Hurgada
Hurgada (arba Hurgada; arab. الغردقة = Al Ghardaqah, angl. Hurghada) – Egipto kurortas, įsikūręs prie Raudonosios jūros. XX a. pradžioje jis išaugo iš mažo žvejų kaimelio. Dabar jis išsidriekęs apie 40 km palei jūrą. 261 tūkst. gyventojų.
| Hurgada الغردقة | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Egiptas
|
| Muhafaza | Raudonosios jūros muchafaza |
| Gyventojų | 248 000 |
 Vikiteka |
Hurgada |
Apie miestą
Miestą sudaro trys rajonai. Pirmiausia tai Dacharas (angl. Dahar), pradinė Hurgada, miesto senamiestis, kuriame gausu mažų, antikvarinių parduotuvyčių. Kaip priešingybė jam – Sakala (angl. Sakkala), – šiuolaikinis viešbučių rajonas. El Korra Road yra dar vienas šiuolaikinis rajonas.
Hurgada vis dar sparčiai plečiasi ir jame nepaprastai daug tebevykstančių statybų.
Miestas pasižymi aktyviu naktiniu gyvenimu, daug muzikinių ir šokių klubų, barų. Vienas garsesnių, pasižymintis pilvo šokiu, arabų ir nubiečių folkloro vaidinimais, yra „Alf Leila Wa Leila“ (Tūkstančio ir vienos nakties).
Miesto apylinkės
40 km į pietus nuo Hurgados yra Šem El Naga, kurio paplūdimiai, ko gero, įstabiausi šioje pakrantėje. Tuo tarpu 25 km į šiaurę nuo Hurgados yra El Gouna, privatus viešbučių miestelis, į kurį neįleidžiami egiptiečiai, jei tik jie jame nedirba. Jis išsidėstęs keliose kanalais jungiamose salose ir todėl dar vadinamas Egipto Venecija. Į vakarus nuo Hurgados prasideda Egipto dykuma.
Pramogos
Hurgada garsi savo vandens pramogomis. Galite daryti viską: skrieti burlentėmis, buriuoti, iškylauti laivu, žvejoti, grožėtis povandeniniu gyvenimu pro povandeninio laivo iliuminatorių. Tačiau įdomiausia – plaukioti su kauke po vandeniu ar nardyti gėrintis koralais ir spalvingomis žuvimis. Šalia Hurgados yra kelios aplankytinos salos. Visų pirma ir tiesiai priešais Hurgadą yra Giftuno sala, su koralų rifais ir smėlėtu paplūdimiu.
Keli kilometrai į šiaurę nuo Hurgados yra Jūros muziejus. Tai jūros biologinė stotis, turinti nedidelį akvariumą.
Apie 40 km į vakarus, Gebel Abu Dukhan’o (arba Dokhan’o) „rūkstančiuose kalnuose“ yra Mons Porphyrites (Porfyro kalnas), kur romėnai kasė porfyrą, naudotą šventyklų, sarkofagų ir statulų puošimui. Imperatorius Adrianas čia pastatė Serafio šventyklą, o 1823 m. rasta stela liudija čia buvus ir krikščioniškąją bažnyčia. Vietovė archeologų intensyviai tyrinėjama. Deja, ji neįtraukta į turistų lankytinų vietų sąrašą ir dėl jos aplankymo reiktų tartis atskirai.