Koralinis rifas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Coral_reef_PloS.jpg|thumb|right|300px250px|Koralinis rifas]]

'''Koralinis rifas''' yra – [[Aragonitas|aragonito]] struktūros, sukurtos dabar jau mirusių ir suirusių [[Duobagyviai|duobagyvių]] - – koralinių polipų, išsiauginančių tvirtą kalkinį skeletą, kuris, jiems mirus, išlieka dar ilgą laiką, taip formuodamas koralinį rifą. Rifai aptinkami sekliuose ir šiltuose [[Tropikai|tropiniuose]] vandenyse, turinčiuose nedaug maistinių medžiagų. Jie susiformuoja tropinių jūrų platumose iki maždaug 20° pietų ir šiaurės platumos. Jie neauga, jeigu vandens temperatūra gali nukristi žemiau 11  °C. Platuma, iki kurios sąlygos koralams augti dar tinkamos, vadinamos Darvino tašku. Šiauriausias planetos koralinis rifas yra [[Kurės atolas]] [[Havajai (salynas)|Havajų salyne]].

Koralų polipai patys nepajėgūs apsirūpinti [[Fotosintezė|fotosintezės]] produktais, tačiau šiomis medžiagomis juos aprūpina simbiontai - – dumbliai zooksantelės. Kadangi zooksantelėms reikalinga šviesa, koralai dažniausiai auga nedideliame gylyje, kur gauna užtektinai šviesos (didžiuma koralų geriausiai jaučiasi ne giliau kaip 30  m nuo vandens paviršiaus). Dėl tos pačios priežasties koralams tinkamesnis yra švarus, nedrumzlinas vanduo, pro kurį gerai skverbiasi šviesa.

Koralinis rifas yra didelė ir sudėtinga ekosistema, sausumoje jiems prilygtų didieji miškai. Koralų rifuose gyvenančios žuvų ir gyvūnų rūšys sudaro apie 25 % visų žinomų jūros gyvūnų rūšių, iš kurių vien žuvų - – daugiau nei 40004 000, taip pat gausybė smulkesnių bestuburių bei dumblių.

Dažniausiai būna netaisyklingos ovalios formos, 3 - – 10  km pločio ir formuojasi atokiau nuo žemyno, negiliose jūros vietose, o vėliau pasiekia vandens paviršių. Ilgainiui čia susikaupia jūros bangų sunešamas smėlis ir susiformuoja nedidelės salos, kuriose ima želti įvairios palmės, kiti tropiniai augalai, apsigyvena paukščiai, ropliai ir kiti gyvūnai. Platforminiai rifai taip pat gali užaugti ir didelių atolų vidinėje pusėje, pavyzdžiui, [[Maldyvai|Maldyvų]] salose.

Nuo sausumos jį skiria gilios lagūnos. Šiam tipui priklauso garsusis Australijos [[Didysis barjerinis rifas]], kurio ilgis viršija 27002 700 km, o užimamas plotas siekia ~340 0000 000 km² ("Global„Global Information System on Coral Reefs"Reefs“ duomenimis). Šiame plote suskaičiuota apie 30003 000 koralų rifų kolonijų. Barjerinių rifų nėra daug, jie formuojasi ant žemyno kraštų, atskirdami seklius pakrantės vandenis nuo jūros, bet visiškai neizoliuoja, nes vanduo per rifų kanalus potvynio metu plūsta į lagūnas bei išteka atoslūgio metu. Barjeriniai rifai susidaro rytinėse kontinentų pusėse, vienintelė išimtis - – [[Madagaskaras|Madagaskaro]] barjerinis rifas.

Panašus į platforminius rifus, tačiau netampa salomis ir visą laiką išlieka po vandeniu. Kartais šių rifų viršūnės siekia 30-4030–40 metrų žemiau vandens paviršiaus lygio. Rifų paviršius dažnai būna plokščias, juose susidaro itin palankios sąlygos jūros gyvūnams, todėl biologinė įvairovė čia itin didelė. Povandeniniai rifai auga ne tik kontinentų zonose, bet ir toli nuo krantų, jūroje, aplink nedideles salas.

