1957 m. pasaulio šachmatų čempionatas

1957 m. pasaulio šachmatų čempionatas tai pasaulio šachmatų čempionato trimečio ciklo (1954–1957) varžybos. Jų paskutiniame etape tarp M. Botviniko ir V. Smyslovo buvo žaidžiamas 24 partijų mačas dėl pasaulio čempiono vardo. Jis vyko 1957 m. kovo 5 – balandžio 27 d. Maskvoje. Pretendentas turėjo surinkti daugumą taškų. Esant rezultatui 12 : 12 pasaulio čempionas išsaugo titulą. Mačą laimėjo Vasilijus Smyslovas 12½ : 9½ (+6 -3 =13). Jis tapo septintuoju pasaulio šachmatų čempionu.

Dalyviai

Pretendento atranka

Tai trečias pasaulio šachmatų čempionatas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal FIDE nustatytą tvarką.

Zoniniai turnyrai

1954 m. ne visai pavyko pravesti visus numatytus zoninius turnyrus. Nėra duomenų apie 8-ąjį: Azijos ir Okeanijos zoninį turnyrą. Pravedus 1954 m. zoninius turnyrus į 1954 m. Geteborgo tarpzoninį turnyrą pateko geriausiai pasirodę dalyviai: iš 1-os zonos (Centrinė Europa) – 4 v.: V. Uncikeris, J. Doneris, B. Rabaras, Fudereris; iš 2-os (SSRS) 4 v.: (J. Geleris, G. Ilivickis, B. Spaskis ir T. Petrosianas); iš 3-ios (Rytų ir Šiaurės Europa) 4 v. L. Pachmanas, L. Sabo, B. Sliva, M. Filipas; iš 4-os (JAV)– 3 v.: (A. Bisgajeris, L. Evansas, C. Seidmenas); iš – 5-os – (Kanada) 1 v. D. A Janovskis iš – 6-os – (Centrinė Amerika) 1 v. – Medina Garcia; iš – 7-os – (Pietų Amerika) 4 v. (O. Panno, M. Najdorfas, H. Pilnikas, K. Gimardas); iš – 8-os – (Azija, Okeanija) nerasta duomenų, kad turnyras būtų įvykęs.

Tarpzoninis turnyras

1955 m. Geteborgo Tarpzoninis turnyras vyko Geteborge 1955 rugpjūčio 14 – rugsėjo 22 d.

Dalyvavo 21 šachmatininkas. Dalyvių sudėtis – aštuoniuose FIDE zoniniuose turnyruose geriausiai pasirodę šachmatininkai: iš 1-os, 2-os ir 3-ios (SSRS) zonų po 4; iš 4-os ir 7-os zonų po 3 šachmatininkus; iš 5-os, 6-os– po 1.

Asmeniškai pakviesti : D. Bronšteinas, P. Keresas ir S. Reševskis – 1953 m. Kandidatų turnyro prizininkai.

Turnyre dalyvauti atsisakė S. Reševskis, C. Seidmenas, L. Evansas ir D. Janovskis. Į jų vietas buvo pakviesti: G. Štalbergas ir H. Pilnikas .

Pasibaigus 1955 m. tarpzoniniam turnyrui į 1956 m. kandidatų turnyrą pateko 9 geriausiai pasirodę žaidėjai: D. Bronšteinas, P. Keresas, O. Pano, T. Petrosianas, J. Geleris, L. Sabo, M. Filipas, H. Pilnikas, B. Spaskis.

Kandidatų turnyras

1956 m. Kandidatų turnyras vyko, 1956 m. kovo 27–balandžio 10 d. Amsterdame (10 ir 11 ratai – Leuvardene).

Jame dalyvavo 10 žaidėjų, kurie žaidė dviejų ratų turnyrą. Tai – 9 geriausiai pasirodę žaidėjai 1955 m. tarpzoniniam turnyre, ir 1953 m. kandidatų turnyro nugalėtojas Vasilijus Smyslovas.

Kandidatų rurnyrą laimėjo V. Smyslovas, parodęs puikią žaidimo techniką ir šachmatų supratimą. Kova buvo atkakli: trys ratai iki pabaigos P. Keresas ir V. Smyslovas turėjo po 9 taškus, D. Bronšteinas ir J. Geleris pustaškiu mažiau, o T. Petrosianas ir B. Spaskis po 8 taškus. Faktiškai lemiama partija V. Smyslovui buvo su D. Bronšteinu, kuris juodaisiais siekė pergalės ir, įgijęs perspektyvią poziciją, grubiai suklydo – tuo netruko pasinaudoti V. Smyslovas, kuris laimėjo partiją ir išėjo į priekį. Po to jis baigė lygiomis su B. Spaskiu ir 18 rate įveikęs H. Pilniką atsiplėšė nuo P. Kereso per 1½ taško. V. Smyslovas antrą kartą iš eilės išsikovojo teisę žaisti mačą su pasaulio čempionu M. Botviniku.

Pretendentas

V. Smyslovas 1957 m. buvo pasiekęs savo sportinės formos viršūnę. Tai tvirtina ir B. Spaskis pareiškęs: „Pradedant nuo 1950-ųjų vidurio Smyslovas tampa geriausiu turnyrų kovotoju pasaulyje“. Tą rodė jo turnyriniai rezultatai: kalėdiniame 1954/1955 m. turnyre Heistingse, kur jis, kartu su P. Keresu pasidalija 1-2 vietas, o po to 1955 m. lengvai (14½ iš 19) laimi turnyrą Zagrebe, tais pat metais pasidalija su J. Geleriu – 1-ąją vietą SSRS šachmatų čempionate (tiesa, papildomą mačą dėl 1-os vietos J. Geleriui pralaimėjo) ir pasidalijo su M. Botviniku 1-ąją vietą A. Aliochino atminimo turnyre.

