Šilutės seniūnija

Šilutės seniūnija
Seniūnijos administracija
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Centras	Šilutė
Adresas	Lietuvininkų g. 17
Seniūnas	Raimondas Steponkus (2022)
Gyventojai (2021)	20 866
Plotas	150 km²
Tankumas (2021)	139 žm./km²
Gyvenvietės	1 miestas, 26 kaimai

Šilutės seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės vakaruose.

Seniūnijai priklauso Šilutės miestas ir 26 gyvenvietės. Ribojasi su Gardamo, Žemaičių Naumiesčio, Juknaičių, Rusnės, Kintų, Saugų seniūnijomis. Keliai veda į Klaipėdą, Pagėgius, Rusnę, Kintus, Ž. Naumiestį, Ramučius. Geležinkelis Klaipėda–Pagėgiai.

Kultūra ir švietimas

Švietimo įstaigos: 2 gimnazijos, vidurinė, 6 pagrindinės, dvi pradinės, vaikų meno, dailės, sporto, jaunimo, žemės ūkio ir statybos, turizmo ir buitinių paslaugų mokyklos, 7 vaikų lopšeliai-darželiai, pedagogų švietimo ir suaugusiųjų mokymo centrai, švietimo forumas.

Kultūros įstaigos – F. Bajoraičio viešoji biblioteka ir 3 jos filialai, kabelinė televizija, teatras, kraštotyros, H. Zudermano, Macikų koncentracijos, Šilutės MSV istorijos muziejai, kultūros ir pramogų centras.

Religinės bendruomenės – Romos katalikų, evangelikų liuteronų, baptistų, Naujoji apaštalų bažnyčia, Laisvųjų krikščionių.

Jaunimo organizacijos – evangelikų liuteronų bažnyčios jaunimo grupė, jaunimo saviraiškos centras, šokių klubas „Žvaigždūnė“, „Heide jaunimas“, skautų tuntas, „Apskritasis stalas“, jaunimo neformalaus ugdymo ir etnokultūros centras, „Forumas“, sportinių šokių klubas „Lūgnė“, sporto klubas „Atėnė“.

NVO: Šilutės gražinimo draugija.

Ūkis

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Šilutės ligoninė, UAB Šilutės šeimos gydytojų centras, medicinos centras „Puriena“, UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras, VšĮ Šilutės PSPC (poliklinika, slaugos ir palaikymo gydymo skyrius, greitoji pagalba, 5 med. punktai), UAB „Sveikatos darna“.

Yra paštas, 7 bankai, 6 draudimo įmonės, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, aviacijos eskadrilė, miškų urėdija, keliolika barų, kavinių ir parduotuvių, viešbutis ir kt.

Yra stambių įmonių: AB „Šilutės baldai“, AB „Hidraulinės pavaros“, AB „Stumbras“ filialas, UAB „SY Wiring Technologies Lietuva“ filialas, UAB „Šilutės durpės”, UAB „Grabupėliai”, SP UAB „Šilutės veislininkystė”.

Verslas: žemės ūkio produkcijos gamyba, medžio apdirbimas, baldų, mėsos produktų ir durpių kraiko gamyba, dekoratyvinių augalų dauginimas ir pardavimas, turizmas, paslaugų sfera.

Geografija

Upės – Rusnė, Atmata, Šyša, Šustis, Leitė, Voryčia. Yra ežerėlių, pelkių ir kanalų. Miškai – Žalgirių, Gaidelių, Rudynų, Šilmeižių. Dalis vakarinė seniūnijos teritorijos priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui.

Istorija

Šilutės seniūnijos teritorijoje gyventa jau nuo I a. X-XIII a. ji buvo viena iš pagrindinių Lamatos žemės centrų. Per ją ėjo sausumos kelias iš Lamatos šiaurės į skalvių žemes. XIII a. minima Verdainės gyvenvietė, kurią, kaip ir kitas šių apylinkių gyvenvietes, kryžiuočiai sunaikino.