Žiedo pavidalo koralų sala, kurios viduryje yra lagūna, susiformavusi ant povandeninio [[Ugnikalnis|ugnikalnio]]. Atolas gali būti su protakomis arba ištisinis (ištisinis žiedas; tokiu atveju vanduo lagūnoje gali būti gėlesnis negu supančiame vandenyne). Atolo aukštis dažniausiai neviršija 3-4 3–4 m virš jūros lygio. Kai kurie atolai, išaugę ne ant pavienių ugnikalnių, o ant povandeninių plokščiakalnių, suformavo milžiniškas lagūnas, pavyzdžiui, [[Kvadžaleinas|Kvadžaleino]] atolo [[Maršalo salos]]e lagūnos plotas 2336  km², [[Rangiroa]] atolo [[Tuamotu salos|Tuamotu salyne]] plotas 1639  km².

Koralų rifų plotas - – maždaug 600 000  km², iš kurių ~92 % auga [[Ramusis vandenynas|Ramiojo]] ir [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] regionuose. [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] koraliniai rifai užima 7,6 % viso rifų ploto.

* [[Didysis barjerinis rifas]]  – didžiausia planetoje rifų sistema, vakarinė Australijos pakrantė.

[[Vaizdas:Coral-reef-bioerosion.jpg|thumbnail|300px|leftright|Koralų erozija]]

Pastaruoju metu koralai sparčiai nyksta. „The Nature Conservancy“ organizacijos nuomone, jei koralai ir toliau nyks tokiu pat spartumu, per artimiausius 50 metų išnyks ~70 % visų planetos koralų. 2000 metais Džono Hopkinso universiteto (Johns Hopkins University) tyrimai, besiremiantys 414 [[Indonezija|Indonezijos]] rifų monitoringu, rodo, kad tik 6 % Indonezijos koralinių rifų yra puikios būklės, apie 24 % - – geros būklės, o ~70 % - – blogos būklės. 2007  m. didžiausia koralinių rifų apsaugos organizacija ''Reef Check'' teigė, kad iš visų [[Filipinai|Filipinų]] koralinių rifų, užimančių ~27 000  km², puikiai išsilaikę tik 5 %.

Apibendrintais vertinimais, šiuo metu pavojus gresia ~60 % planetos koralinių rifų, o apie 10 % jau žuvę. <ref>Save Our Seas, 1997 Summer Newsletter, Dr. Cindy Hunter and Dr. Alan Friedlander</ref><ref>Tun, K., L. M. Chou, A. Cabanban, V. S. Tuan, Philreefs, T. Yeemin, Suharsono, K. Sour, and D. Lane, 2004, p:235-276  in C. Wilkinson (ed.), Status of Coral Reefs of the world: 2004.</ref><ref>Kleypas, J.A., R. A. Feely, V. J. Fabry, C. Langdon, C. L. Sabine, and L. L. Robbins, 2006, Impacts of Ocean Acidification on Coral Reefs and Other Marine Calcifiers: A guide for Future Research, NSF, NOAA, & USGS, 88 pp.</ref>

Kai kurių tyrimų duomenimis, prasta vandens kokybė lemia ir koralų ligų plitimą.<ref>{{cite web|author=Rachel Nowak|publisher=New Scientist|date=[[2004-01-11]]|title=Sewage nutrients fuel coral disease|url=http://www.newscientist.com/article.ns?id=dn4539|accessdate=2006-08-10|archive-date=2006-09-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20060910093908/http://www.newscientist.com/article.ns?id=dn4539|url-status=dead}}</ref>

Nuo pernelyg šilto vandens koralai blunka. 1998 ir 2004  m. dėl [[El Ninjo]] poveikio pakilus tropinių vandenų temperatūrai, koralai daug kur išbluko arba net žuvo (dalis jų vėliau atsigavo). Koralai išblunka dėl to, kad nuo šiluminio šoko polipai išstumia į paviršių zooksanteles, kurios pablykšta arba tampa visai baltos. Greta temperatūros didėjimo nurodomos ir kitos rifų blukimo priežastys  – badavimas dėl zooplanktono trūkumo; radiacijos padidėjimas; cheminės vandens sudėties pokyčiai, patogeninės bakterijos. Dažnai koralų blukimą lydi koralų ligų protrūkiai.

