Apie kaimą Marijampolės savivaldybėje žr. Šilavotas (Marijampolė).
Šilavotas
{{#if:200px
Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Šilavotas
Šilavotas
54°40′08″š. pl. 23°46′05″r. ilg. / 54.669°š. pl. 23.768°r. ilg. / 54.669; 23.768 (Šilavotas)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Šilavoto seniūnija
Gyventojų (2021) 307
Vikiteka Šilavotas
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šilavótas
Kilmininkas: Šilavóto
Naudininkas: Šilavótui
Galininkas: Šilavótą
Įnagininkas: Šilavótu
Vietininkas: Šilavóte
Istoriniai pavadinimai lenk. Szyłosowata

Šilavotas – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, Jiesios dešiniajame krante, Šilavoto kalvagūbryje (110–125 m virš jūros lygio). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1902 m.), biblioteka (nuo 1954 m.), paštas (LT-59272), paminklinis akmuo Šilavoto apylinkėse žuvusių Tauro apygardos partizanų atminimui. Piečiau Šilavoto esančiame Naujasodyje yra Šilavoto Davatkyno muziejus, rezistencijos muziejus, Šilavoto pagrindinė mokykla (uždaryta 2022 m), laisvalaikio parkas, padruotuvė, banketų salė, ambulatorija. Kaimo suklestėjimas siejamas su pirmojo parapijos klebono kun. Antano Radušio aktyvia veikla.

Paminklas Tauro apygardos partizanams

Etimologija

redaguoti

Kaimo vardas tikriausiai kilęs nuo tarmybės šilavotas, reiškiančios „šilynas“.[2] Kaimas kūrėsi prie šilo ar pušų miško,[3] nuo kurio ir gavo vardą.

Istorija

redaguoti

Šilavotas minimas 1782 m. Prienų seniūnijos inventoriuje.

1806 m. Šilavote pastatyta medinė koplyčia. XIX a. pabaigoje kaimas buvo Marijampolės apskrities Klebiškio valsčiuje, priklausė Prienų parapijai.[4] 1905 m. rugpjūčio 20 d. vyko mitingas prieš caro valdžią. 1938 m., per Užnemunės valstiečių streiką, vyko susirėmimas su policija.[5]

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė ir apylinkės centras. Veikė lentpjūvė, ryšių skyrius, ambulatorija, vaistinė, kultūros namai, biblioteka, mokykla (1900–1944 m. pradinė, 1944–1949 m. progimnazija, 1949–1954 m. septynmetė, 1954–1979 m. vidurinė, 1979–1986 m. aštuonmetė).[5]

2005 m. liepos 19 d. Prezidento dekretu patvirtintas Šilavoto herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1782 m. Prienų seniūnija ?
XIX a. Klebiškio valsčius Marijampolės apskritis
19311946 m. Šilavoto valsčiaus centras Marijampolės apskritis
19461950 m. Prienų apskritis
19501995 m. Šilavoto apylinkės centras Prienų rajonas
1995 Šilavoto seniūnijos centras Prienų rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1888 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10] 1987 m.[5]
81 94 125 211 179 221 327
1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] - - -
355 386 338 307 - - -

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 215
  3. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 417 p.
  4. Szyłosowata. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 110 psl. (lenk.)
  5. 5,0 5,1 5,2 Šilavotas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 192
  6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ŠilavotasMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 397 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Šilavotas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 238 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

  SKRIAUDŽIAI – 12 km  
     
     
     
Klebiškis – 5 km
PRIENAI – 13 km
Ingavangis – 2 km