Kryžiuočių ordino laikais (XIV a. – 1525 m.) per Šilutės seniūnijos teritoriją ėjo kelias iš Tilžės į Klaipėdą. 1511 m. įkurta smuklė, kuri davė pagrindą Šilokarčemos gyvenvietės atsiradimui. XVI a. pradžioje atsikūrė Verdainė, 1540 m. joje gyveno 27 šeimos. 1566 m. pastatyta Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčia. 1588 m. įsteigta Verdainės parapinė mokykla su biblioteka. 1540 m. įkurta Žibų gyvenvietė, kurioje gyveno amatininkai. Nuo XVI a. antros pusės Šilokarčema (vok. Heydekrug) ėmė garsėti savaitiniu turgumi, į kurį suvažiuodavo žvejai, žemdirbiai, amatininkai, pirkliai ne tik iš gretimų apylinkių, bet iš Žemaitijos, Kuršių Nerijos, Rusnės ir kt.

XVII a. įkurti dvarai Barzdūnuose, Macikuose, Verdainėje ir kitur. XVII a. Šilokarčemoje ir Verdainėje apsigyveno nuo religinio persekiojimų pabėgę škotai. Verdainėje įsteigta karčema. 1684 m. Rusnės kunigas Mykolas Gaidys Verdainės pakraštyje įrengė sodybą, kuri davė pagrindą Gaidelių kaimo atsiradimui. 1525–1701 m. Šilutės seniūnijos teritorija priklausė Prūsijos kunigaikštystei, karo metu 1628–1635 m. ją valdė švedai. 1701–1871 m. priklausė Prūsijos karalystei.

XVIII a. Šilutės seniūnijos teritorijoje pasikeitė gyventojų sudėtis – senieji gyventojai, kurių pagrindą sudarė lietuvininkai, žuvo ar išmirė per amžiaus pradžioje vykusį Šiaurės karą ir maro epidemiją, vėliau – Septynerių metų karą (1756–1763 m.), į jų vietas užpildė vokiečiai, austrai ir kiti.

Šilokarčemoje 1718 m. atidaryta pašto stotis, 1721 m. įsteigtas valstybinis dvaras, 1722 m. – valsčiaus centras, 1736 m. – gėrimų krautuvė, Laučiuose 1739 m. įsteigta pradžios mokykla. 1784 m. Šilutės apylinkėse buvo 14 kalvių. XVIII a. Verdainėje veikė vandens ir kurį laiką vėjo malūnai, įkurti Armalėnų, Cintjoniškių ir kiti dvarai.

XVIII a. Šilutės apylinkėse buvo įvairių amatininkų: batsiuvių, siuvėjų, kalvių, odininkų, kailiadirbių, skrybėlininkų, kepėjų, mėsininkų, daržininkų, tekintojų, puodžių, kubilių, stiklių, dailidžių, stalių, dažytojų, mūrininkų, akmenskaldžių, tabako gamintojų, malūnininkų, aludarių, degtindarių, valtininkų. Amatininkais dažniausiai būdavo vokiečiai.

1818 m. Šilokarčemai tapus apskrities centru, joje ir jos apylinkėse pagyvėjo gyvenimas. XIX a. Šilokarčemoje buvo atidaryta vaistinė (1816 m.), ligoninė (1837 m.), baptistų namai 1837 m.), teismas (1839 m.), sūrių gamykla (1842 m.), kalėjimas (1848 m.), knygynas (1858 m.), spaustuvė (1861 m.), telegrafas (1862 m.).

Žibuose pastatyta katalikų bažnyčia (1850 m.), Žalgiriuose įkurta bežemių kolonija (1870 m.). Pradžios mokyklos įsteigtos Gaideliuose (1821 m.), Grabupiuose (1821 m.), Žibuose (1844 m. – mergaičių, 1864 m. – aukštesnioji berniukų), Metirkviečiuose (1858 m.), Vileikiuose (1873 m.), Didšiliuose (1876 m.), Žalgiriuose (dvi – 1878 ir 1886 m.) ir kitur.

Nutiestas Tilžės-Klaipėdos plentas (1846–1850 m.), Klaipėdos-Tilžės geležinkelis (1872–1875 m.), keliai į Rusnę ir kitas didesnes gyvenvietes. Prie kelių įsteigtos karčemos: Gnybaluose, Grabupiuose, Jonaičiuose ir kitur. XIX a. gyventojus nuvargino badas, epidemijos, potvyniai. 1871–1920 m. Šilutės seniūnijos teritorija priklausė Vokietijos imperijai.

