tau
Taip pat žr.: Tàu
Įvardis
taisyti- asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)
- žymi priklausymą antrajam asmeniui
- prie neveikiamosios rūšies dalyvių žymi antruoju asmeniu reiškiamą veikėją
Vertimai
taisyti tau: įvardis
|
|
Dalelytė
taisyti- žodžio, pasakymo reikšmei pabrėžti, sustiprinti: Kur tau jie eis!
Virvės |
Tarimas
taisyti- TFA: [tæu]
Daiktavardis
taisytiDaiktavardžio „tau“ formos | ||||
---|---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | |||
Nežym. | Žym. | Nežym. | Žym. | |
Bev. g. | et tau | tauet | tau | taua tauene |
Etimologija
taisytiIš senovės skandinavų k. tog.
Kategorijos
taisytiVeiksmažodžio forma
taisytitau
- Veiksmažodžio taue liepiamosios nuosakos forma.