Migliniai

Poaceae
Sėjamasis rugys (Secale cereale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Lelijainiai ( Liliopsida) Poklasis: Lelijažiedžiai ( Liliidae) Šeima: Migliniai ( Poaceae)

Migliniai arba varpiniai (Poaceae) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriui priklausanti labai didelė augalų šeima, kurią sudaro apie 700 genčių, 11 000 rūšių. Lietuvoje – 122 rūšys. Yra daug kultūrinių bei introdukuotų rūšių. Vienmečiai, dvimečiai bei daugiamečiai žoliniai augalai (tik bambukinių stiebai sumedėję).

Miglinių augalų šeima yra viena iš plačiausiai paplitusių ir gausiausių augalų šeima Žemėje. Migliniai vyrauja pievose, stepėse, savanose, prerijose, pampose ir kitose ekosistemose.

Augalų morfologija

Šaknų sistema kuokštinė. Būdinga sudėtinga požeminių ir antžeminių ūglių sistema. Pagal ūglių tipą, jų augimo pobūdį migliniai skirstomi į tankiakerių, retakerių ir šakniastiebinių augalų grupes. Tankiakerių kerojimosi bambliai yra dirvos paviršiuje, nauji šių augalų ūgliai auga vertikaliai, nepraplėšdami lapų makščių. Retakerių bambliai yra po žeme, nauji ūgliai iš pradžių auga įstrižai, praplėšia lapų makštis paskui auga vertikaliai. Šakniastiebinių – augalų kerojimosi bambliai taip pat yra po žeme, o jų nauji ūgliai iš pradžių auga horizontaliai po žeme ir tik vėliau iškyla į žemės paviršių.

Stiebas stačias, bambliuotas, tarpubambliuose dažniausiai tuščiaviduris. Stiebai yra šiaudo pavidalo, jų skerspjūvis apvalus. Pamatinės stiebų dalys, iš kurių išauga nauji ūgliai, vadinamos kerėjimosi bambliais, viename kere gali būti nuo kelių iki keliasdešimt ūglių.

Lapai išsidėstę pražangiai, ant siebo išsidėstę dviem eilėmis, bekočiai, paprasti, sudaryti iš trijų dalių: lapamakštės, lapakočio ir liežuvėlio. Lapamakštė yra apatinė, stiebą gaubianti lapo dalis. Būdingos atviros makštys, kai kuriais atvejais uždaros. Nuo stiebo atsilošęs lapalakštis paprastai yra linijiškos, rečiau lancetiškos formos. Perėjime tarp lapamaštės ir lapalakščio yra gerai išsivystęs plėviškas liežuvėlis. Jis priglunda prie stiebo ir neleidžia į tarpamakštės vidų patekti vandeniui ir patogeniniams mikroorganizmams. Kai kurie migliniai vietoj liežuvėlio turi plaukelių žiedą.

Žiedynas susitelkęs į varputes, o jos – į sudėtinius žiedynus (varpa, kekė, šluotelė, varpašluotė, burbuolė). Iš apačios varputę dengia iš viršūninių lapų kilę varpažvyniai, kurie atlieka apsauginę funkciją. Paprastai varputėje yra du lancetiški varpažvyniai: apatinis ir viršutinis. Kartais gali turėti kelis varpažvynius. Kai kurių augalų varpažvyniai su akuotais – tai kieti, smaigalėlio pavidalo dariniai žvynelio viršuje, padedantys vaisiams išplisti anemorchijos arba epizoochorijos būdu.

Žiedyno ir žiedo schema: 1- lapai, 2- apatinis žiedažvynis, 3- akuotas, 4- viršutiniai žiedažvyniai, 5- lodikulės, 6- kuokeliai, 7- mezginė, 8- staminodis.