XX a. 1-ojoje pusėje Armalėnuose buvo plytinė (molį atsiveždavo siauruoju geležinkeliu iš karjero, esančio už 700 m). Verdainėje pastatytas dujų fabrikas (1907 m., veikė iki 1939 m.), kuriame buvo perdirbama akmens anglis į degiasias dujas, kurios buvo naudojamos Šilokarčemoje gatvių, butų apšvietimui ir kitiems buitiniams reikalams.

1910 m. prie Šilokarčemos gyvenvietės prijungiami Žibai, Cintjoniškiai, Verdainė. 1912 m. nutiestas siaurukas Šilutė-Kulėšai (1945 m. išardytas). 1918–1921 m. Šilutės seniūnijos taryba išleido savo 25, 50, 75 pfenigių ir 1 markės vertės banknotus, kurie buvo naudojami Šilutės apskrityje iki 1922 m. vasario 21 d. 1918 m. Šilokarčemoje įsteigta gimnazija (vokiška). XX a. pradžioje Šilutės seniūnijos teritorija iš esmės buvo lietuviška, nors kai kurie kaimai buvo suvokietėję: 1905 m. Kirlikuose gyveno tik 44 proc., Barzdūnuose – 37 proc., Liaučiuose – 32 proc. lietuvių.

1920–1923 m. Prancūzijos valdymo metu, Šilokarčemoje būrėsi lietuvininkai, siekę Klaipėdos kraštą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. 1922 m. pabaigoje Šilokarčemoje įsteigta Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius, vėliau į Šilokarčemą persikėlė ir Gelbėjimo komiteto nariai, kurie 1923 m. sausio 9 d. paskelbė manifestą, kad Klaipėdos Direktorija ir kiti administraciniai organai paleidžiami, o visą valdžią perima nauja Direktorija. 1923 m. sausio 10 d. vakare sukilėliai užėmė Šilokarčemą. 1923 m. sausio 19 d. joje įvyko Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo Komiteto skyrių, Klaipėdos krašto lietuvių kultūros ir ekonomikos organizacijų suvažiavimas (120 žm.), kuris priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos autonomijos teisėmis.

1923 m. naujoji Klaipėdos krašto administracija pakeitė Šilokarčemos gyvenvietės pavadinimą į Šilutę. Iki 1939 m. veikė daug svarbių įstaigų, nutiesta naujų gatvių, kelių, kūrėsi vietinė pramonė (saldainių, šepečių, limonado, muilo ir kt. fabrikėliai). 1927 m. įsteigta lietuvių gimnazija. Pastatyta elektrinė (1924 m.), evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m., arch. K. Gutknecht), vokiečių (1930 m.), lietuvių (1938 m.) gimnazijų ir kt. pastatai. 1936 m. įsteigta spirito varykla. 1938 m. Šilutėje buvo 17 pramonės įmonių, kuriose dirbo 295 darbininkai.

1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams buvo uždarytos lietuviškos mokyklos ir kitos lietuviškos įstaigos. Vydūno gimnazija buvo evakuota į Žemaičių Naumiestį. 1941 m. Šilutė gavo miesto teises. Macikuose veikė Vokietijos karo belaisvių stovykla (1939–1944 m.).

Po Antrojo pasaulinio karo iš esmės pasikeitė Šilutės seniūnijos teritorijos gyventojų sudėtis. Prieš karą gyvenę vokiečiai ir dalis lietuvininkų, artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus, o dalis likusių buvo ištremti. Tuščiuose namuose apsigyveno atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių ir Sovietų Sąjungos. Šilutės mieste iš 4500 (1939 m.) gyventojų liko tik 7 (1944 m. spalio vid.), o 1959 m. jau gyveno 8969 gyv. 1955 m. VFR pasirašius su Sovietų Sąjunga sutartį dėl buvusių Vokietijos piliečių išvykimo į VFR, ja pasinaudojo daugelis Šilutės seniūnijos teritorijoje gyvenusių gyventojų.

1944–1950 m. Šilutė vėl tapo apskrities centru, o nuo 1950 m. – rajono centru. Mieste buvo atstatoma ir kuriama pramonė, steigiamos mokyklos, atidaromos ligoninės, kultūrinės ir administracinės įstaigos. Kaimiškoje seniūnijos dalyje įsteigta Jonaičių apylinkė, keletas kolūkių, kurių pagrindu vėliau įkurti Jonaičių tarybinis ūkis ir Šilutės tarybinis ūkis-technikumas.

