Smėlynė (Vilnius)

Smėlynė

Vietovė prijungta prie miesto 1969 m.

Smėlynė

54°45′11″š. pl. 25°22′19″r. ilg. / 54.753°š. pl. 25.372°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

Seniūnija

Antakalnio seniūnija

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Smėlỹnė
Kilmininkas:	Smėlỹnės
Naudininkas:	Smėlỹnei
Galininkas:	Smėlỹnę
Įnagininkas:	Smėlynè
Vietininkas:	Smėlỹnėje

Istoriniai pavadinimai

rus. Смѣлина, Смелинки, lenk. Śmielinka, Szmelinka

Smėlynė – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo miesto centro, prie kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai , netoli rytinio Neries kranto.^[2] Per Smėlynę teka Kairos upelis. Šiaurėje ribojasi su Veržuva, pietryčiuose pereina į Gvazdikus. Rajoną supa pušynai (Aukštagirio miškas). Kolektyviniai sodai (Smėlynės bendrija).

Smėlynę aptarnauja 39 ir 17 maršrutų autobusai (Smėlynės stotelė).

Istorija

Apie 1866 m. Smėlynės karčemoje gyveno 18 žmonių (8 katalikai, 10 žydų).^[3] 1905 m. Mickūnų valsčiaus trijuose Smėlynės užusieniuose buvo 51 gyventojas,^[4] 1931 m. Smėlynės užusienyje – 32.^[5]

Aukštagirio miškas netoli Smėlynės

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 152. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
↑ Smielinka (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 875 psl. (lenk.)
↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 152. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)

[3] Smielinka (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 875 psl. (lenk.)

[4] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[5] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]