Estakada (nuo pranc. estacade) – ilgas tilto pavidalo statinys su daugeliu atramų.

Laisvės pr. estakada
Estakada Kaune, jungianti M. K. Čiurlionio tiltą ir Europos prospektą
Estakada Liudvikshafene (Vokietija).

Savybės

redaguoti

Konstrukcija sijinė, rėminė, arkinė. Statoma iš gelžbetonio, plieno, akmens, medienos.

Daugiausia statoma transporto eismo saugumui gerinti, pralaidumui didinti, įrengiant kelių lygmenų sankryžą. Statomos virš kelio, geležinkelio. Yra pėsčiųjų estakados.

Ant estakados taip pat tiesiami vamzdynai, kabeliai, vandentiekiai. Kartais estakada įrengiama sandėlyje birioms medžiagoms iš vagonėlių, konvejerių, bunkerių krauti į automobilius, vagonus.

Jūrinėse naftos verslovėse estakada jungia gręžimo aikšteles su bazėmis ir krantu.

Lietuvoje

redaguoti

2010 m. gruodžio 16 d. atidaryta ilgiausia (610 m ilgio) estakada Klaipėdos Jakų žiede.[1]

2008 m. lapkričio 27 d. atidaryta (apie 380 m ilgio) estakada Vilniuje. Ji yra Vilniaus pietiniame aplinkkelyje. Ši estakada – didžiausias iki šiol Lietuvoje įgyvendintas transporto investicinis projektas. Statybų metu nebuvo stabdomas eismas. Statybai panaudotų medžiagų svoris yra apie 20 000 t. Sunaudotos 96 sijos, 55 000 varžtų.[2]

Trečia pagal ilgį Lietuvos estakada, esanti Kaune virš geležinkelio, jungia Čiurlionio tiltą su Europos prospektu, buvo pradėta statyti 2006 m. gruodžio 6 d. Jos ilgis – 300 m. Estakada atidaryta 2008 m. lapkričio 7 d. Estakados patikimumą lapkričio 5 d. tikrino aštuoniolika sunkvežimių. Jų bendras svoris siekė 280 t. Darbai kainavo 80,2 mln. Lt, planuojamos eksploatacinės išlaidos – 14 mln. Lt per metus.

2019 m. pastatyta viena ilgiausių Lietuvoje (750 m su prieigomis) Rusnės estakada.

Šaltiniai

redaguoti
  • Technikos enciklopedija. T. I. „a… – fuzėja“, Vilnius, 2000 m.

Taip pat skaitykite

redaguoti