Vikipedija

Adolfas Jucys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Homobot (aptarimas | indėlis)
Botai
424 385 keitimai
S Automatinis išnašos perkėlimas po taško.
 
(nerodoma 7 tarpinės versijos, sukurtos 5 naudotojų)
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = {{Gimė|1904|09|12}}
| gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} [[Klausgalvų Medsėdžiai]], [[Salantų valsčius]], [[Rusijos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1974|02|04|1904|09|12}}
| mirties vieta = {{flagicon[[Vilnius]]|Lietuva|SSR}} palaidotas = [[VilniusAntakalnio kapinės]]
| sutuoktinis = Sofija Nezabitauskaitė-Jucienė
| tėvai =
Eilutė 21:
| vikiteka= Category:Adolfas Jucys
}}
'''Adolfas Jucys''' ([[1904]]  m. [[rugsėjo 12]] d.  [[Klausgalvų Medsėdžiai]], [[Salantų valsčius]], [[Rusijos imperija]]  – [[1974]]  m. [[vasario 4]] d. [[Vilnius]], palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e)  – lietuvių fizikas teoretikas bei matematikas, akademikas, vienas žymiausių [[XX a.]] [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkų. Geriausiai žinomas kaip vienas iš daugiaelektronių [[atomas|atomų]] teorijos kūrėjų<ref name="vle">{{VLE|8|||Adolfas Jucys}}</ref>.
 
== Biografija ==
 
=== Vaikystė ===
Tėvas Pranas Jucys (gimė [[1863]] m.) buvo ūkininkas. [[1894]] m. vedė našlę Barborą Jonkaitę-Kontrimienę iš [[Smeltė (Kretinga)|Smeltės]] kaimo<ref name="karazija">[[Romualdas Karazija]]. ''Žalias teorijos medis: Akad. A. Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla''. Vilnius: UAB „Inforastras“, 2003. – 176 p.:iliustr. ISBN 9955-9578-8-3</ref>. Pirmasis Barboros vyras, Kontrimas, mirė nuo [[džiova|džiovos]], su juo buvo susilaukusi aštuonių vaikų, iš kurių išgyveno tik du. Po vestuvių Pranas atsikėlė į jos ūkį, tačiau [[1899 m.|1899]] m. mirus jo tėvui ir Adolfo seneliui Kazimierui, grįžo į Klausgalvų Medsėdžius. Gimęs A. Jucys buvo keturioliktas motinos ir šeštas tėvo vaikas, o po metų šeima susilaukė dar vieno sūnaus.
 
[[1912]] m., paūgėjus vyresniesiems vaikams, Pranas Jucys nutarė tris jauniausius – Stefaniją, Adolfą ir Juozą – išleisti į [[Salantai|Salantų]] pradinę mokyklą. Čia Adolfas mokėsi iki [[1915]] m., kuomet prie apylinkių priartėjo [[Pirmasis pasaulinis karas|frontas]]<ref name="karazija" />. Netrukus mirė tėvas, todėl karo metais šeima vertėsi sunkiai, o pokariu Adolfas darbavosi ūkyje. Prie mokslų grįžo tik po šešerių metų – [[1921]]–[[1922]] m. jį privačiai mokė Salantų liaudies mokyklos vedėjas Stasys Majoras, o nuo 1922 m. metus praleido [[Kretinga|Kretingos]] progimnazijoje<ref name="karazija" />. [[1923]] m., dar nesibaigus mokslo metams, persikėlė į trečią [[Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla|Plungės „Saulės“ realinės gimnazijos]] klasę. Adolfui gerai ėjosi visi dalykai, visą laiką buvo geriausias mokinys klasėje. Gimnaziją baigė [[1927]] m. su trečiąja jos laida, visus egzaminus išlaikė pačiais aukščiausiais įvertinimais – penketais<ref name="karazija" />.
Eilutė 50:
Pagrindinė Adolfo Jucio mokslinių tyrimų sritis buvo [[atomas|atomo]] teorija. Konsultavęsis pas [[Douglas Hartree]] Mančesterio universitete, skaičiavo [[anglis|anglies]] atomo bangines funkcijas [[Hartrio-Foko metodas|Hartrio ir Foko metodu]], prisidėjo prie jo tobulinimo. Apibendrino nepilno kintamųjų atskyrimo metodą atomams, turintiems daugiau kaip du [[elektronas|elektronus]]. Taip pat vystė patikslintus atomo elektronų sluoksnių aprašymo metodus, įrodė atomų dvielektronių sužadinimų svarbą<ref name="vle" />. Išplėtojo grafinį metodą [[judesio kiekio momentas|judesio kiekio momento]] teorijos dydžiams vaizduoti ir veiksmams su jais atlikti.
 
[[1955]] m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] Adolfo Jucio iniciatyva pradėjo veikti pirmasis [[elektronika|elektroninis]] skaičiavimo įrenginys Lietuvoje – elektroninis [[integratorius]] ELI-12.<ref>{{VLE|12|691||Mokslas Lietuvoje. Technologiniai mokslai. Skaičiavimo technika ir programavimas|}}</ref>. Jį sutiko atiduoti [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo universitetas]]<ref name="mii" />. [[1962]] m. Fizikos ir matematikos institute taip pat A. Jucio pastangomis įkurtas [[Skaičiavimo centras]]<ref name="vle" />, gauta pirmoji Lietuvoje [[kompiuteris|elektroninė skaičiavimo mašina]] [[BESM|BESM-2M]]. Reguliarūs skaičiavimai ja prasidėjo [[1963]] m. [[vasario 18]] d., o po aštuonerių metų eksploatacijos jos vietoje buvo sumontuota nauja ESM – [[BESM-6]]<ref name="mii" />.
 
== Bibliografija ==
 
* Adolfas Jucys, [[Josifas Levinsonas]], [[Vladislovas Eimutis|Vladas Vanagas]]. ''Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas'' ({{ru|Математический аппарат теории момента количества движения}}). – Vilnius: Lietuvos TSR valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960. –, 243 p. (rusų k., 1962 – m. anglų k.).
* [[Antanas Rimvidas Bandzaitis|Antanas Bandzaitis]], Adolfas Jucys. ''Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje'' ({{ru|Теория момента количества движения в квантовой механике}}). – Vilnius: „Mintis“Mintis, 1965. –, 463 p. : iliustr. (rusų k., 1977 m. perleido „Mokslas“).
* Adolfas Jucys, Algimantas Savukynas.'' Atomo teorijos matematiniai pagrindai'' ({{ru|Математические основы теории атома}}). – Vilnius: „Mintis“Mintis, 1973. –, 479 p. {{ru-icon}}rusų k.).
* Adolfas Jucys. ''Rinktiniai darbai. Daugiaelektronių atomų teorija'' ({{ru|Избранные труды : теория многоэлектронных атомов}}). – Vilnius: „Mokslas“Mokslas, 1978, m. – 240 p. (rusų k., po mirties).
 
== Įvertinimas ==
Eilutė 66:
 
== Nuorodos ==
* [http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/ajucio/ Internetinis Adolfo Jucio šeimos nuotraukų albumas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080429224530/http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/ajucio/ |date=2008-04-29 }}
* [http://www.itpa.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=ajucys Teorinės fizikos ir astronomijos institutas: Daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjas]
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Adolfas_Jucys"