Pilkoji antis
| Anas strepera Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pilkoji antis (Anas strepera) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Anas strepera Linnaeus, 1758 |
Pilkoji antis (Anas strepera) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Išvaizda
redaguotiPilkoji antis yra truputį mažesnė už didžiąją antį. Gana kuklių spalvų, iš tolo atrodo vienspalvė. Paukščiui skrendant, į akis krinta batas veidrodėlis. Patino nugarinė pusė pilkai ruda, pilvinė – balsva, priekyje tamsesnė. Viršugalvis rudas, pilkai ar rusvai taškuotas. Nugaros priekis ir pečiai tamsiai rudi su skersinėmis vingiuotomis linijomis. Kita nugaros dalis pilkai ruda, išmarginta smulkiais taškeliais, antuodegis juodas. Sparnų veidrodėlio viena dalis balta, kita – juoda, priekyje – ruda dėmė. Kaklo apačia, pagurklis, krūtinė ir kūno šonai juosvi su baltomis juostomis. Pilvas baltas, pauodegys juodas. Snapas tamsiai pilkas, kojos geltonos. Rainelė ruda.
Patelės nugarinė pusė tamsiai ruda, plunksnų kraštai ryškiai rudi ar balsvi. Viršugalvis ir juosmuo tamsoki. Krūtinė ir kūno šonai ryškiai rudi, išmarginti trikampėmis juodai rudomis dėmėmis. Pilvas balsvas, dėmėtas. Snapas gelsvas. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę, tik sparnai rudesni. Kūno apačia smarkiai išmarginta apvaliomis dėmelėmis. Jaunikliai panašūs į patelę. Jų apatinė kūno dalis labiau dėmėta, sparnuose nėra ryškiai rudų ar juodų spalvų. Pūkinis apdaras panašus į didžiosios anties, tačiau kūno apačia rudesnė, kitose vietose mažiau geltonos spalvos. Snapas rausvas, kojos žalsvai juodos.
Paplitimas
redaguotiEurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki šiaurės rytų Kinijos. Šiaurėje arealas Estiją, Maskvos sritį, Kamos žemupį, Irtyšiaus žiotis, šiaurinį Baikalą, Argunės žemupį. Į pietus paplitusi iki Mongolijos, Afganistano, Užkaukazės, Mažosios Azijos, Balkanų, Pirėnų pusiasalių. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Islandijos, Britų salose. Žiemoja Vakarų ir Pietų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Pietų Azijoje.
Negausi, bet aptinkama visoje šalyje. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija
redaguotiVeisiasi gausia augalija užaugusiuose vandens telkiniuose. Labiau mėgsta nedidelius ir seklius ežerus, upių užtakius, senus tvenkinius, pelkėtas kūdras, balas. Labai sužėlusių tankumynų vengia. Nemėgsta miškingų vietovių, įsikuria atvirose lygumose.
Aktyvi dieną. Naktį praleidžia atvirame vandenyje ir tik retkarčiais slepiasi augalijos tankmėje. Poruojasi žiemojimo vietose ir pavasarį grįžta poromis. Parskrenda šiek tiek vėliu nei didžiosios, smailiauodegės antys bei dryžagalvės kryklės. Lizdą krauna ant žemės, daugiausia šalia neaukštų krūmų ar po jais. Labai mėgsta perėti ežerų ar tvenkinių salose, kartais peri dirbtinėse lizdavietėse. Dėtyje paprastai būna 6–11 kiaušinių. Kartais dvi patelės sudeda kiaušinius į tą patį lizdą. Taip pat pasitaiko bendrų dėčių su kuoduotosiomis antimis. Patelė peri apie 27 dienas, jaunikliai ritasi vienu metu. Dar perimus kiaušinius bei mažus ančiukus labai puola krankliai, pilkosios varnos, šarkos ir kiti plėšrūnai.
Nuo pat pirmųjų dienų jaunikliai sekioja patelę, o sulaukę maždaug 55 dienų amžiaus jau skraido.
Minta minkštosiomis augalų dalimis, lesa, vandens ir sausumos augalų lapus, pumpurus, sėklas. Skrenda į dirbamus laukus, pasėlių plotus. Su augalais sulesa ir moliuskų, vėžiagyvių, lervų.
Šaltiniai
redaguoti- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.