Kelmės valsčius

55°38′š. pl. 22°56′r. ilg. / 55.63°š. pl. 22.93°r. ilg. / 55.63; 22.93

Kelmės valsčius
Laikotarpis: XIII a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kelmė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	XV–XVI a.

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Raseinių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Raseinių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Raseinių apskritis (1944–1947) Kelmės apskritis (1947–1950)

Kelmės valsčius (rus. Кельменская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kelmė.

Istorija

Minimas nuo XIII a., 1567 m. prijungtas prie Kražių valsčiaus. Caro laikais valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] 1947 m. dalis teritorija perduota Liolių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 30 d., jo teritorija perduota Kelmės rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6700	726 kiemai ^[2]	5 seniūnijos	148
1923 m.^[3]	414	14 711	2805
1932 m.	343	14711		18 seniūnijų ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	240			9 apylinkės ^[5]

Vadovai

Stasys Požarauskis, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Daujočiai	Daujočių seniūnija	Daujočių apylinkė
Gailiai	Gailių seniūnija	-
Giniočiai	Giniočių seniūnija	-
Grimziai	Grimzių seniūnija	Grimzių apylinkė
Jogeliškė	Jogeliškės seniūnija	-
Kerkasiai	Kerkasių seniūnija	-
Kukečiai	Kukečių seniūnija	Kukečių apylinkė
Kušleikiai	Kušleikių seniūnija	Kušleikių apylinkė
Lioliai	Liolių seniūnija	-
Maironiai	Maironių seniūnija	Maironių apylinkė
Noruišiai	Noruišių seniūnija	Noruišių apylinkė
Padubysys	Padubysio seniūnija	Padubysio apylinkė
Palėpšai	Palėpšių seniūnija	Palėpšų apylinkė
Verpena	Verpenos seniūnija	Verpenos apylinkė
?	Kražių seniūnija	-
?	Raseinių seniūnija	-
?	Tauragės seniūnija	-
?	Šiaulių seniūnija	-
Iš viso:	18 seniūnijų	9 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1845	Pakėvis	Antanas Medekša, 1863 m. sukilimo dalyvis	1912
1880	Pūčkoriškė	Stanislovas Jokūbauskis, kunigas	1947
1904	Jukniškė	Juozas Liaudanskis, tautodailininkas, skulptorius	1989
1927	Varvaliai	Pranas Baltrušaitis, gydytojas
1929	Varvaliai	Juozas Baltrušaitis, inžinierius
1931	Laugalis	Vytautas Jurevičius, karininkas	2001
1934	Notėnai	Regina Parnarauskienė, gydytoja, rezistencijos dalyvė	2022
1937	Grimzeliai	Rimantas Dichavičius, fotomenininkas
1937	Dievoniai	Vytautas Dudėnas, finansininkas, politikas
1939	Beržpelkis	Leonija Kulienė, agronomė
1940	Liepynai	Juozas Budraitis, aktorius
1941	Laukoduma	Jonas Gudmonas, grafikas
1942	Jukniškė	Daliutė Ona Matulaitė, skulptorė
1949	Juodlaukis	Kazys Milašius, sporto darbuotojas

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 649 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 656 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 51

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 50

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 649 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 656 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 51

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]