Peržiūrėti šaltinį Elamas

{{Regionasd
 | Spalva = #DEB887
 | Tipas = Pasaulio civilizacija
 | Pavadinimas = Haltamti
 | Foto = Choghazanbil2.jpg
 | Šalis = pietvakarių [[Iranas]]
 | Vėliava = 
 | Tauta = [[elamitai]]
 | Kalba = 
 | Valstybės = [[Senoji Elamo karalystė]], [[Vidurinė Elamo karalystė]], [[Naujoji Elamo karalystė]]
 | Laikotarpis = 
 | Vėliau = [[Chuzestanas]], [[Persija (regionas)|Persija]]
 | Miestai = [[Sūzai]], [[Anšanas (Iranas)|Anšanas]]
 | Vikiteka = Category:Elam
 | Žemėlapis = Elam_sites.png
 | Sąrašas =
 }}
'''Elamas''' – į rytus nuo Tigro išsidėsčiusi senovės šalis. Tai viena iš seniausių rašytiniuose šaltiniuose minimų civilizacijų, kuri egzistavo nuo [[III tūkst. pr. m. e.]] pradžios iki [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]] užkariavimo [[539 m. pr. m. e.]] Elamas laikomas pirmąja [[Senovės Persija|Senovės Irano]] civilizacija. Elamo branduolys buvo šių dienų [[Iranas|Irano]] vakariniuose ir pietvakariniuose pakraščiuose ([[Ilamo provincija]] ir Kuzestano žemumos) bei kai kuriose [[Irakas|Irako]] pietinėse srityse, tačiau Elamo civilizacija apėmė ir dalį Zagroso kalnyno.

Elamo pagrindinė tauta vadinama '''elamitais''', kurių naudota [[elamitų kalba]] negimininga jokiai Irano kalbai. Tiesa, buvo iškelta hipotezė, kad ji galėtų būti didesnės [[elamitų-dravidų kalbų]] grupės dalis.

== Etimologija ==
Seniausias aptinkamas Elamo pavadinimas yra [[šumerų kalba|šumeriškas]], ir jam užrašyti buvo naudojamas ženklas NIM (NIM.MA<sup>KI</sup>), reiškiantis „pakeltas, paaukštintas“ (taip pabrėžiant tai, kad Elamas buvo kalnuose, t. y. aukščiau nei Šumeras). Patys elamitai savo šalį vadino '''Haltamti''' (vėliau – ''Atamti''), iš šio kilo [[akadų kalba|akadiškas]] terminas ''<sup>KUR</sup>Elammatum''. Iš pastarojo kilo visi kiti Elamo pavadinimai. Haltamti vadinama ''Elam'' ({{he|עילם}}) Senajame Testamente, o elamitai – Elamo palikuonys, vyriausiojo [[Nojus|Nojaus]] sūnaus Semo sūnūs. [[graikų kalba|Graikiškai]] šalis buvo vadinama ''Aylam'', dabartinėmis persų ir arabų kalbomis jis irgi vadinamas ''Elam'' ({{fa|ایلام}}).

== Geografija ==
[[Vaizdas:Iran antique sites.PNG|thumb|left|Svarbiausios archeologinės vietovės Irane]]
Elamo civilizacija apėmė dabartinio [[Iranas|Irano]] pietvakarinę dalį, ten, kur dabar yra [[Chuzestano provincija|Chuzestano]], [[Farso provincija|Farso]] ir [[Bušehro provincija|Bušehro]] provincijos. Jos teritorija vakaruose ribojosi su [[Šumeras|Šumeru]] (vėliau – [[Babilonas|Babilonija]]), pietvakariuose – su [[Persijos įlanka]], o šiaurėje – su kalnuotu [[Gutiumas|Gutiumu]]. Rytinė Elamo riba buvo neapibrėžta.

Iš esmės Elamo teritoriją sudarė dvi labai skirtingos geografiškai dalys: lyguminė ir aukštuminė.

* Aukštumų Elamas, dėl savo pagrindinio miesto buvo vadinamas [[Anšanas (Elamas)|Anšanu]]. Jis apėmė [[Zagroso kalnai|Zagroso kalnų]] pietinę dalį, kur teka [[Kuras (upė)|Kuro]] ir [[Palvaras|Palvaro]] upės, prasideda [[Chersanas]], [[Marunas]], [[Zachrė]], [[Karūnas]]. Ankstyvuoju Elamo civilizacijos laikotarpiu būtent ši dalis buvo svarbiausia. Vėliau šis regionas pradėtas vadinti [[Persija (regionas)|Persija]].
* Lygumų Elamas, dėl savo pagrindinio miesto ([[Sūzai|Sūzų]]) buvo vadinamas Šušanu. Jis apėmė derlingas lygumas tarp aukštumų Elamo rytuose ir [[mesopotamija|Mesopotamijos]] vakaruose. Svarbiausios upės čia buvo [[Karūnas]] ir [[Kerchė]]. Ilgainiui būtent lygumų Elamas tapo svarbiausia Elamo civilizacijos dalimi. Geografai po [[Ptolemėjus|Ptolemėjaus]] šį kraštą vadino '''Suziana'''. Dabartinis šio regiono pavadinimas „[[Chuzestanas]]“ irgi kilęs iš senovinio persiško Sūzų pavadinimo ''Hujiyā'' (vidurine persų kalba – ''Huz'').

