kata
Daiktavardis
taisytiKatė |
Tarimas
taisyti- TFA: ['ká.ta]
Daiktavardis
taisytiDaiktavardžio „kata“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | kata | katas | |
K. | katas | katun̄ | |
N. | katai | katams | |
G. | katan̄ | katan̄s | |
Įn. | kata | katams | |
Vt. | Vi. | katoj | katosu |
Kr. | katan | katasna | |
Gr. | katopi | katospi | |
Ar. | katap | katump | |
Š. | kata! | katas! |
Vartosenos pastabos
taisytiVisais atvejais be išimčių apibūdina katę patelę, tačiau kaip ir jotvingių k. kats, šis žodis gali būti vartojamas ir apibūdinant katę bendrąja prasme, t.y. kaip šios gyvūnų rūšies atstovę, neatsižvelgiant į lytį. Kalbos vartotojas turi pasirinkti pats, kurį žodį – kata ar kats – naudoti bendrajam „katės“ įvardijimui, ir bendrąja prasme vartoti tik vieną iš pasirinktų žodžių.
Etimologija
taisytiNaujadaras. Sudarytas atsižvelgiant į prūsų k. paustocatto („laukinė katė“) ir rekonstruotas šio žodžio atmainas – *katas („katinas“) ir *katā („katė“). Iš {{kita-formaCATproto|bal|katas| („katinas, katė“)|xsv}. Ypač senas afrikietiškos kilmės žodis, kuris plito kartu su pačiu gyvūnu, ir galiausiai buvo pasiskolintas į indoeuropiečių prokalbę. Giminiškas lietuvių k. katė, katinas, latvių k. kaķis, kaķe, rusų k. кот (kot), vidurinės vokiečių aukštaičių k. katte, vidurinės nyderlandų k. katte, vokiečių k. Katze, anglų k. cat, lotynų k. cattus, catta ir kt.
Kategorijos
taisytiTaip pat žiūrėkite
taisytiKatės jotvingių kalba | |||
---|---|---|---|
? (kačiukas) |
? (jauna katė) |
kats (katinas) |
kata (katė) |
Daiktavardis
taisyti- katinas (lt) (vyr. g.) (Naminiai gyvūnai) (patinas)
- katytė (lt) (mot. g.) (Naminiai gyvūnai) (mažybinis)
- katė (lt) (mot. g.) (Naminiai gyvūnai)
Pitjantjatjara kalba
taisytiDaiktavardis
taisyti