Vikipedija

Lifosa

55°16′15″ š. pl. 24°0′40″ r. ilg. / 55.27083°š. pl. 24.01111°r. ilg. / 55.27083; 24.01111

Lifosa
FormaAB
PramonėChemijos pramonė
Įkurta1963 m. sausio 18 d.
Svarbiausi darbuotojaiCEO Andrijus Savčukas
ProdukcijaTrąšos, sieros rūgštis
Darbuotojų918 (2023-05)[1]
TinklalapisLifosa.com
2018 m.

„Lifosa” – Kėdainių fosfatinių trąšų gamykla.[2]

Istorija

redaguoti

1963 m. sausio 18 d. atidaryta pirmoji sieros rūgšties gamybos linija (pajėgumas: 100 tūkst. tonų per metus). 1975‒1988 m. gamykla rekonstruota, modernizuota. Seni cechai uždaryti, pastatyti nauji.

1996 m. gamykla privatizuota.

1998 m. bendrovė rekonstravo amofoso cechą ir pradėjo gaminti vertingesnes trąšas ‒ diamonio fosfatą. Sieros rūgšties gamybos metu išsiskirianti technologinė šiluma pradėta naudoti Kėdainių miesto objektams apšildyti. 2000 m. rekonstruotas sieros rūgšties cechas, daugiau kaip 2 kartus padidinant jo našumą. Bendrovė tapo didžiausia Europoje sieros rūgšties gamintoja. 2001 m. pradėti gaminti pašariniai fosfatai. 2002 m. daugumą bendrovės akcijų įsigijo pagrindinis žaliavų tiekėjas, ruso Andrejaus Melničenkos įmonė „EuroChem".[3]

2010 m. investavusi >90 mln. litų į statybas ir įrenginių įdiegimą, bendrovė padidino gamybą. Įrengta nauja, dvigubai galingesnė pašarinių fosfatų gamybos linija.

2013 m. bendrovė minėjo 50 m. sukaktį. Išleista svarbiausių įvykių knyga „Patirtis yra aukso vertės…“, pastatyta ir Kėdainių Kėdainių raj. savivaldybei padovanota Kėdainių areną (kaina ~6 mln. eurų).[4]

2014 m. sieros rūgšties ceche pastatytas naujas kontaktinis aparatas. Tai leido padidinti SO2 konversijos (kontaktavimo) laipsnį nuo 99,7% iki 99,9%. 2017 m. paleistas tirpaus kristalinio monoamonio fosfato (MAP) gamybos cechas, kurio projektiniai gamybos pajėgumai 30 tūkst. tonų produkcijos per metus.

2021 m. sausį gamykloje atidaryta 1 MW saulės jėgainė.[5]

2022 m. gegužės 23 d., bendrovės savininkui, rusui Andrejui Melničenkai pritaikius ES sankcijas, „Lifosai“ paskirtas laikinasis administratorius.[6]

Veikla

redaguoti

Pagrindinė bendrovės perkė yra azoto-fosforo trąša – diamonio fosfatas (DAP).

Dar gamina tirpias kristalines monoamonio fosfato trąšas (MAP), aliuminio fluoridą (AlF3), monokalcio fosfatą (MCP), fosforo rūgštį ir techninę sieros rūgštį.

Pagrindinės gamybos cechai:

~93% produkcijos eksportuojama į ~50 šalių. Bendrovės produkcija pasiekė >100 šalių.

Bendrovė gamina šilumos ir elektros energiją. Didžioji dalis pagamintos energijos yra suvartojama bendrovės reikmėms, likusi dalis energijos yra ir parduodama. Bendrovėje pagaminta šiluma tiekiama Kėdainių šilumos poreikiams patenkinti. Utilizuojant sieros rūgšties gamybos procese išsiskiriančią šilumą, įmonė Kėdainiams gali teikti ~100 tūkst. MWh šilumos ar pagaminti ~250 mln. kWh elektros.

Įvertinimai

redaguoti
  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Sėkmingai dirbanti įmonė“[7] : 1999 m., 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2008 m., 2010 m., 2012 m ir 2015 m.
  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Lietuvos metų eksportuotojas“[8]: 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2016 m.
  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Pasiekimai aplinkosaugoje“[9]: 2005 m. ir 2008 m.
  • LR finansų ministerijos apdovanojimas „Europos burės“[10]: 2009 m. įteiktas apdovanojimas „Už ekologišką požiūrį“.
  • „Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas“: „Metų bendruomeniškiausia įmonė – 2010“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė – 2013“, „Metų bendruomenė – 2013“, „Socialiai atsakinga įmonė – 2013“.
  • Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas „Metų gaminys“. AB „Lifosa“ gaminama produkcija apdovanota du kartus[11]. 1999 metais aukso medaliu įvertintas bendrovėje gaminamas diamonio fosfatas. 2005 metais konkurse „Metų gaminys“ aukso medaliu įvertintas Monokalcio fosfatas.
  • Asociacijos „Investuotojų forumas“ apdovanojimas „Metų investuotojas“[12]: 2012 m.
  • Dienraščio „Verslo žinios“ organizuojamo konkurso „Efektyviausia įmonė“ apdovanojimas[13]: 2012 m.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/lifosa/
  2. ↑ Tarp didžiausių Centrinės ir Rytų Europos bendrovių – 17 Lietuvos įmonių. VZ.lt, 2013-03-28.
  3. ↑ https://rinkosaikste.lt/55-eri-lifosos-metai-nuo-startuolio-iki-modernios-alios-gamyklos/
  4. ↑ http://www.veidas.lt/kedainiai-investuoja-i-ateiti-pr
  5. ↑ „„Lifosoje“ pradėjo veikti 1 MW saulės jėgainė“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 9 d..
  6. ↑ Janonis, Tomas (2023-05-03). „„Lifosos“ darbuotojai dalijasi kvapą gniaužiančiais įtarimais: nejau iš tiesų rusų oligarchas Kėdainiuose turi tokį gudrų planą“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  7. ↑ Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Sėkmingai dirbanti įmonė“ Archyvuota kopija 2015-01-01 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Lietuvos metų eksportuotojas“ Archyvuota kopija 2014-03-22 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos tema: žalieji miestai išsaugos planetą. Delfi.lt, 2005-06-03.
  10. ↑ „Europos burės“ už ekologišką požiūrį Archyvuota kopija 2014-03-22 iš Wayback Machine projekto.. Delfi.lt, 2009-09-18.
  11. ↑ Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkursas „Metų gaminys“ Archyvuota kopija 2012-12-29 iš Wayback Machine projekto..
  12. ↑ Investors' Forum apdovanojimai – pripažinti verslo, valstybės ir žiniasklaidos atstovai 2012-02-13.
  13. ↑ AB „Lifosa“ pripažinta Efektyviausia šalies įmone Archyvuota kopija 2014-03-22 iš Wayback Machine projekto.. Kedainietis.lt, 2012-06-22.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lifosa&oldid=7221209"