Be šių dviejų pagrindinių Elamo regionų taip pat žinomi kiti: Pašimė (Persijos įlankos krantas į pietus nuo Suzianos, iki [[Bušehras|Bušehro]]), Šerihumas (krantas į pietus nuo Bušehro), Avanas (greičiausiai į šiaurės rytus nuo Suzianos, nors kai kurie mokslininkai linkę jį tapatinti su Anšanu), Zahara, Idamarazas (abu šiaurėje, netoli [[Gutiumas|Gutiumo]]), Zabšali (į šiaurę nuo Anšano) ir kt.

== Istorija ==
Elamo istorija žinoma tik fragmentiškai, remiantis daugiausia [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] šaltiniais. Elamo istorija dabartinių mokslininkų yra dalinama į tam tikrus laikotarpius, besitęsiančius du tūkstantmečius.

=== Protoelamitų laikotarpis ===
{{main|Protoelamitų kultūra}}
[[Vaizdas:Sialk pot.jpg|thumb|150px|left|Elamo senoji keramika, [[IV tūkst. pr. m. e.]], Tepe Sialkas]]
[[Vaizdas:Economic tablet Susa Louvre Sb15439.jpg|thumb|200px|Proto-elamitų rašto lentelė, Sūzai]]
[[Vaizdas:Sialk slide.jpg|thumb|300px|Seniausias Elamo zikuratas iš protoelamitų laikotarpio, Tepe Sialkas]]
Protoelamitų laikotarpiu (apie 3200 – 2700 m. pr. m. e.) Elamo teritorijoje susiformavo pirmosios miesto tipo gyvenvietės, tarp kurių viena svarbiausių buvo [[Sūzai|Sūzų]] gyvenvietė (įkurta apie 4000 m. pr. m. e.), buvusi į rytus nuo Tigro ir [[Eufratas|Eufrato]] upių, [[Karuno upė]]s baseine. Tuo metu taip pat suklestėjo ir [[Anšanas (Elamas)|Anšanas]] (Tel-e Maljanas) kalnuose.

Tačiau ne mažiau svarbios tuo metu buvo ir gyvenvietės, vėliau nepatekusios į Elamo regiono ribas. Tarp jų buvo [[Tepe Sialkas]] (Zajandeho upės slėnyje, prie [[Kašanas|Kašano]]), [[Tepe Hissaras]] (Ozbakis), [[Tepe Jahja]], [[Džiroftas]], [[Šahadadas]], [[Šahri Suchtė|Šachr-e Sochta]]. Tai rodo, kad ši protoelamitų civilizacija buvo daugiau prekybinių miestų tinklas, negu kad vientisa valstybė.

Protoelamitų civilizacija formavosi kaip prekybinio tipo civilizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo patenkinti [[derlingasis pusmėnulis|derlingojo pusmėnulio]] civilizacijų poreikius. Viena svarbiausių to meto prekių buvo [[lazuritas]], išgaunamas [[Afganistanas|Afganistano]] šiaurės rytuose. Tam, kad ši prekė atsidurtų [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]], ji turėjo būti vežama didžiulius atstumus per Irano kalnyną. Du atskiri prekybiniai keliai jungė Šachr-e Sochtą (į kurią lazuritas būdavo atgabenamas iš [[Badachšanas|Badachšano]]) su Sūzais. Vienas jų, šiaurinis, ėjo per Tepe-Hisarą ir Tepe-Sialką. Kitas, pietinis, ėjo per Džiroftą, Tepe Jahją ir Anšaną. Sūzai tapo galutiniu kelio tašku, iš kur vėliau gėrybės keliaudavo į Mesopotamiją.

Protoelamitų kultūra buvo ganėtinai savita. Seniausi sluoksniai Elame rodo puodininkystę, kuri neturėjo atitikmens Mesopotamijoje, bet vėlyvesniu laikotarpiu iškasenos artimos [[Šumeras|Šumero]] [[Uruko laikotarpis|Uruko laikotarpiui]]. Tuo metu protoelamitai sukūrė ir naudojo savitą [[protoelamitų raštas|protoelamitų raštą]]. Spėjama, kad šios civilizacijos kūrėjai kalbėjo [[elamitų kalba]], tačiau tai nėra įrodyta.

