>. Jį sutiko atiduoti [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo universitetas]]<ref name="mii" />. [[1962]]  m. Fizikos ir matematikos institute taip pat A. Jucio pastangomis įkurtas [[Skaičiavimo centras]]<ref name="vle" />, gauta pirmoji Lietuvoje [[kompiuteris|elektroninė skaičiavimo mašina]] [[BESM|BESM-2M]]. Reguliarūs skaičiavimai ja prasidėjo [[1963]]  m. [[vasario 18]] d., o po aštuonerių metų eksploatacijos jos vietoje buvo sumontuota nauja ESM  – [[BESM-6]]<ref name="mii" />.

* Adolfas Jucys, [[Josifas Levinsonas]], [[Vladislovas Eimutis|Vladas Vanagas]]. ''Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas'' ({{ru|Математический аппарат теории момента количества движения}}). – Vilnius: Lietuvos TSR valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960. –, 243 p. (rusų k., 1962 -m. anglų k.).

* [[Antanas Rimvidas Bandzaitis|Antanas Bandzaitis]], Adolfas Jucys. ''Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje'' ({{ru|Теория момента количества движения в квантовой механике}}). – Vilnius: „Mintis“Mintis, 1965. –, 463 p. : iliustr. (rusų k., 1977  m. perleido „Mokslas“).

* Adolfas Jucys, Algimantas Savukynas.'' Atomo teorijos matematiniai pagrindai'' ({{ru|Математические основы теории атома}}). – Vilnius: „Mintis“Mintis, 1973. –, 479 p. {{ru-icon}}rusų k.).

* Adolfas Jucys. ''Rinktiniai darbai. Daugiaelektronių atomų teorija'' ({{ru|Избранные труды : теория многоэлектронных атомов}}). – Vilnius: „Mokslas“Mokslas, 1978 m. –,  240 p. (rusų k., po mirties).

* [[1968]]  m.  – [[LietuvosLTSR Tarybųvalstybinė Socialistinė Respublika|LTSRpremija]] Valstybinė premija už darbus atomo teorijos srityje.

* [http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/ajucio/ Internetinis Adolfo Jucio šeimos nuotraukų albumas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080429224530/http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/ajucio/ |date=2008-04-29 }}