Žiedas smulkus, zigomorfinis, dvilytis, retai vienalytis. Apyžiedis paprastas virtęs žvyneliais. Žiede yra du žiedažvyniai. Apatinis žiedažvynis kilęs iš pažiedės, dažnai su akuotu. Apyžiedžio vidinio rato lapeliai virtę plėviškomis lodikulėmis. Daugumos miglinių žieduose yra dvi, retai trys ar viena lodikulė. Pastarosios prieš žydėjimą išbrinksta ir padeda žiedažvyniams išsiskleisti. Daugumos miglinių kuokelynas susidaręs iš trijų laisvų kuokelių, kartais jų būna vienas, du, šeši ar daugiau. Žiedui išsiskleidus, ilgi bei siūliški kuokelių koteliai nusvyra žemyn. Dulkinės prie kotelių pasvirusios ties viduriu.

Vaislapynas parakarpinis, iš dviejų arrba trijų suaugusių vaislapėlių. Mezginė viršutinė, vienalizdė, su vienu sėklapradžiu. Liemenėliai labai trumpi arba jų visai nėra. Purkos dažniausiai dvi, stambios, plunksnišaki šakotos.

Vaisius – grūdas. Sėkla turi daug endospermio ir gemalą su viena sėklaskilte. Kai kurių augalų sėklos yra su elajosporomis, platinamos skruzdžių mirmekochorijos būdu.

Dauginimasis

Migliniai yra vėjo apdulkinami (anemofiliniai), kai kurių augalų sėklos prisitaikiusios plisti anemofilijos būdu. Daugelis šios šeimos atsotovų yra kryžmadulkiai, kartais savidulkai prisitaikę augalai.

Augimas ir vystymasis

Skirtinguose augalų augimo ir vystymosi etapuose, kurie lemia organų pradmenų susiformavimą, aplinkos veiksnių poreikiai yra labai nevienodi. Skirtingais augalo gyvenimo laikotarpiais augalai gali būti jautrūs aplinkos veiksniams. Didžiausią įtaką augalo augimui ir vystymuisi turi žemos temperatūros, šviesaus ir tamsaus laikotarpio trukmė per parą vegetacijos metu, nakties ir dienos temperatūrų skirtumas. Taip pat išskiriami laikotarpiai, kuomet augalai labai jautrūs vandens kiekiui, mineralinei mitybai, šviesos intensyvumui, jos spektro sudėčiai, gravitacijai, elektromagnetiniams laukams. Laikotarpiai, kai augalai labai jautrūs aplinkos veiksniams, vadinami kritiniais. Šių laikotarpių tyrimas, organogenezės etapo identifikavimas ir sąlygų augalams sudarymas nulemia galutinį rezultatą – augalų produktyvumą.

Miglinių šeimos atstovai, paveikti žemų temperatūrų streso, pasižymi būdingais fenotipiniais požymiais, tokiais kaip sumažėjęs lapų plotas, sulėtėjęs vystymasis bei lapų pageltimą, kuri gali pereiti į lapų audinių žūtį. Žema temperatūra augalo vėlyvuose vystymosi tarpsniuose sukelia žiedadulkių sterilumą, – tai laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių, atsakingų už grūdų derliaus sumažėjimą

Evoliucija

Miglinių šeima plačiai paplito kreidos periodo pabaigoje, o suakmenėjusiame dinozaurų išmatose (koprolite) buvo rasta įvairių fitolitų, kurie yra susiję su šių laikų ryžiais bei bambukais. Migliniai augalai prisitaikė augti tiek dykumose, tiek šlapynėse, jų neaptinkama tik aukštikalnėse. Dėl to ji yra labiausiai paplitusi augalų šeima visuose žemynuose.

