2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai

2012 Lietuva 2020
2016 m. Lietuvos Seimo rinkimai
141 vieta
2016 m. spalio 9 ir 23 d.
Balsavę rinkėjai 50,64% Mažėjimas 2,32 pp (daugiamandatė)
50,61% Mažėjimas 2,31 pp (I turas)
50,61% Didėjimas 2,19 pp (II turas)

Trys daugiausia mandatų laimėjusios partijos:

Pirmoji partija Antroji partija Trečioji partija
Lyderis Ramūnas Karbauskis Gabrielius Landsbergis Algirdas Butkevičius
Partija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai LSDP
Laimėta vietų 54 31 17
Pokytis Didėjimas 53 Mažėjimas 2 Mažėjimas 21

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai – 2016 m. spalio 9 ir 23 d. vykę septintieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kurių metu 2016–2020 m. kadencijai išrinktas 141 Seimo narys.[1]

Rinkimų sistema

redaguoti

Seimas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras), likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų.[2] Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.

Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.[3]

Situacija prieš rinkimus

redaguoti

2012 m. Seimo rinkimai baigėsi Lietuvos socialdemokratų partijos pergale – jie Seime gavo 38 vietas.[4]

Ministrų kabinetui vadovavo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Prie koalicijos prisijungė Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Pastaroji pasišalino 2014 m.[5]

Rinkimuose dalyvaujančios partijos

redaguoti

Daugiamandatėje apygardoje savo kandidatų sąrašus iškėlė 14 partijų, kurioms atsitiktine tvarka rinkimų biuletenyje priskirtas toks eiliškumas:[6]

Partija Pirmininkas (sąrašo lyderis)
1 Lietuvos socialdemokratų partija Algirdas Butkevičius
2 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai Gabrielius Landsbergis
3 Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) Artūras Zuokas
4 S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ Tautininkų sąjunga Stanislovas Buškevičius (Audrius Rudys)
Partija „Jaunoji Lietuva“
5 Partija „Tvarka ir teisingumas“ Rolandas Paksas (Remigijus Žemaitaitis)
6 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Ramūnas Karbauskis (Saulius Skvernelis)
7 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Remigijus Šimašius (Eugenijus Gentvilas)
8 Darbo partija Valentinas Mazuronis (Kęstutis Daukšys)
9 „Drąsos kelias“ politinė partija Jonas Varkala
10 Lietuvos liaudies partija Rolandas Paulauskas
11 Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga Valdemar Tomaševski (Rita Tamašunienė)
12 Lietuvos žaliųjų partija Linas Balsys
13 Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ Darius Kuolys
14 Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija Lietuvos centro partija Naglis Puteikis
Lietuvos pensininkų partija

Rezultatai

redaguoti

Balsavimo rezultatai

redaguoti
 
Partija Apygarda Iš viso vietų +/–
Daugiamandatė Vienmandatė
I turas II turas
Balsai %[7] Vietos Balsai %[7] Vietos Balsai %[7] Vietos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 274 108 22,45 19 233 707 19,48 0 319 423 36,16 35 54   53
Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai 276 275 22,63 20 258 835 21,57 1 247 920 28,06 10 31   2
Lietuvos socialdemokratų partija 183 597 15,04 13 183 267 15,27 0 115 576 13,08 4 17   21
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 115 361 9,45 8 139 522 11,63 0 70 891 8,02 6 14   4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga 69 810 5,72 5 63 291 5,27 2 13 526 1,53 1 8   0
Partija „Tvarka ir teisingumas“ 67 817 5,55 5 68 422 5,70 0 30 642 3,47 3 8   3
Išsikėlę patys 55 235 4,60 0 28 360 3,21 4 4   1
Darbo partija 59 620 4,88 0 79 824 6,65 0 25 803 2,92 2 2   27
Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija Lietuvos centro partija 77 114 6,32 0 30 754 2,56 0 6 876 0,78 1 1 Nauja
Lietuvos pensininkų partija
Lietuvos žaliųjų partija 24 727 2,03 0 11 047 0,92 0 5 627 0,64 1 1 Nauja
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 21 966 1,80 0 17 519 1,46 0 8 709 0,99 1 1 Nauja
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 27 274 2,23 0 39 987 3,33 0 10 130 1,15 0 0 Nauja
Lietuvos liaudies partija 12 851 1,05 0 9 767 0,81 0 0 Nauja
S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ Tautininkų sąjunga 6 867 0,56 0 4 150 0,35 0 0 Nauja
Partija „Jaunoji Lietuva“
„Drąsos kelias“ politinė partija 3 498 0,29 0 4 619 0,38 0 0   7
Negaliojantys biuleteniai 52 469 72 788 32 937
Iš viso 1 273 427 100 70 1 272 734 100 3 916 419 100 68 141
Registruoti rinkėjai/aktyvumas 2 514 657 50,64 2 514 657 50,61 2 405 143 38,10
Šaltinis: VRK[8]

Pirmumo balsai

redaguoti

Daugiausia pirmumo balsų surinkę kandidatai:

Partija Vieta Kandidatas Balsai
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 1 Gabrielius Landsbergis 132,227
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 4 Ingrida Šimonytė 118,263
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 1 Saulius Skvernelis 116,550
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2 Ramūnas Karbauskis 111,525
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 3 Andrius Kubilius 72,731
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2 Irena Degutienė 66,723
Lietuvos socialdemokratų partija 1 Algirdas Butkevičius 63,558
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 5 Agnė Bilotaitė 50,983
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 3 Rima Baškienė 41,819
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 1 Eugenijus Gentvilas 41,408

Po rinkimų

redaguoti

Netrukus po to, kai paaiškėjo pirmojo turo rezultatai, Valentinas Mazuronis atsistatydino iš Darbo partijos lyderio pareigų, tą patį padarė ir Paksas, palikęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio poziciją.[9][10]

Iškart po pergalingo antrojo turo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pradėjo koalicines konsultacijas su Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais ir Lietuvos socialdemokratų partija.[11] Jie išreiškė norą sukurti plačią koaliciją, į kurią būtų įtrauktos abi partijos. Visgi, lapkričio 9 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasirašė koalicijos susitarimą tik su Lietuvos socialdemokratų partija, pagal kurį pastarajai buvo paskirtos 3 iš 14 kabineto vietų.[12]

Naujai išrinktas Seimas susirinko 2016 m. lapkričio 14 d. ir Seimo Pirmininku išrinko Viktorą Pranckietį.[13]

Lapkričio 22 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ministru Pirmininku paskyrė Saulių Skvernelį, jo kabinetas darbą pradėjo gruodžio 13 d.[14]

Šaltiniai

redaguoti