Jogaila

Kitos reikšmės – Jogaila (reikšmės).

Jogaila (pilnai: Jogaila Algirdaitis; lenk.: Władysław II Jagiełło; Vladislovas II Jagiela; 1348 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401), Rusijos valdovas ir tėvonis (Dux Magnus Lituanorum Russiaeque dominus et haerus naturalis) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.

Jogaila Algirdaitis lenk. Władysław II Jagiełło
LDK valdovas ir Lenkijos karalius

Jogaila
Jogailaičių dinastija
Gimė	1348 m. Vilnius ?
Mirė	1434 m. birželio 1 d. (~86 metai) Horodokas (dab. Lvovo sritis, Ukraina)
Palaidotas (-a)	Vavelio katedroje Krokuvoje
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Algirdas
Motina	Julijona
Sutuoktinis (-ė)	1)Jadvyga Anžujietė , 2) Ona, Elžbieta Granovska, 3) Sofija Alšėniškė
Vaikai	Vladislovas III, Kazimieras, Jadvyga, Elžbieta Bonifaca
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis
Valdė	1377 m. - 1392 m. (~15 metų)
Pirmtakas	Algirdas
Įpėdinis	Vytautas
Lenkijos karalius
Valdė	1386 m. - 1434 m. (~48 metai)
Pirmtakas	Jadvyga
Įpėdinis	Vladislovas III

Veikla	LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1386-1434), Jogailaičių dinastijos pradininkas.

Vikiteka	Jogaila

Jogailos atliktas Lietuvos krikštas, skirtingai nuo trumpalaikio krikščionybės periodo Mindaugo valdymo laikais, buvo nebegrįžtamas,

Biografija

Jogaila

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos Aleksandrovnos sūnus Jogaila gimė Vilniuje. Paveldėjęs sostą po Algirdo mirties (1377 m.), valdžią iš pradžių, kaip ir jo tėvas, dalijosi su dėde Kęstučiu. 1380 m. kilo ginkluotas konfliktas tarp Jogailos ir Kęstučio. Pastarasis Jogailą 1381 m. suėmė ir pašalino iš valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje nepaisyta Kęstučio interesų. 1382 m. Jogaila buvo išlaisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dėdę. Kalėjime Krėvoje Kęstutis greitai mirė, Jogaila buvo įtariamas jį nužudęs. Tuo tarpu Kęstučio sūnus Vytautas mirties išvengė. Jogaila tuo metu svarstė galimybę vesti Maskvos kunigaikščio dukterį ir priimti stačiatikybę, tačiau greičiausiai jis nusprendė, kad stačiatikybės priėmimas nesustabdys Teutonų ordino puolimų prieš Lietuvą.

1384 m. atsirado nauja alternatyva – iš Mažosios Lenkijos ponų Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus (Rex Poloniae) titulą turinčią Jadvygą, kuri dar vaikystėje buvo ištekinta už keleriais metais už ją vyresnio Vilhelmo Habsburgo, ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siūlymu Jogaila 1385 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Krėvos sutartį, sujungdamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lenkija. 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje jis buvo pakrikštytas Vladislovo vardu ir, pats būdamas 35 m. amžiaus, vedė 12 m. amžiaus Jadvygą. 1386 m. kovo 4 d. Jogaila Krokuvoje buvo karūnuotas ir su Jadvyga tapo lygiateisiu Lenkijos valdovu. 1387 m. pradėjo Lietuvos krikštą.

Po Jadvygos ir jos naujagimės dukters mirties 1399 m. Jogaila išliko Lenkijos valdovu dar 35 metus. Jogailos priešininkai Lenkijoje tvirtino, kad po Jadvygos mirties Jogaila neteko teisių į sostą, tačiau tiesioginių jos palikuonių nebuvo, o visi kiti pretendentai tebuvo tolimi Piastų giminės. Po Jadvygos mirties Jogaila vedė dar kelis kartus – Oną (Celjės grafaitė), Elžbietą Granovską, Sofiją Alšėniškę. Paveldėtojai Jogailai gimė tik iš ketvirtos santuokos su Sofija, kilusia iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o ne Lenkijos, dėl to Jogaila už sūnų pripažinimą paveldėtojais gavo padaryti nuolaidų Lenkijos didikams.

