Irkai (sen. gr. 'Ιύρκαι) – senovinė tauta, minima Herodoto „Istorijoje“. Pagal ją aprašomi kaip gyvenantys tisagetų kaiminystėje, basiverčiantys miško žvėrių medžiokle. Yra įvairių irkų tapatumo versijų: siejami su jugrais, Djakovo kultūra, Gorodeco kultūra.

Pomponijus Mela ir Plinijus Vyresnysis irkus, matyt klaidingai, įvardino kaip tirkus[1].

Šaltiniai

redaguoti