Šila (Korėja)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šila (kor. 신라 = Silla, handža: 新羅) – istorinė korėjiečių valstybė, egzistavusi Korėjos pusiasalyje 57 m. pr. m. e. – 935 m. Atsiradusi ankstyvuoju Samguk laikotarpiu kaip Džinhano konfederacijos narė, Samguk laikotarpiu tapo viena trijų Korėją pasidalinusių valstybių su Kogūrija ir Bekdže, o nuo 668 m valdė beveik visą Korėjos pusiasalį.

新羅 Šila
← 57 m. pr. m. e. – 935 →
Location of
Sostinė	Gjongdžiu
Religija	Budizmas
Valdymo forma	Monarchija
Sillos dinastija
57 m. pr. m. e. – 4	Hjokkose
927–935	Gjongsunas
Era	Viduramžiai
- Įkurta	57 m. pr. m. e. m.
- Subyra	935 m.

Įkūrimo legenda

Pasakojama, kad Šilą įkūrė tuo metu keseganu tituluotas karalius Pak Hjokkosė (kor. 박 혁거세 = Bak Hyeokgeose, handža: 朴 赫居世). Sakoma, kad jis gimė iš dangiško žirgo padėto kiaušinio, kuris buvo rastas genties susirinkimo metu. Būdamas trylikos jis tapo valdovu ir jį palaikė šeši klanai. Pak Hjokkosė valdė 60 metų, ir paliko sostą savo sūnui Namhei.

Istorija

Džinhano konfederacijos narė (57 m. pr. m. e.–356 m.)

Nors tradiciškai teigiama, kad Šila (tuo metu vadinama Saro) buvo įkurta 57 m. pr. m. e., kai kurie mokslininkai linkę teigti, jog ši data buvo paankstinta, siekiant prailginti karalystės istoriją lyginant su varžovėmis Kogūrija ir Bekdže.

Tiksliai žinoma, kad II a. Šila jau tikrai egzistavo ir valdė nedidelę teritoriją aplink dabartinį Gjongdžu miestą. Ta teritorija buvo vadinama Saru (kor. 사로 = Saro, handža: 斯盧) arba Soraboliu (kor. 서라벌 = Seorabeol, handža: 徐羅伐), kas senojoje korėjiečių kalboje reiškė „sostinė“. Iš šio žodžio kildinamas ir dabartinės Pietų Korėjos sostinės pavadinimas Seulas.

Šiuo laikotarpiu susiformavo svarbiausi klanai: Pak (朴), Sok (昔), ir Kim (金). Jie dalijosi valdžia ir paeiliui paveldėdavo sostą, tapdami karaliais, tituluojamais isagum. Valstybėje buvo įvesta unikali golbum (kor. 골품 = golbum, handža: 骨品) sistema, kurioje aristokratija buvo suskirstyta į 5 kilmės rangus. Aukščiausiam jų, „šventajam kaului“ (songgol), priklausė tik karališkosios giminės atstovai.

Šila nuo pat pradžių buvo priklausė Džinhano konfederacijai, kuri jungė 12 miestų-valstybių, ir nuo seno turėjo didžiulių ambicijų kitų narių atžvilgiu. III a. ji gana stipriai plėtė savo hegemoniją kaimynių atžvilgiu tapdama stipriausia konfederacijos valstybe.

Šilos hegemonija (356–668 m.)

Korėjai vykstant vienijimosi procesams (apie 250 m. Bekdžė sujungė pietvakarines Korėjos teritorijas, o apie 313 m. Kogūrija suvienijo šiaurinę Korėjos dalį) Šila irgi stengėsi paversti Džinhano konfederaciją vieninga valstybe. 17-ojo valdovo Naimulio (356–402 m.) iš Kim klano laikais buvo panaikinta trijų klanų pakaitinė valdžia, įtvirtinant paveldimą Kim klano valdžią. Valdovai pradėjo tituluotis maripganais, o Saro teritorija tapo centralizuotos valstybės, apimančios Džinhano teritoriją, sostine. Taip Šila suvienijo visą pietryčių Korėją.

Užmezgus glaudesnius ryšius su Kinija Kogūrijoje paplito budizmas ir kinų raštas.

Samguko laikotarpiu Šila buvo priversta nuolat kovoti su kitomis Korėjos valstybėmis, taip pat atsispirti invazijoms iš Japonijos. IV a. sustiprėjus Bekdžei, Šila sudarė sąjungą su Kogūrija, o V a. Kogūrijai pradėjus veržtis į pietus – su Bekdže.

VI a. Šila vis labiau stiprėjo 562 m. aneksavo vakarinę kaimynę Gajos konfederaciją. Karaliaus Džinhungo laikais (540–576 m.) valstybė sustiprino karinę galią remdamasi gerai apmokytais huaranų būriais. Įsivėlusi į painius karus bei sąjungas su varžovėmis Šila 553 m. užėmė Hangango upės regioną su Seulo miestu.

Suvienytoja Šila (668–780 m.)

Valdant karaliui Mujel (602–661 m.) sudariusi sąjungą su Tangų Kinija Šila 660 m. okupavo Bekdžę, o 668 m. – Kogūrijos sostinę Pchenjaną taip suvienydama visą Korėją. Tačiau dėl išaugusios Kinijos galios jai nepavyko išlaikyti buvusių šiaurinių Kogūrijos teritorijų šiauriau Pchenjano ir čia įtaka atiteko Tangų dinastijai. Vėliau tose teritorijose įsigalėjo Kogūrijos palikuone pasiskelbusi Balhės valstybė.

Šilai priklausančiose teritorijose buvo įvesta kiniško tipo administracinė sistema, o valdininkų rangai derinti su įsigalėjusiais kilmės rangais golbum. Valstybės sostine išliko Gumsongas (dab. Gjongdžu), tačiau įkurtos ir provincijų sostinės. Tai buvo didžiausias Šilos suklestėjimas, kuomet valdovų valdžia dar buvo reali.

Šilos žlugimas (780–935 m.)

Po karaliaus Hjegongo nužudymo buvo nutraukta iš karaliaus Mujel tiesiogiai einanti giminystės linija ir sostas atiteko kitai Kim klano atšakai. Šis įvykis tapo lūžiu Šilos istorijoje, nes karaliaus valdžia labai sumenko, įsigalėjo didikų klanai, prasidėjo nesutarimai.

Karalienės Džinšeng laikais (887–897 m.) Šiloje prasidėjo neramumai. Per sukilimus valstybė nebesurinko mokesčių, o karvedžiai Jang Gilis ir Kien Huonas įkūrė savo valstybes, kurios atskilo nuo Šilos. Tai buvo Vėlyvojo Samguk laikotarpio pradžia. Po 918 m. Taibong valstybėje kilusio perversmo metu susikūrusi Gorjo valstybė 935 m. užėmė Šilą ir nutraukė jos istoriją.

Kultūra

Sokkuramo buda – vienas pasaulio paveldo objektų

Šilos kultūros klestėjimo palikimas yra senovinis Gjongdžu miestas, tuometinė valstybės sostinė, pasižyminti daugybe kultūros paminklų.

Papildoma informacija

• Šilos dinastija

Vikižodynas