Olimpinės žaidynės
Kitos reikšmės – Olimpiada (reikšmės).
Šiuolaikinės Olimpinės žaidynės arba Olimpiada – svarbiausios tarptautinės žiemos ir vasaros sporto šakų varžybos. Jose dalyvauja tūkstančiai atletų iš daugiau nei 200 šalių.[1] Tiek žiemos, tiek vasaros Olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus,[2] tačiau su dvejų metų skirtumu.
Olimpines žaidynes įkvėpė antikinės Olimpiados, kurios nuo VIII a. pr. m. e. iki IV m. e. a. buvo rengiamos Olimpijoje, Graikijoje. XIX amžiaus gale žaidynes atgaivino prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin), kuris 1894 m. įsteigė Tarptautinį olimpinį komitetą bei surengė pirmąsias žaidynes Atėnuose 1896 m. Tarptautinis olimpinis komitetas yra Olimpiniam judėjimui vadovaujanti institucija, kurios struktūrą ir įgaliojimus nustato Olimpinė chartija.
XX ir XXI a. Olimpinio judėjimo raida nulėmė keletą pasikeitimų Olimpinėse žaidynėse. Kaip dalis tų pasikeitimų buvo įvestos žiemos olimpinės žaidynės žiemos sporto šakoms, Parolimpinės žaidynės atletams su negalia, Jaunimo olimpinės žaidynės atletams nuo 14 iki 18 metų, penkerios žemynų žaidynės (Amerikos, Afrikos, Azijos, Europos ir Ramiojo vandenyno), Pasaulio žaidynės sporto šakoms, kurios neįtrauktos į olimpiadas. TOK turėjo prisitaikyti prie įvairių ekonominių, politinių ir technologinių pasikeitimų. Dėl to Olimpiados, kurios P. Kubertino buvo įsivaizduotos kaip mėgėjų žaidynės, tapo varžybomis, kuriose leidžiama varžytis profesionaliems sportininkams. Didėjanti žiniasklaidos įtaka paskatino korporacijas skirti paramą žaidynėms ir olimpiadas komercializuoti. Dėl pasaulinių karų buvo atšauktos 1916, 1940 ir 1944 m. žaidynės. Šaltojo karo metu daug valstybių boikotavo olimpiadas 1980 ir 1984 m. (nepaisant to pastarosiose dalyvavo 140 šalių ir taip buvo pasiektas tų laikų valstybių dalyvių rekordas).
Olimpinį judėjimą sudaro tarptautinės sporto federacijos, nacionaliniai olimpiniai komitetai ir kiekvienoms žaidynėms sudaromi organizaciniai komitetai. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yra atsakingas už Žaidynių miesto parinkimą, komitetas organizuoja ir finansuoja Žaidynes remdamasis Olimpine chartija. TOK sprendžia ir dėl olimpinės programos, t. y. nustato kokiose sporto šakose bus varžomasi. Su Olimpiada susiję tokie simboliai ir ritualai kaip Olimpinė vėliava ir deglas, Žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Vasaros ir žiemos olimpinės žaidynėse dalyvauja daugiau nei 13 000 atletų, kurie atstovauja 33 skirtingoms sporto šakoms ir varžosi apie 400 rungtynių. Pirmos, antros ir trečios vietos laimėtojai kiekvienoje rungtyje gauna olimpinius medalius, atitinkamai aukso, sidabro ir bronzos.
Žaidynės taip išaugo, kad jose atstovaujama beveik kiekviena pasaulio valstybė. Šis augimas buvo lydimas įvairių iššūkių ir kontroversiškų reiškinių, įskaitant boikotus, dopingo naudojimą, papirkinėjimus ir teroristinį išpuolį 1972 m. Kas dvejus metus vykstančios Žaidynės bei didelis joms skiriamas žiniasklaidos dėmesys leidžia nežinomiems atletams pasiekti nacionalinę ar net tarptautinę šlovę. Tuo pačiu Žaidynes rengiantis miestas ir valstybė turi galimybę pristatyti save pasauliui.
Paskutinės vasaros olimpinės žaidynės vyko XXXIII vasaros olimpinės žaidynės, Paryžiuje (2024 m. liepos 26 – rugpjūčio 11 d.). Paskutinės žiemos olimpinės žaidynės – XXIV – vyko 2022 m. vasario 4–20 d. Pekine, Kinijoje.
Olimpinių žaidynių vieta
redaguotiLentelėje pateikiama informacija apie vasaros bei žiemos olimpinių žaidynių vietą.
Antikinės žaidynės
redaguotiNėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmos rašytiniuose šaltiniuose olimpinės žaidynės paminėtos 776 m. pr. m. e. Jos vyko Olimpijos mieste, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės. Tų laikų žaidynės buvo vietinės vieno sporto (jojimo lenktynių stadione) varžybos.
Vėliau žaidynės tapo vis svarbesnės Graikijoje, apogėjų pasiekė šeštame bei penktame amžiais pr. m. e. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos. Varžybų skaičius padidėjo iki 20 rungčių. Žaidynės tęsdavosi kelias dienas. Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, atleidžiami nuo mokesčių, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros. Žaidynės vyko kas ketverius metus, laikotarpis tarp žaidynių vadintas Olimpiada, šis laikotarpis buvo svarbus metų skaičiavimui.
Romėnams užėmus Graikiją, žaidynės prarado svarbą, o krikščionybei tapus pagrindine imperijos religija, žaidynės laikytos pagonių švente, todėl 394 metais imperatorius Teodosijus I žaidynes uždraudė. Jas vėl pradėta rengti nuo 1896 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Overview of Olympic Games“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2008-06-04.
- ↑ Olimpinės žaidynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
Taip pat skaitykite
redaguotiNuorodos
redaguoti
Tarptautinės organizacijos
- Tarptautinis Olimpinis Komitetas
- Europos olimpinis komitetas
- Tarptautinis parolimpinis komitetas Archyvuota kopija 2016-06-30 iš Wayback Machine projekto.
- Olimpinis muziejus Archyvuota kopija 2002-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- Olimpinių vasaros sporto šakų federacijų asociacija