Jogaila buvo pirmasis iš Lietuvos valdovų, kuris kartu tapo ir Lenkijos karaliumi. Jogaila mirė eidamas devintą dešimtį 1434 m., palikdamas Lietuvą valdyti jaunesniajam sūnui Kazimierui, o Lenkiją vyresniajam Vladislovui. Jo mirties metu abu sūnūs buvo nepilnamečiai. Po Vladislovo III-ojo mirties Varnos mūšyje, Lenkijos sostą paveldėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras.

Nors Lenkijoje Jogailaičių dinastija teoriškai nebuvo paveldima (Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulas buvo paveldimas), faktiškai kaskart mirus dinastijos atstovui sostą užimdavo jo sūnus arba brolis. Mirus paskutiniam Jogailaičių dinastijos vyriškosios lyties atstovui Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai imti rinkti šlėktų seimuose.

Santykiai su Vytautu

Vytautas kviečia Jogailą į Žalgirio mūšį. (Jano Mateikos paveikslas)

Lenkija-Lietuva valdant Jogailai

Jogailai esant Lenkijos karaliumi, valdžią Lietuvoje jam pamažu (1392-1401) teko perduoti Vytautui, nors savo vietininku jis buvo paskyręs ir brolį Skirgailą. Nepaisydamas Lenkijos bajorijos, Astravos sutartimi pusbroliui Vytautui grąžino Trakų kunigaikštystę ir pavedė iki gyvos galvos valdyti LDK. Nepaisant pusbrolių varžymosi, valdant Jogailai susiformavo Lenkijos-Lietuvos sąjunga. Jogaila ir Vytautas vykdė bendrą užsienio politiką, kuri greitai davė rezultatų. Pirmiausia atsisukta prieš Vokiečių ordiną: karą su juo vainikavo 1410 m. Žalgirio mūšis, baigęsis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių pergale. Ordinas prarado nenugalimumo aureolę, tačiau dar ilgą laiką išliko stiprus. Tik 1422 m. Melno taika buvo pasiektas ilgalaikis santykių sureguliavimas.

Santykių su Vytautu pagrindus apibūdino 1413 m. sudaryta Horodlės unija. Pagal ją ateityje Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai turėjo būti renkami abiejų valstybių sutarimu. Lenkijos bajorai Lietuvos bajorams suteikė savo herbus.

Lenkijos didikai pasipriešino vėlesnėms Vytauto pastangoms 1430 m. karūnuotis Lietuvos karaliumi. Vytauto siekį palaikė Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas, nors Jogailos pozicija šiuo klausimu buvo neaiški.

Santuokos ir vaikai

1386 m. santuoka su Jadvyga (1373–1399 m.)
- vienintelis vaikas mirė netrukus po gimimo.
1402 m. santuoka su Ona (Celjės grafaitė) (1386–1416 m.)
- Jadvyga (1408–1431 m.)
1417 m. santuoka su Elžbieta Granovska (1372–1420 m.)
1422 m. santuoka su Sofija Alšėniške (1405–1444 m.)
- Vladislovas III Varnietis (1424–1444 m.)
- Kazimieras (mirė vaikystėje)
- Kazimieras Jogailaitis (1427–1492 m.)

Galerija

Jogailos karūnacija, tapyta apie 1475-1480 m.
Karaliaus atvaizdas Martyno Bielskio Lenkijos kronikoje (1597 m.)
Jogailos karališkasis antspaudas
Graviūra Chronica Hungarorum (1488 m.)
Jogailos Sarkofagas

Nuorodos

Karališkieji titulai
Jogaila Gediminaičių šeima Gimė: 1348 Mirė: 1434
Prieš tai: Algirdas	Lietuvos didysis kunigaikštis 1377-1381	Po to: Kęstutis
Prieš tai: Kęstutis	Lietuvos didysis kunigaikštis 1382-1401	Po to: Vytautas
Prieš tai: Jadvyga	Lenkijos Karalius 1386-1434	Po to: Vladislovas III

Vikižodynas