Juozas Kumpis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Juozas Kumpis (1901 m. vasario 17 d. Šiauliuose – 1920 m. spalio 10 d. Varėnoje, palaidotas Šiaulių kapinėse) – savanoris, aviacijos leitenantas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas lietuvis, žuvęs karo mūšyje.

Biografija

Gimė Aleksandro ir Onos Kumpių šeimoje, kurioje be Juozo, dar augo 7 vaikai (dvi sesės ir 5 broliai). Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kartu su visa šeima ir gimnazija buvo evakuotas į Voronežą, Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, mokėsi Kauno aviacijos mokyklos pirmojoje laidoje, kurią kartu baigė Antanas Gustaitis, Vytautas Rauba, Povilas Brazdžiūnas, Kostas Kanauka, Jurgis Dobkevičius, Bronius Sidaravičius, Leonardas Peseckas ir kiti. Mokyklą baigė leitenanto laipsniu ir buvo paskirtas Aviacijos dalies 1-osios oro eskadrilės lakūnu.

Dalyvavo kovose su lenkais. 1920 m. rugpjūčio 31 d. skrisdamas kartu su žvalgu Juozu Pranckevičiumi subombardavo ir sušaudė lenkų dalinį trikampyje Suvalkai-Seinai-Augustavas. 1920 m. rugsėjo 1 d. tapo ką tik organizuoto Aviacijos korpuso lakūnu. Rugsėjo 3 d. parėmė Lietuvos kariuomenės puolimą Suvalkų kryptimi ir subombardavo artilerijos bateriją, o grįždamas apšaudė lenkų kariuomenės stovyklą. Lietuvos kariuomenės puolimui išsikvėpus rugsėjo 7 d. žvalgybinio skrydžio metu apšaudė lenkų apkasus.

Rugsėjo 25 d. J. Kumpis ir Šabanavičius prie Beržininkų užpuolė 100 vežimų lenkų kariuomenės vilkstinę. 1920 m. spalio 2 d. einančio Respublikos Prezidento pareigas Aleksandro Stulginskio įsakymu už pasižymėjimą mūšiuose su priešu 1-ojo laipsnio Vyties kryžiumi su kardais apdovanoti aviacijos leitenantai Jurgis Dobkevičius (ordino Nr. 945), Juozas Kumpis (Nr. 947) ir Juozas Pranckevičius (Nr. 946). (Kai kur klaidingai rašoma, kad J. Kumpis apdovanotas po mirties, nes apdovanojimas išduotas tik 1921 m. rugpjūčio 12 d.).

1920 m. spalio 3 d. lenkų Savanorių divizija (Dywizja Ochotnicza), vadovaujama pulkininko Adamo Koco užpuolė Varėnos geležinkelio stotį ir užgrobė šarvuotą traukinį „Gediminas“. Pirmasis ir ketvirtasis Lietuvos kariuomenės pėstininkų pulkai bandė traukinį atsiimti, bet nesėkmingai.

Spalio 4 d. šešių lėktuvų būrys gavo užduotį Varėnos stotyje surasti į lenkų apsuptį patekusį šarvuotą traukinį ir jį sunaikinti. Vienas lėktuvas sudužo kildamas, bet ir puolimas nebuvo sėkmingas. Bombardavimo metu J. Kumpio lėktuvas buvo apšaudytas, o lakūnas sužeistas į galvą. Jo lėktuvas nukrito prie žibalo krautuvės. Sunkiai sužeistas leitenantas ir nuolatinis jo palydovas žvalgas J. Pranckevičius pateko į lenkų nelaisvę. Po savaitės nuo žaizdų mirė Varėnos ligoninėje. Lenkai, gerbdami lietuvių lakūno žygdarbius, po savaitės jo kūną perdavė Lietuvos kariams, nors spalio 8 d. jau maištavo lenkų generolas Liucjanas Želigovskis.

Lenkams šarvuotą traukinį pavyko apginti, jie jį paslėpė tunelyje. J. Pranckevičius nelaisvėje išbuvo iki 1921 m. balandžio mėn.

Juozas Kumpis buvo pagarbiai palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse, jo kapas pažymėtas lėktuvo propeleriu. Vėliau propeleriais buvo žymimi visų žuvusių karo lakūnų kapai. 1930 m. jis apdovanotas Savanorių medaliu.

1934 m. birželio 7 d. Kauno miesto Tarybos nutarimu Nr. 726 J. Kumpio vardu pavadinta gatvė Kaune, Aleksote (1946–1990 m. vadinta Valerijaus Čkalovo vardu). 1990 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 246 grąžintas J. Kumpio vardas. Juozo Kumpio vardu pavadinta gatvė Zokniuose, greta Šiaulių oro uosto. 2000 m. lapkričio 17 d. atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta (architektas Algimantas Mikėnas).

Pirmasis Lietuvos karo lakūnas, žuvęs mūšyje, buvo vokietis, vyresnysis leitenantas Frizas Šulcas (Fritz Schulz), tarnavęs pagal kontraktą su savo lėktuvu ir žuvęs 1919 m. rugpjūčio 28 d. kovose su bolševikais.