Rūgštėjant atmosferai, dalis CO₂ ištirpsta vandenyje ir rūgština vandenį. Paviršinių vandens sluoksnių pH mažėjimas daro ilgalaikį poveikį koraliniams rifams.<ref>Kleypas, J.A., R. A. Feely, V. J. Fabry, C. Langdon, C. L. Sabine, and L. L. Robbins, 2006, Impacts of Ocean Acidification on Coral Reefs and Other Marine Calcifiers: A guide for Future Research, NSF, NOAA, & USGS, 88 pp.</ref><ref>{{cite web |url=http://science.hq.nasa.gov/oceans/system/carbon.html |title=The Ocean and the Carbon Cycle |accessdate=2007-03-04 |date=2005-06-21 |work=[[NASA]] Oceanography ([|archive-date=2007-02-11 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070211002613/http://science.hq.nasa.gov/indexoceans/system/carbon.html science@nasa])|url-status=dead }}</ref>. Stebėjimų duomenys rodo, kad vandenynų rūgštingumas nuo pramoninės eros pradžios padidėjo nuo 8,25 iki 8,14 pH<ref name=jacob05>Jacobson, M. Z. (2005). Studying ocean acidification with conservative, stable numerical schemes for nonequilibrium air-ocean exchange and ocean equilibrium chemistry. ''J. Geophys. Res. Atm.'' '''110''', D07302.</ref>; tikimasi, kad iki 2100  m. dėl antropogeninio poveikio jis padidės dar 0,3-0,4 pH.<ref name=orr05>Orr, J. C. ''et al.'' (2005). [http://www.ipsl.jussieu.fr/~jomce/acidification/paper/Orr_OnlineNature04095.pdf Anthropogenic ocean acidification over the twenty-first century and its impact on calcifying organisms.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080625100559/http://www.ipsl.jussieu.fr/~jomce/acidification/paper/Orr_OnlineNature04095.pdf |date=2008-06-25 }} ''Nature'' '''437''', 681-686681–686</ref>. Didėjant vandens rūgštingumui, pradeda tirpti kalcio karbonatas  – svarbiausia statybinė koralinių rifų medžiaga.

* Barber, Charles V. and Vaughan R. Pratt. 1998. Poison and Profit: Cyanide Fishing in the Indo-Pacific. ''Environment'', Heldref Publications.

* Castro, Peter and Michael Huber. 2000. ''Marine Biology.'' 3rd ed. Boston: McGraw-Hill.

* Courtney, Catherine and Alan White. 2000. ''Integrated Coastal Management in the Philippines''. Coastal Management; Taylor and Francis.

* Fox, Helen. 2005. ''Experimental Assessment of Coral Reef Rehabilitation Following Blast Fishing''. The Nature Conservancy Coastal and Marine Indonesia Program. Blackwell Publishers Ltd, Feb 2005.

* Hughes, et al. 2003. Climate Change, Human Impacts, and the Resilience of Coral Reefs. ''[[Science]]''. Vol 301 [[2003-08-15 August]] [[2003]]

* Nybakken, James. 1997. ''Marine Biology: An Ecological Approach.'' 4th ed. Menlo Park, CA: Addison Wesley.

* Sadovy, Y.J. ''Ecological Issues and the Trades in Live Reef Fishes, Part 1''

* Spalding, Mark, Corinna Ravilious, and Edmund Green. 2001. ''World Atlas of Coral Reefs''. Berkeley, CA: University of California Press and UNEP/WCMC.