Likimas suteikė V. Smyslovui retą galimybę – antrą kartą kovoti dėl pasaulio čempiono titulo. Jis buvo pasiruošęs tokia galimybe pasinaudoti: „Tai įpareigojo mane kovoti susikaupus ir ypatinga energija. Pirmojo mačo patirtis nepraėjo veltui, aš aiškiai įsivaizdavau būsimosios dvikovos su M. Botviniku sunkumus…“

Čempionas

Po pirmojo mačo su V. Smyslovu čempionas vėl kurį laiką nežaidė. Per trejus metus jis faktiškai žaidė tik dviejuose turnyruose, bet juose pasirodė puikiai. 1955 m paskutinį kartą dalyvavo SSRS čempionate ir buvo netoli pergalės jame ir tik, paskutiniame rate pralaimėjęs P. Keresui, praleido į priekį pustaškiu J. Gelerį ir V. Smyslovą. 1956 m. istorija vėl pasikartojo, kai Aliochino atminimo turnyre paskutinį ratą vėl pralaimėjo P. Keresui ir taip leido V. Smyslovui pasidalyti su juo pirmąją vietą. Bet iš esmės, nežiūrint nesėkmių turnyrų pabaigose, žaidė patikimai, nekeldamas abejonių dėl savo pranašumo prieš varžovus. Tad ir prieš antrąjį mačą su V. Smyslovu jis buvo gerai pasiruošęs.

Prognozės prieš mačą

Pretendento, kuris antrą kartą praėjo kandidatų turnyro kovos mėsmalę, tikslo siekimas iššaukė nuoširdų visuomenės susižavėjimą. Už jo pečių buvo neįkainojama 1-ojo mačo patirtis, taip pat ir aiškus supratimas, kokiu būdu galima įveikti čempioną.

Per laikotarpį tarp mačų, pretendentas du kartus žaidė su M. Botviniku: SSRS 22-ajame čempionate, kur V. Smyslovas nugalėjo čempioną (per 28 ėjimus) ir Aliochino atminimo turnyre, kai per stebuklą išsigelbėjo nuo pralaimėjimo čempionui padėtyje, kurioje buvo be pėstininko ir be kontržaidimo… Daugiau per tarpmačinį laikotarpį varžovai nebuvo susitikę. 1957 m. mačas buvo tas retas atvejis, kai varžovų jėgos buvo lygios.

Mačo eiga

V. Smyslovas laimėjo pirmąją mačo partiją. Jis kalbėjo: „Ši partija buvo man geras ženklas". M. Botvinikas, žaisdamas baltaisiais paaukojo daug laiko ir jėgų stengdamasis apginti truputi blogesnę padėtį, o po to pabaigoje leido savo pėstininkus užfiksuoti ir netikėtai greitai pralaimėjo.

Savo sėkmę V. Smyslovui nepavyko užtvirtinti ir už tai jam teko apsimokėti dviem pralaimėjimais 4-ojoje ir 5-ojoje partijose – tai buvo pati nesėkmingiausia jam mačo atkarpa. Bet pretendentas greit atstatė mačo pusiausvyrą laimėjęs 6-ąją partiją. O po to išsiveržė į priekį baltaisiais įtikinamai laimėjęs 8-ąją ir 12-ąją partijas.

Bet čempionas, kaip visada, kovėsi iki galo. Laimėjęs 13-ąją, jis sumažino skirtumą iki minimumo – vieno taško. Po to sekė trys lygiosios, kur M. Botvinikas išleido realias galimybes, laimėjęs 15-ąją partiją, išlyginti mačo rezultatą.

Žaidėjas	01	02	03	04	05	06	07	08	09	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22	Taškai
Michailas Botvinikas	0	½	½	1	1	0	½	0	½	½	½	0	1	½	½	½	0	½	½	0	½	½	9½ (+3,-6,=13)
Vasilijus Smyslovas	1	½	½	0	0	1	½	1	½	½	½	1	0	½	½	½	1	½	½	1	½	½	12½ (+6,-3,=13)

Šį kartą V. Smyslovo nervai buvo stipresni. M. Botvinikui nepakako jo valingo spaudimo. Lemiamomis mačo partijomis tapo 17-oji ir 18-oji, kurių likimas sprendėsi žaidžiant atidėtas partijas. 17-oje partijoje pretendentas turėjo tik nežymią persvarą. M. Botvinikas prieš ją atidedant siūlė lygiąsias, bet V. Smyslovas nutarė ieškoti savo šansų, žaidžiant atidėtą partiją, ir neapsiriko. Čempionas padarė lemtingą klaidą ir 7½ : 9½ jo nenaudai. O 18-oje partijoje, atvirkščiai, čempionas pozicijoje, kurioje turėjo galimybių laimėti, netikėtai pasiūlė lygiąsias.

Tai turėjo įtakos tolesniam čempiono žaidimui. Po mačo, nagrinėdamas 1957 m. mačo rezultatus M. Botvinikas rašė: „ Po tokio sukrėtimo aš nebegalėjau likusių partijų žaisti pilna jėga ir greitai pralaimėjau mačą…aš tada pajutau, kad neteisingai įvertinu padėtis ir, būtent, dėl to Smyslovas pasiekdavo pranašumą…“

Mače liko 4-ios partijos iš kurių trys pasibaigė lygiosiomis ir vieną laimėjo V. Smyslovas. Mačas baigėsi pretendento pergale 12½ : 9½. V. Smyslovas tapo septintuoju pasaulio čempionu.

Nuorodos

1957 m. pasaulio čempionato mačo Botvinikas – Smyslovas partijos