Serbų kalba

Serbų kalba српски, srpski
Kalbama	Serbija, Bosnija ir Hercegovina (įskaitant Serbų respubliką), Juodkalnija, Kroatija, Vokietija, Rumunija
Kalbančiųjų skaičius	12 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	63
Kilmė	indoeuropiečių  - slavų    - pietų slavų     - serbų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija
Kalbos kodai
ISO 639-1	sr
ISO 639-2	scc/srp
ISO 639-3	srp

Serbų kalba – slavų kalbų grupei priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Serbijoje. Ši kalba valstybinė: Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Iš viso serbiškai šnekančiųjų yra beveik 12 mln. žmonių. Serbų kalba nežymiai skiriasi nuo kroatų kalbos (skiriasi iš esmės tik tuo, kad serbų kalba naudoja kirilicą, o kroatų – lotynų rašmenis), ir jos kartais vadinamos vienu serbų-kroatų kalbos pavadinimu. Juodkalnijoje valstybinė kalba yra juodkalniečių. Kai kurie kalbotyrininkai šią kalbą laiko serbų kalbos tarme.

Serbiškai kalba taip pat dalis gyventojų Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (apie 400 tūkst. žm.), Rumunijoje (27 tūkst.), Rusijoje (5 tūkst.), Turkijoje (20 tūkst.).

Serbų kalba – viena iš retų kalbų, kur oficialiai naudojamos dvi rašto sistemos (kirilica ir lotynų rašmenys). Serbų kalbos abėcėlę sudaro 30 raidžių.

Nuorodos

• scc SIL ISO 639 kalbos kodo „scc“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „scc“)
• srp Duomenys apie kodu „srp“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

Vikižodynas