Macikuose įsteigta karo belaisvių stovykla (1944–1946 m.), vėliau vietoj jos – Sovietų Vidaus reikalų ministerijos Pataisos darbų stovyklų skyriaus Šilutės stovykla (1946–1955 m.). Ūkių centrinėse gyvenvietėse (Laučiuose, Pagryniuose) įsteigtos pagrindinės mokyklos, felčerių-akušerių punktai, ryšių skyriai, kultūros namai, bibliotekos, maisto parduotuvės.

Pagryniuose veikė žemės ūkio technikumas. 1990 m. Jonaičių t. ū. ir Šilutės t. ū. technikumas turėjo atitinkamai 3352 ir 6653 ha žemės, – 1192 ir 2379 galvijus, – 1375 ir 1886 kiaules; augino 540 ir 700 ha javų, 70 ir 150 bulvių; ūkiuose dirbo 258 ir 440 darbuotojų. 1992 m. jų pagrindu susikūrė po 11 ž. ū. bendrovių, kurios po kelerių metų iširo.

1995 m. balandį įsteigta Šilutės miesto seniūnija, į kurią įėjo tik Šilutės miestas. 1997 m. prie jos prijungta Jonaičių seniūnija su 26 kaimais.

Seniūnijos istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Gyvenvietės
2001-04 (Išsamiau)		5870	26 kaimai
2009-09-01 (Išsamiau)		27 000	1 miestas (Šilutė), 26 kaimai
2011 m. (Išsamiau)		22875	1 miestas, 26 kaimai
2016-08-13 (Išsamiau)			1 miestas, 26 kaimai
2021 m. (Išsamiau)		20 866	25 gyvenvietės, turinčios >9 gyventojus

Seniūnai

• 1995–1996 m. V. Žiogas
• 1996–1997 m. V. Deveikis
• 1997–2000 m. A. Kungys
• Raimondas Steponkus, nuo 2000 m.

Paveldas

Istoriniai paminklai: Šilutėje – senasis paštas (1905 m.), dujų fabrikas (1907 m.), gaisrinė (1911 m.), teismas ir kalėjimas (1848 m.), tiltas per Šyšą (1910 m.), H. Šojaus dvaro kompleksas (1818 m.), senoji turgaus aikštė su pastatais, uostas, geležinkelio stotis ir tiltas (1875 m.), Šilutės pirmosios gimnazijos pastatas (1924 m.), evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m., arch. Kurt Gutknecht), Sovietų karių kapinės (1944 m.) ir kt., Jonaičių mokyklos statinių kompleksas (1862 m.), Macikų dvaras (XIX a.), Macikų koncentracijos vieta ir kapai, Prezidento K. Griniaus tiltas per užliejamas pievas (1926 m.), Žalgirių pelkininkų kaimo liekanos, evangelikų liuteronų senosios kapinės (virš 40), Pagrynių k. stačiatikių kapinės ir kt.

Archeologiniai paminklai: Armalėnų (I-II a.), Barzdūnų (II–III ir IX-XIII a.), Grabupių (X-XIII a.), Macikų kapinynas (II-IV a. ir XII-XIII a.), Mažių (III-IV a. ir IX-XIII a.), Rubokų (V-VIII a.), Šilmeižių (VIII–XIII) ir Vėžaičių (V-XIII a.) kapinynai, Mažių, Šilmeižių senovės gyvenvietės.

Žymūs žmonės

Gaideliuose gimė sportininkė, olimpinė vicečempionė Laimutė Baikauskaitė, Didšiliuose – dailininkė Eva Kubos, tech. m. daktaras Vaclovas Algirdas Mišeikis, Jonaičiuose – M. Lietuvos kultūros veikėjas, filosofas Vilhelmas Storasta-Vydūnas, gydytojas Bronius Stanslovaitis, Kalininkuose – redaktorius, vertėjas Rudolfas Andrius Cipelis, Laučiuose – kunigas Mikas Klumbys, humanitarinių m. daktarė Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Macikuose – vokiečių rašytojas Hermanas Zudermanas, projektuotojas, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas Vytautas Kamantas, Pagryniuose – poetė Aldona Ramunė Palekaitė, Šilutėje – matematikas, habil. dr. Vidmantas Kastytis Bentkus, poetas, režisierius Marijus Budraitis, chemikas, profesorius Eugenijus Butkus, medicinos mokslų daktaras Žilvinas Endzinas, rašytojas Alfonsas Jocys, žurnalistas, humanitarinių m. daktaras Virgilijus Juodakis, architektas Mindaugas Kubaitis, prozininkė Astrida Petraitytė, dainininkas Arvydas Sauspreikšaitis, olimpinis čempionas Remigijus Valiulis, daugkartinis šalies ir Europos čempionas, pasaulio ir olimpinių žaidynių prizininkas krepšininkas Mindaugas Timinskas, Lietuvos ir Europos rankų lenkimo čempionas, treneris Aleksandras Pancerovas ir kt.