Reikšmė

Šių augalų reikšmė žmogui labai didelė. Prie miglinių priklauso daug žemės ūkio kultūrų – javų, kurie yra vieni pagrindinių maisto produktų visame pasaulyje: kviečiai, miežiai, ryžiai, kukurūzai, cukranendrės ir kt. Svarbiausia duoninė kultūra – kviečiai, kurių veislių yra išvesta keli tūkstančiai. Kukurūzai auginami kaip grūdinė, pašarinė, techninė (spiritas, aliejus, krakmolas) kultūra. Sėjamasis ryžis (Oryza sativa) auginamas Pietų ir Rytų Azijoje, Afrikos ir Amerikos užliejamuose laukuose. Tikrosios cukranendrės (Saccharum Officinarum) pilnaviduriuose stiebuose turi apie 20% cukraus, tai yra pagrindinis cukraus gamybos šaltinis. Migliniai augalai taip pat naudojami kaip vaistiniai augalai (sėjamoji aviža, paprastasis miežis). Daugelis rūšių naudojamos pašarui (eraičinas, miglė, šunažolė ir kt.). Kai kurie miglinių šeimos atstovai naudojami kaip tvirta statybinė medžiaga (bambukai, šiaudai ir kt.), naudojami izoliacijai, popieriaus ir kartono gamybai. Gali būti naudojami biokuro gamybai, iš kukurūzų pirmiausia išgaunant etanolį. Taip pat migliniai augalai naudojami kaip dekoratyviniai augalai.

Pošeimiai

Migliniai suskirtstyti į 12 pošeimių.

• Anomochlooideae Pilg. ex Potztal
• Pharoideae L.G.Clark & Judz.
• Puelioideae L.G.Clark, M.Kobay., S.Mathews, Spangler & E.A.Kellogg
• Pooideae

• Bambusoideae
• Ehrhartoideae
• Aristidoideae
• Arundinoideae
• Chloridoideae
• Panicoideae
• Micrairoideae
• Danthonioideae

Lietuvoje augančios gentys

Kvapioji gardūnytė

Kupstinė šluotsmilgė

Pajūrinė smiltlendrė

Melsvoji melvenė

Nendrynais apžėlęs karjeras (paprastoji nendrė)

Smiltyninis lendrūnas

Lietuvoje augančios gentys

Lietuviškai	Lotyniškai
Valkūnas	Agropyron
Smilga	Agrostis
Smilgenė	Aira
Pašiaušėlis	Alopecurus
Anisanta	Anisantha
Smiltlendrė	Ammophila
Gardūnytė	Anthoxanthum
Smilguolė	Apera
Aviža	Avena
Avižuolė	Arrhenatherum
Bekmanija	Beckmannia
Strugė	(Brachypodium
Ašarėlės	Briza
Dirsė	Bromus
Lendrūnas	Calamagrostis
Smilgaitė	Catabrosa
Šepetukas	Corynephorus
Šunažolė	Dactylis
Pirštuotė	Digitaria
Tridantė	Danthonia
Šluotsmilgė	Deschampsia
Rietmenė	Echinochloa
Elimas	Elymus
Varputis	Elytrigia
Posmilgė	Eragrostis
Eraičinas	Festuca
Monažolė	Glyceria
Poavižė	Helictotrichon
Stumbražolė	Hierochloe
Vilnūnė	Hierochloe
Miežvienis	Hordelymus
Miežis	Hordeum
Kelerija	Koeleria
Ravenė	Leersia
Rugiaveidė	Leymus
Svidrė	Lolium
Striepsnė	Melica
Sorokė	Milium
Melvenė	Molinia
Briedgaurė	Nardus
Ryžis	Oryza
Sora	Panicum
Strypainis	Phalaris
Dryžutis	Phalaroides
Motiejukas	Phleum
Nendrė	Phragmites
Miglė	Poa
Žalvė	Puccinellia
Nendrūnė	Scolochloa
Rugys	Secale
Mėlitas	Sesleria
Šerytė	Setaria
Visgė	Trisetum
Kvietys	Triticum
Kukurūzas	Zea

Kitos gentys

Lietuviškai	Lotyniškai
Posmilgė	Eragrostis
Sorulė	Pennisetum
Cukranendrė	Saccharum
Sorgas	Sorghum

