Pavadinimas – žodis, išorinio stebėtojo vartojamas asmens, daikto, vietos ar kitų dalykų identifikavimui. Pavadinimas gali identifikuoti daiktų klasę ar kategoriją arba vieną daiktą, tiek bendrai, tiek tam tikrame kontekste. Asmenvardis identifikuoja konkretų žmogų. Konkretaus subjekto pavadinimas kartais vadinamas savivardžiu, tokiu atveju, kai jį sudaro tik vienas žodis, vadinamas tikriniu daiktavardžiu. Kiti daiktavardžiai vadinami bendriniais. Pavadinimas gali būti suteiktas asmeniui (vardas), vietai ar daiktui; pavyzdžiui, tėvai gali suteikti savo vaikui vardą, mokslininkas gali suteikti elementui pavadinimą.

Lietuvių k. žodis kilęs iš būdvardžio pa-vadinti.

Lietuvoje pavadinimų teikimas yra kalbinės politikos dalis. Lietuvoje registruotų įmonių, organizacijų ir įstaigų pavadinimus reglamentuoja „Nutarimas dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“.[1]

Pavadinimų suteikimo konvencijos

redaguoti

Pavadinimų suteikimo konvencija – tai sutartų, nustatytų ar visuotinai priimtų standartų, normų, socialinių normų ar kriterijų visuma dalykams pavadinti.

Pavadinimų pavadinimai

redaguoti

Pavadinimus ir vardinimą tyrinėja mokslo šaka onomastika. Žemiau pateikti pavadinimų pavadinimai pagal kategoriją.

Su žmonėmis susiję pavadinimai (antroponimai)
Kas įvardinama Pavadinimo pavadinimas
Pilnas asmens vardas Asmenvardis
Žmogaus vardas Vardas
Žmogaus pavardė Pavardė
Tam tikros vietos gyventojai Demonimas
Etninė grupė Etnonimas
Netikras vardas Pseudonimas
Vardas, naudojamas norint nuslėpti tikrąjį vardą Slapyvardis
Atlikėjo pseudonimas Sceninis vardas
Ne su žmonėmis susiję pavadinimai
Kas įvardinama Pavadinimo pavadinimas
Bet koks geografinis objektas Toponimas
Vandens telkinys Hidronimas
Kalnas ar kalva Oronimas
Regionas ar valstybė Choronimas
Bet kuri apgyvendinta vietovė Oikonimas
Kaimas Komonimas
Miestas ar miestelis Astionimas
Kosminis objektas Kosmonimas
Žvaigždė Astronimas


Šaltiniai

redaguoti