Šilutės seniūnijos teritorijoje gyveno ar tebegyena dvarininkas Hugo Šojus, Šilutės Garbės piliečiai visuomenininkas Jurgis Plonaitis ir kraštotyrininkas Jonas Jonaitis, M. Lietuvos literatūros, raštijos ir knygos veikėjas Karlas Vilhelmas Sekuna ir jo sūnūs spaustuvininkai Otas, Artūras ir Oskaras, knygininkai Marija ir Adolfas Štaliai, statybininkas inžinierius Algirdas Balčytis, japoninių magnolijų dauginimo pradininkas Liudvikas Juraška, F. Bajoraičio bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė ir tos pačios bibliotekos bibliotekininkė, visuomenininkė Laima Dumšienė, sportininkai ir treneriai Bronislava Bartušienė, Bronius Mačernis, Liudas Čičirka, Marijus Jazbutis, Stasys Oželis, Vincas Murauskas, Steponas Kairys, Robertas Koncaitis, Česlovas Normantas, žurnalistai Kostas Jucius, Antanas Lauraitis, Stasys Mėlinauskas, Stasė Milevičienė, Orestas Lidžius, Stasė Skutulienė, mokytojai Romualda Dobranskienė, Irena Arlauskienė, Tomas Balčytis, Tatjana Balvočienė, Kristina Blankaitė, Bronislovas Bučius, Kazys Bumblauskas, Jonas Jatautas, Danutė Misiukonienė, kultūros darbuotojai Paulina Pocienė, Regina Puodžiuvienė ir kt.

Gyvenvietės

Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):

Gyvenvietė	Gyventojai (2021)	Gyventojai (2011)
Armalėnai, k.	126	147
Barzdūnai, k.	88	74
Didšiliai, k.	17	8
Gaideliai, k.	159	235
Gnybalai, k.	17	7
Grabupėliai, k.	13	10
Grabupiai, k.	480	584
Jonaičiai, k.	26	34
Kalininkai, k.	14	2
Kirlikai, k.	63	59
Laučiai, k.	374	394
Macikai, k.	836	898
Mažiai, k.	43	32
Metirkviečiai, k.	20	23
Pagryniai, k.	1018	940
Rupkalviai, k.		18
Sausgalviai, k.	96	91
Šilmeižiai, k.	49	22
Šilutė, m.	15952	17775
Šyša, k.	34	40
Šlažai, k.	38	43
Tatamiškiai, k.		0
Traksėdžiai, k.	1001	1019
Užliekniai, k.	128	165
Verdainė, k.	61	53
Vileikiai, k.	153	148
Žalgiriai, k.	48	54

Seniūnaitijos

2009 m. įsteigtos 8 seniūnaitijos:

• Gaidelių seniūnaitija (377 gyv.) – Gaidelių k., Kirlikų k.
• Grabupių seniūnaitija (762 gyv.) – Grabupių k., Grabupėlių k., Gnybalų k., Kalininkų k.
• Laučių seniūnaitija (742 gyv.) – Laučių k., Jonaičių k., Metirkviečių k., Mažių k., Šilmeižių k., Didšilių k.
• Macikų seniūnaitija (1225 gyv.) – Macikų k., Verdainės k., Armalėnų k.
• Pagrynių seniūnaitija (1893 gyv.) – Pagrynių k., Vileikių k., Užlieknių k., Sausgalvių k., Tatamiškių k., Šlažų k., Rupkalvių k., Žalgirių k., Šyšos k.
• Šilutės seniūnaitija (21058 gyv.) – Šilutės m.
• Šilutės Naujakurių seniūnaitija (1500 gyv.) – Naujakurių kv.
• Traksėdžių seniūnaitija (1287 gyv.) – Traksėdžių k., Barzdūnų k.