Visų genčių sąrašas.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai

• Ankstyvoji smilgenė (Aira praecox). Lietuvoje aptiktas tik pajūryje.
• Juosvavarpis pašiaušėlis (Alopecurus arundinaceus). Lietuvoje labai reta rūšis, žinomos vos kelios radvietės. Duomenų apie rūšies populiaciją nėra.
• Paprastoji bekmanija (Beckmannia eruciformis). Lietuvoje žinomos dvi radvietės, kuriose auga negausiai, nedideliais sąžalynais.
• Miškinė dirsė (Bromus benekenii). Lietuvoje reta rūšis, nyksta mechaniškai naikinant augalus bei jų augavietes kirtavietėse arba tankėjant medynams, transformuojant žemes.
• Stačioji dirsė (Bromus erectus). Lietuvoje kol kas žinomos kelios radvietės. Auga grupėmis. Nyksta transformuojant žemes, sausinant bei kultūrinant pievas.
• Nendrinis lendrūnas (Calamagrostis pseudophragmites). Lietuvoje labai retas augalas. Rastas Rusnės saloje.
• Miškinė šunažolė (Dactylis polygama). Lietuvoje žinoma viena radvietė. Rūšies augimo ir kitimo savitumai netirti.
• Miškinis eraičinas (Festuca altissima). Išnykstanti rūšis, 1 kategorija. Lietuvoje žinomos vos kelios radvietės. Nyksta staigiai pašviesėjus augavietei – plynai iškirtus mišką, mechaniškai pažeidžiant augalus ir dirvos paviršių.
• Smėlyninis eraičinas (Festuca psammophila). Lietuvoje randama kai kuriuose vietose Pietryčių Lietuvos smėlingoje lygumoje. Nyksta vėjui išpustant arba vandens srovėms išplaunant smėlį augavietėse, jas mechaniškai pažeidžiant arba stipriai išmindant.
• Miškinė monažolė (Glyceria nemoralis). Lietuvoje žinomos kelios augavietės.
• Dryžuotoji monažolė (Glyceria striata). Lietuvoje reta rūšis, dažnesnė rytiniuose rajonuose.
• Pievinė poavižė (Helictotrichon pratense). Žinomos kelios radvietės Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Rūšies populiacija gali sunykti dėl neracionalios ūkinės veiklos augavietėse.
• Švelnioji vilnūnė (Holcus mollis). Lietuvoje išplitęs vakarinėje dalyje, pavienės radvietės žinomos Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų raj. Retėja dėl mechaninio augaviečių naikinimo.
• Europinis miežvienis (Hordelymus europaeus). Lietuvoje žinomos dvi radvietės pietinėje dalyje – Trakų ir Vilkaviškio raj.
• Delavinio kelerija (Koeleria delavignei). Lietuvoje didžiausia populiacija yra Merkio slėnyje, ties Merkine.
• Retažiedė miglė (Poa remota). Reta rūšis, žinomos vos kelios radvietės. Nyksta naikinant augavietes.
• Eraičininė nendrūnė (Scolochloa festucacea). Lietuvoje rasta keliose vietose.
• Melsvasis mėlitas (Sesleria caerulea). Lietuvoje rūšis paplitusi ribotai, dažniausia yra šiaurės vakaruose.

Galerija

• 
  Paprastoji miglė (Poa trivialis) lapai su lapamakštėmis.
• 
  Bambuko lapai ir stiebas.
• 
  Plačialapis dirsūnas (Chasmanthium latifolium).
• 
  Kviečio žiedynas, matomi akuotai.
• 
  Kiaušininis lagūras (kiškio uodegėlės) – Lagurus ovatus.
• 
  Tikroji cukranendrė (Saccharum officinarum)
• 
  Švelnioji dirsė (Bromus hordeaceus)
• 
  Paprastasis miežis (Hordeum vulgare)
• 
  Paprastasis kukurūzas (Zea mays)
• 
  Pievinis pasišiaušėlis (Alopecurus pratensis)
• 
  Sėjamasis ryžis (Oryza sativa)