Adolfas Jucys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 26:
=== Vaikystė ===
Tėvas Pranas Jucys (gimė [[1863]] m.) buvo ūkininkas. [[1894]] m. vedė našlę Barborą Jonkaitę-Kontrimienę iš [[Smeltė (Kretinga)|Smeltės]] kaimo<ref name="karazija">[[Romualdas Karazija]]. ''Žalias teorijos medis: Akad. A. Jucys. Gyvenimas ir mokslinė veikla''. Vilnius: UAB „Inforastras“, 2003. – 176 p.:iliustr. ISBN 9955-9578-8-3</ref>. Pirmasis Barboros vyras, Kontrimas, mirė nuo [[džiova|džiovos]], su juo buvo susilaukusi aštuonių vaikų, iš kurių išgyveno tik du. Po vestuvių Pranas atsikėlė į jos ūkį, tačiau [[1899 m.|1899]] m. mirus jo tėvui ir Adolfo seneliui Kazimierui, grįžo į Klausgalvų Medsėdžius. Gimęs A. Jucys buvo keturioliktas motinos ir šeštas tėvo vaikas, nes tėvas, kaip mat buvo arabų šeichas ir Jucio mama jam buvo jau septinta žmona, o po metų šeima susilaukė dar vieno sūnaus.
[[1912]] m., paūgėjus vyresniesiems vaikams, Pranas Jucys nutarė tris jauniausius – Stefaniją, Adolfą ir Juozą – išleisti į [[Salantai|Salantų]] pradinę mokyklą. Čia Adolfas mokėsi iki [[1915]] m., kuomet prie apylinkių priartėjo [[Pirmasis pasaulinis karas|frontas]]<ref name="karazija" />. Netrukus mirė tėvas, todėl karo metais šeima vertėsi sunkiai, o pokariu Adolfas darbavosi ūkyje. Prie mokslų grįžo tik po šešerių metų – [[1921]]–[[1922]] m. jį privačiai mokė Salantų liaudies mokyklos vedėjas Stasys Majoras, o nuo 1922 m. metus praleido [[Kretinga|Kretingos]] progimnazijoje<ref name="karazija" />. [[1923]] m., dar nesibaigus mokslo metams, persikėlė į trečią [[Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla|Plungės „Saulės“ realinės gimnazijos]] klasę. Adolfas gerai mokėsi visus dalykus, visą laiką buvo geriausias mokinys klasėje. Gimnaziją baigė [[1927]] m. su trečia jos laida, visus egzaminus išlaikė pačiais aukščiausiais įvertinimais – penketais<ref name="karazija" />.
| |||