Morungo apskritis (vok. Landkreis Mohrungen) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Morongas.

Morungo apskritis
Landkreis Mohrungen

1818 – 1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Morongas
1818-1945 Karaliaučiaus apygarda
Gyventojų 53 392 (1900), 51 396 (1910), 55 046 (1939)
Plotas 1 264,71 km² (1900), 1 264,69 km² (1939)
Vikiteka Morungo apskritisVikiteka

Geografija

redaguoti
 
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Morungo apskritis apėmė pietinę Aukštutinės Prūsijos, iškilusios iki 100 m virš jūros lygio, dalį, ribojosi su Prūsų Olandijos, Heilsbergo ir Osterodės apskritimis.

18481860 m. per apskritį iškastas Elbingo kanalas, jungiantis Yluvos ežeryną su Aistmarėmis. 1882 m. nutiestas plentas Marienburgas – Alnaštynas.

Istorija

redaguoti

Prūsijos kunigaikštystės Morungo apskritis įsteigta 1752 m. reorganizuojant krašto valdymą. Morunge įkurta Landrato įstaiga. Apskričiai priklausė miestai:

Po 18151818 m. reformos buvusioje apskrityje suformuotos Osterodės apskritis ir Prūsų Olandijos apskritis. Morungo apskritis padalyta į 20 parapijų. 1939 m. apskrityje buvo 112 gyvenviečių, iš jų su daugiau kaip 1000 gyventojų:

  • Morongas, 8376 gyv.
  • Zaalfeldas, 3129 gyv.
  • Lybštadtas, 2735 gyv.
  • Gersvaldas, 1028 gyv.
  • Freivaldas, 1026 gyv.

1945 m. žiemą Raudonoji armija sugriovė daugelį apskrities gyvenviečių ir Elbingo kanalą. Apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Morongo pavietas, vakarinė dalis prijungta prie Yluvos pavieto, rytinė – prie Ostrudos pavieto. Nuo 1999 m. apskrities teritorija įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1]

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 1939 m.
1871 m. 1885 m. 1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
56 345 55 869 53 479 53 392 51 396 53 892 53 767 55 046

1939 m. iš 55 046 gyventojų 51 711 buvo evangelikai, 2665 katalikai, 6 judėjai. Gyventojų pagrindinis užsiėmimas buvo žemdirbystė.

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti