Gintaras Aleknonis
Gintaras Aleknonis (iki 1992 m. Aleknavičius, g. 1961 m. kovo 31 d. Kačerginėje) – Lietuvos teatrologas, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
redaguoti1979 m. baigė Klaipėdos K. Donelaičio vidurinę mokyklą. 1984 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką, 1992 m. Menotyros mokslinio tyrimo institute Maskvoje (Rusija) apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją „Režisieriaus Andriaus Olekos-Žilinsko teatro pedagogika ir lietuvių teatro kultūros raida“, menotyros kandidatas, 1993 m. humanitarinių mokslų daktaras.[1]
1984–1993 m. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto bendradarbis, dėstytojas. 1992–1993 m. dienraščio „Respublika“ kultūros skyriaus redaktorius. 1993 m. stažavo Danijos aukštojoje žurnalistikos mokykloje. 1993–2003 m. Laisvosios Europos radijo Miunchene, nuo 1995 m. – Prahoje bendradarbis. [2]2004–2005 m. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto lektorius, 2004–2005 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 2005 m. Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Valdymo teorijos katedros docentas, 2006–2008 m. universiteto sekretorius, nuo 2008 m. Strateginio valdymo ir politikos fakulteto dekanas.
Spaudai parengė A. Olekos-Žilinsko laiškus (Andrius Oleka-Žilinskas. Vaidybos džiaugsmas, 1995 m.).[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Gintaras Aleknonis. Asmeninė svetainė
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 17 psl.
- ↑ Gintaras Aleknonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 304 psl.