Papuasai

Papuasai (malajų kalba reiškia „garbanoti žmonės“) – vietiniai Naujosios Gvinėjos ir gretimų salų gyventojai, kalbantys papuasų kalbomis. Kalbiniu požiūriu jie skiriasi nuo austroneziečių, kurie į Naująją Gvinėją atvyko prieš 3 tūkst. metų.

Jalių genties papuasas iš vakarų Papua salos

Korovajų namas medyje

Asmatų skydai

Tai pagrindiniai Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai, taip pat paplitę rytų Indonezijoje: Irian Džajoje, šiaurės Halmaheroje, Aloro, Pantaro saloje. Gyvena ir Rytų Timore. Populiacija – apie 14 mln. žmonių.

Papuasus sudaro keli šimtai tautų ir tautelių – dalis jų labai neskaitlingos. Didesnės papuasų tautos – engai, čimbai, medlpai, kamanai, huliai, kapaukai, angalai, umbuungai, vahgai, kevai, daniai, hvangonai, asmatai, foriai, marindai, abelamai, arapešai, nasijojai, bokinai, buinai, bilujai, bongai ir kt.

Vartoja įvairias, tarpusavyje nebūtinai giminingas papuasų kalbas. Daug kur perėmę austroneziečių kalbas (faktiškai daugelis rytų Malajų salyno gyventojų yra austronezietiškai kalbantys melaneziečiai-papuasai). Papua Naujojoje Gvinėjoje vartoja pidžinus – tok pisin, hiri motu.

Absoliuti dauguma papuasų yra įvairių atšakų krikščionys (daugiausia protestantiškų bažnyčių, bet yra ir katalikų). Nors etninių tikybų išpažinėjų likę nedaug, bet daugeliui papuasų būdingas didelis religinis sinkretizmas (išlikę tikėjimai magija, piktosiomis dvasiomis, vėlėmis, raganavimu).

Papuasų protėviai į Naująją Gvinėją atsikėlė prieš 50–37 tūkst. metų. Dalis jų persikėlė į Australiją ir sudarė Australijos aborigenus. Tiesa, genetiškai papuasai ir Australijos aborigenai išsiskyrė jau prieš 40 tūkst. metų.

Buitis

Svarbiausi verslai – žemdirbystė (kokosai, bananai, batatai, sago palmės), gyvulininkystė (kiaulės), maisto rinkimas, žvejyba, medžioklė. Dalis papuasų dirba pramonėje (kalnakasyboje, miškų pramonėje).

Papuasai gyvena kaimuose gimininėmis bendruomenėmis po 100–150 žmonių, kartais visi gyvena viename iki 200 metrų ilgio name (ilgasis namas). Korovajų genties papuasai namus statosi medžių viršūnėse, į viršų susikelia ir kiaules.

Tradiciniai drabužiai – strėnjuostė (vyrų – raudona, moterų – raudona su juodomis juostomis), vyrai taip pat nešioja antvarpius (kotekas). Apeiginiai drabužiai puošnūs, padaryti iš ryškiaspalvių plunksnų.

Maitinasi daugiausia augaliniu maistu, taip pat valgo kiaulieną, šunieną, žiurkieną, vabzdžius, moliuskus, žuvis.

Kultūra

Papuasai skirstosi į klanus, gentis. Jiems vadovauja iškiliausi, įtakingiausi nariai (bigmenai). Paplitęs leviratas, poligamija. Tikyboje svarbus protėvių kultas, tikėjimas dvasiomis (animizmas), totemizmas, žemdirbiškoji magija. Iki įsigalint krikščionybei, buvo paplitęs kanibalizmas, galvų medžioklė.

Išplėtoję mitologiją. Muzika nesudėtinga (paplitęs vokalinis atlikimas, grojama būgnais, fleitomis). Išvystyta medžio drožyba (puošnūs skydai, ginklai, kaukės).

Genetika

2005 m. studijuojant ASPM geno variantus atrasta, kad papuasų tarpe 59,4 % atstovų turi naujausią haplogrupę D, kuri yra tik 6 tūkst. metų senumo. Nors tiksliai nežinoma kokį pranašumą suteikia šis geno variantas, manoma, jog tai susiję su varianto nešiotojų elgesiu ar pažintine funkcija.

Papuasai su melaneziečiais yra vieninteliai iš dabartinių žmonių, kurių protėviai maišėsi su Denisovo hominidais. Todėl 4–6% jų genomo yra toks pat kaip šios išnykusios rūšies.

Galerija

• 
  Merginos iš Papua Naujosios Gvinėjos
• 
  Papuasės iš Indonezijos Vakarų Papua provincijos
• 
  Hulio genties papuasas iš pietryčių Papua salos
• 
  Papuasai tautiniais kostiumais Džakartoje

Nuorodos

• Papuasų susitikimas su europiečiais