Gelvonų dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VoxelVexel (aptarimas | indėlis)
+coord
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Nevienareikšmės nuorodos
Eilutė 12:
| Paveikslėlio apibūdinimas = Gelvonų dvaro klėtis
}}
'''Gelvonų dvaras''' – dvaras, esantis [[Gelvonai|Gelvonuose]], [[Širvintų rajono savivaldybė|Širvintų rajone]]. DvaroŠiuo metu išlikę tik dvaro sodybos fragmentai, [[XIX amžius|XIX]] a. pirmojoje pusėje – [[XX amžius|XX]] a. pradžioje, egzistavusios sodybos likučiai: raudonų plytų tarnų namas, tvartas, senų medžių alėja, vedanti į dvarvietę. Dvaro pastatų kompleksui priskiriama ir [[Gelvonų bažnyčia]] su gretimomis koplyčiomis.
 
== Istorija ==
Gelvonų dvaro pradžia siejama su 1502 m. [[Vytautas|Vytauto]] pasirašyta privilegija, kuria šis didikui [[Gabrielius Daumantas|Gabrieliui Daumantui]] valdyti [[Siesikų dvaras|Siesikų]] ir Gelvonų dvarus. Taip Daumantų giminė (vėliau [[Daumantai Siesickiai]]) keliems šimtmečiams įsitvirtino kaip Gelvonų dvaro valdytojai. Tiesa per ilgą istoriją dvaro valdomos žemės ne kartą keitėsi. Atskiros gyvenvietės buvo parduodamos, perleidžiamos, dalinamos, susigrąžinamos. XVII a. antrojoje pusėje daugumą dvaro žemių į vienas rankas sukaupė [[Kazimieras Daumantas Siesickis]]. Jis fundavo Gelvonų bažnyčią. Tuo metu dvaras turėjo 33 dūmus<ref>Spurgevičius, Povilas. 2009. Gelvonų dvarai. Gelvonai. Lietuvos valsčiai, p. 174.</ref>.
 
1708 m. Mykolas Siesickis pardavė dvarą [[Mikalojus Radvila|Mikalojui Radvilai]], ir taip dvaras trumpam perėjo į Radvilų giminės rankas. Šio žmona Marcijona užrašė dvarą sūnui Leonui Radvilai, o šis 1740 m. pardavė dvarą [[Viktoras Juozapas Chelchovskis|Viktorui Juozapui Chelchovskiui]]. Nors pastarasis valdė jį labai trumpai, padarė daug reformų. 1746 m. darytame inventoriuje minimas ne tik medinis dvaro rūmas, svirnas, sandėliai, virykla, kepykla, bravoras, bet ir naujai statyti rūmai. Be to, šalia dvaro įkurtas Gelvonų miestelis, kuriame pakviesti gyventi laisvieji žmonės, nemaža dalis [[žydai]]<ref>Spurgevičius, Povilas. 2009. Gelvonų dvarai. Gelvonai. Lietuvos valsčiai, p. 177.</ref>.
Gelvonų dvaras senovėje priklausė [[Daumantai Siesickiai|Daumantams]], Sieciskiams, Žabams. Kai Alina Žabaitė ištekėjo už Stepono Aleksandro Pliaterio (1799–1864), Gelvonai tapo grafų Pliaterių nuosavybe. Tai Lietuvos ir Lenkijos didikų giminė, kilusi iš [[XVIII amžius|XVIII]] a. Vestfalijos riterio Hereboldo Brėjeliečio, praminto Pliateriu. Vienas iš giminės atstovų, Gelvonų dvaro savininkas, [[1895]]–[[1897]] m. pastatė dabartinę [[Gelvonų bažnyčia|miestelio bažnyčią]] (architektas [[Aleksejus Polozovas]]). Ji bebokštė, neoklasicizmo ir neobaroko formų derinys.
 
