Sraigtasparnis
Sraigtasparnis − sunkesnis už orą orlaivis, kuriame sparną ir vartytuvą atstoja vienas ar keli orsraigčiai.[1] Sraigtasparnio keliamąją ir į priekį varančiąją jėgą sukuria vieno ar kelių variklių sukamu vienu ar keliais sraigtais. Sraigtas susideda iš kelių menčių.
Sraigtasparniai dažnai painiojami su malūnsparniais (autožyrai), tačiau pastarojo keliamąją jėgą sudaro pasyviai besisukantis sraigtas, kurį įsuka aptekantis oras, kai malūnsparnis juda pirmyn dėl priekin varančių variklių darbo.
Sraigtasparnio schemos
redaguoti- Vieno keliamojo sraigto su uodeginiu sraigtu,
- Vieno keliamojo sraigto su priekinės traukos sraigtu schema,
- Vieno keliamojo sraigto su uodeginiu ventiliatoriumi − fenestronu schema,
- Vieno keliamojo sraigto su uodeginiu vamzdžiu, per kurį išmetamas suspaustas oras, schema,
- Vieno keliamojo sraigto su reaktyviniais, pulsaciniais ar tiesiasroviais varikliais ant menčių galų schema,
- Dviejų keliamųjų sraigtų ant vienos ašies schema,
- Dviejų vienas su kitu persikryžiuojančių keliamųjų sraigtų schema,
- Dviejų keliamųjų sraigtų skersai sraigtasparnio schema,
- Dviejų keliamųjų sraigtų išilgai sraigtasparnio schema,
- Daugiasraigčio sraigtasparnio schema,
- Konvertoplanas, sraigtasparnis-lėktuvas.
Konstrukcija
redaguotiSraigtasparnio konstrukcija gali būti įvairi, priklausomai nuo jam skiriamų uždavinių. Pagrindinė sraigtasparnio konstrukcijos sąlyga yra jos atsparumas vibracijai, sukimo ir giroskopiniams momentams, kurie susidaro nuo keliamojo ir uodeginių sraigtų. Taip pat labai svarbu, kad sraigtasparnio konstrukcija būtu atspari ją veikiančioms jėgoms ir poveikiams.
Klasikinę sraigtasparnio konstrukciją sudaro: liemuo (fiuzeliažas), keliamieji sraigtai, jėgainė ir važiuoklė. Iš visos konstrukcijos galime išskirti sraigtasparnio jėginę konstrukcinę dalį, ant kurios yra išdėstoma ir tvirtinama jėgainė, pagrindinis reduktorius arba keli reduktoriai (priklausomai nuo sraigtasparnio schemos), variklis ir uodeginis reduktorius, prie kurio tvirtinamas uodeginis sraigtas.
Sraigtasparnio jėginei konstrukcinei daliai keliami ypač dideli reikalavimai, nes nuo jos tvirtinimo priklauso visos konstrukcijos atsparumas vibracijai, sukimo ir giroskopiniams momentams, kurie atsiranda užvedus sraigtasparnio variklį ir tęsiasi viso skrydžio metu.
Sraigtasparnio liemuo taip pat yra jėginė konstrukcija. Lakūnu kabina gali būti įjungta į sraigtasparnio jėginę konstrukciją arba prie jos tiesiog pritvirtinta, kaip vienas jėgainės elementų.
Kuras
redaguotiSraigtasparniai naudoja dviejų rūšių kurą:
100LL AvGas – aviacinis kuras (Aviation Gasoline, dar žinomas kaip aviacinis spiritas [UK]), naudojamas lengvuose sraigtasparniuose. Tokį kurą vartojantys sraigtasparniai dažniausiai skirti atlikti nedidelėms užduotims (silpni variklio pajėgumai) arba asmeniniam naudojimui.
Jet A – dažniausiai naudojamas kuras reaktyviniuose varikliuose ir turbosraigtasparniuose. Šis kuras yra ganėtinai pigus (4 kartus pigesnis už 100LL AvGas kurą), tačiau jo sraigtasparniai suvartoja palyginus daug – ypač sunkieji sraigtasparniai, skirti atlikti didelio masto užduotis (gelbėtojų, ugniagesių ir t. t. sraigtasparniai).
Savybės
redaguotiSraigtasparnis gali pakilti ir nutūpti vertikaliai. Gali kaboti ir apsisukti vietoje, skristi atbulas ar į šoną. Sraigtasparniai skrenda lėčiau nei lėktuvai. Greičio rekordą pasiekė anglų sraigtasparnis „Westland Lynx“ – 400 km/h. Daugumos sraigtasparnių kreiserinis greitis yra apie 250 km/h. Pasiekto aukščio rekordas – 13 716 m. Paprastai sraigtasparniai nepakyla aukščiau 5 000 m. Degalų sąnaudos didesnės nei lėktuvo.
Panaudojimas
redaguotiSraigtasparniai dėl savo gebėjimo kyboti ore, tūpti ir leistis vertikaliai ne vien ant tam specialiai pritaikyto tako, bet ir pievoje, didesnėje miško proskynoje, vandens tapo nepakeičiamas gelbėjimo, gaisrų gesinimo (gaisriniai sraigtasparniai), vidutiniais atstumais keleivių ir krovinių gabenimo darbuose.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ sraigtasparnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-20).