1746 m. Chelchovskis pardavė atnaujintą dvarą [[Martynas Gorskis|Martynui Gorskiui]], o 1768 m. šio įpėdinis [[Tadas Gorskis]] pardavė dvarą [[Tadas Žaba|Tadui Žabai]] ({{pl|Tadeusz Żaba}}). Žabų giminė įsitvirtino kaip nauji savininkai. Po Žabo mirties 1800 m., valdą gavo jo dukra Secilija Žabaitė ({{pl|Cecilia Żaba}}). Ši ištekėjo už [[Jonas Marcinkevičius|Jono Marcinkevčiaus]] ({{pl|Jan Marcinkiewicz}}). Marcinkevičiai tuo metu valdė [[Tundziškių dvaras|Tundziškių dvarą]] šiaurės rytuose. Jonas Marcinkevičius su žmona pastoviai gyveno dvare. 1811 m. inventoriuje minimi čia dirbantys laisvieji žmonės: liokajai, virėjai, kambariniai, medžiotojai, vežikai, siuvėjai, kalviai ir net 14 muzikantų. Tai rodo klestintį gyvenimą<ref>Spurgevičius, Povilas. 2009. Gelvonų dvarai. Gelvonai. Lietuvos valsčiai, p. 177.</ref>.
 
GelvonųKai dvarasapie senovėje1833 priklausėm. [[DaumantaiCecilijos Siesickiai|Daumantams]],ir Sieciskiams,Jono Žabams.dukra Kai AlinaAloiza Žabaitė (1800-1876) ištekėjo už Stepono Aleksandro Pliaterio (1799–1864), Gelvonai tapo grafų [[Pliateriai|Pliaterių]] nuosavybe. Tai Lietuvos ir Lenkijos didikų giminė, kilusi iš [[XVIII amžius|XVIII]] a. Vestfalijos riterio Hereboldo Brėjeliečio, praminto Pliateriu. Vienas iš giminės atstovų, Gelvonų dvaro savininkas, [[1895]]–[[1897]] m. vietoj senosios sudegusios pastatė dabartinę [[Gelvonų bažnyčia|miestelio bažnyčią]] (architektas [[Aleksejus Polozovas]]). Ji bebokštė, neoklasicizmo ir neobaroko formų derinys.
 
[[2009]] m. kovo mėn. Gelvonų dvaro tarnų namas nukentėjo nuo gaisro – apdegė dalis stogo ir stogo perdanga.<ref>{{dvarai 2010}}</ref>
 
== Dvaro komplekso galerija ==
== Galerija ==
<gallery>
Gelvonu_dvaras_tvartas.jpg|Gelvonų dvaro tvartas
eilutė 31 ⟶ 36:
Gelvonai_Church.jpg|Bažnyčios statinių kompleksas. Dešinėje – Pliaterių koplyčia
</gallery>
 
== Žemėvalda ==
Dvaras valdė didelę teritoriją aplink dvaro kompleksą su jam priklausančiais kaimais ir [[palivarkas|palivarkais]]. Jis užėmė centrinę [[Gelvonų valsčius|Gelvonų valsčiaus]] dalį. Dėl nuolatinių perpirkimų ir pardavimų jo dydis ir ribos nuolat keitėsi.
 
Pavyzdžiui, 1811 m. inventoriuje, kuris sudarytas dvarą valdant Jonui Marcinkevičiui, minimi šie Dvarui priklausantys kaimai: [[Mikalajūnai]] (12 šeimų), [[Raudonkalis]] (2 šeimos), [[Tilvikai]] (7 šeimos), [[Mančiušėnai]] (12 šeimų), [[Paširvinčiai]] (2 šeimos), [[Šarkaičiai]] (10 šeimų), [[Žieveliškiai]] (8 šeimos), [[Kaliakiemiai]] (6 šeimos), [[Grežėniškiai]] (3 šeimos, 6 rusų šeimos), [[Linemarkis]] (5 žmonės), [[Savingė]] (1 rusų šeima), Gdelvonų miestelis (Slabada, 13 suaugusių lietuvių vyrų, 13 suaugusių žydų vyrų)<ref>Spurgevičius, Povilas. 2009. Gelvonų dvarai. Gelvonai. Lietuvos valsčiai, p. 185.</ref>.
 
Tuo metu dvaro žemės ribojosi su Tundziškių dvaru šiaurės rytuose ir [[Liukonių dvaras|Liukonių dvaru]] pietuose.
 
== Šaltiniai ==