=== Senoji Elamo karalystė ===
{{main|Avano dinastija|Šimaškio dinastija|Epartidai}}
[[Vaizdas:God golden hand Louvre Sb2823.jpg|thumb|100px|Elamitų dievo skulptūra iš Sūzų]]
Proto-Elamo civilizacija gana staigiai sumenko XXVIII a. pr. m. e., kuomet buvo atrastas jūrinis kelias tarp Šumero ir [[Indo civilizacija|Indo civilizacijos]] (šumerų [[Meluha|Meluhos]]). Tai leido gėrybes iš rytų gabenti ne per kalnus, o laivais. Dėl to Elamo miestai prarado ekonominę galią, kuria paveržė tokie tarpininkai Persijos įlankoje, kaip [[Dilmunas]] (dabartiniame [[Bahreinas|Bahreine]]) ir [[Maganas]] (dabartiniame [[Omanas|Omane]]). Senuosius proto-elemitų prekybinius miestus rytuose (Džiroftą, Tepe Jahją, Šachr-e Sochtą) suvienijo vadinamoji [[Džirofto civilizacija]]. Kai kurių mokslininkų ji yra tapatinama su Šumerų minimu [[Arata|Aratos]] miestu. Džirofto civilizacijoje buvo išvystyta puiki chlorito dirbinių gamyba. Šie dirbiniai randami tiek Mesopotamijoje, tiek [[Indo slėnio civilizacija|Indo civilizacijos gyvenvietėse]].
 
Apie 2650 m. pr. m. e. [[Kišas|Kišo]] karalius Enmebaragesis nusiaubė ir pavergė Sūzus ir šis miestas kuriam laikui prarado savo reikšmę. Maždaug tuo metu Avano mieste (vieta neidentifikuota) prasidėjo [[Avano dinastija]]. Apie ją žinoma labai nedaug, išlikę tik valdovų sąrašai iš gerokai vėlesnio laikotarpio. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad tuo metu Elamas aktyviai prekiavo su gretimu Šumeru, parduodamas ten vilną, galvijus, vergus ir sidabrą. Elamas buvo pakankamai galingas, kad puldinėtų šumerų miestus.
[[Vaizdas:Orientmitja2300aC.png|thumb|left|Elamas (geltonas) XXIII a. pr. m. e.]]
XXIII a. pr. m. e. Akado karalius [[Sargonas Didysis]] minimas nugalėjęs Elamo karalių „Luh-išaną, Hišiprašinio sūnų“. Po užkariavimo Elamas tapo [[Akado imperija|Akado]] vasalu. Greta valdančios vietinės dinastijos, čia buvo skiriami Akado vietininkai, kurie rezidavo Sūzuose. Apie 2240 m. pr. m. e. vietininkas Sūzuose Kutik-Inšušinakas paskelbė Elamo nepriklausomybę. Nuo tada Sūzai iš esmės tapo svarbiausiu Elamo miestu.
Apskritai, 2300 – [[1600 m. pr. m. e.]] sumenkus žemyniniams keliams, Elamo civilizacija keitė savo pobūdį: sunyko prekybiniai miestai, civilizacija apsiribojo apie Chuzestano žemumomis.

Pasibaigus Kutik-Inšušinako valdymui, Elamo karalystę greičiausiai nusiaubė [[gutijai]], kurie nutraukė Avano dinastiją. Vėliau Sūzus pajungė [[Trečioji Ūro dinastija]] iš Šumero, tačiau kalnuotos krašto dalies ji nevaldė. Tuo metu Šimaškio mieste kalnuose (vieta neidentifikuota) iškilo [[Šimaškio dinastija]]. Jos valdovas Enpiluhanas XXI a. pr. m. e. sugebėjo atsiskirti nuo Šumero ir suvienyti visus Elamo miestus į vientisą valstybę. Šumerui visiškai nusilpus, šeštasis Šimaškio valdovas Kindatu pasinaudojo tuo ir nusiaubė Ūrą.

Nuo [[XIX a. pr. m. e.]] Elamą valdė [[Epartidų dinastija]], kurios viešpatavimas apytikriai sutapo su [[Senoji Babilono karalystė|Senąja Babilono]] ir [[Senoji Asirijos karalystė|Senąja Asirijos]] karalystėmis Mesopotamijoje. Epartidų valdžią sudarė triumviratas, kurio svarbiausias asmuo titulavosi sukalmachu (reziduodavo Sūzuose), o greta jo valdė Sūzų sukalis ir Elamo bei Simaškio sukalis. Valdant pirmiesiems sukalmachams, Elamas tapo stipria valstybe, kuri kartais nusiaubdavo pietinę Mesopotamiją. Nuo [[1764 m. pr. m. e.]], sustiprėjus [[Senoji Babilono karalystė|Babilonui]], Elamas nusilpo, ir žinios apie jį išblėsta.

=== Vidurinė Elamo karalystė ===
[[Vaizdas:Elam Map.jpg|thumb|left|Elamitų imperija (raudona) ir kaimyninės sritys. Parodytos apytikslės [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]] ribos [[Bronzos amžius|Bronzos amžiuje]]]]
[[Vaizdas:Untash Napirisha stele Louvre Sb12.jpg|thumb|150px|Reljefas panašus į moterį su žuvies uodegą, kuri laiko gyvates]]
[[Vaizdas:Choghazanbil2.jpg|right|thumb|250 px|Čoga Zanbilio ziguratas]]
{{main|Vidurinė Elamo karalystė}}
II tūkst. pr. m. e. viduryje Elamas vėl atgimė, valdomas trijų dinastijų, kilusių iš Anšano: [[Kidinuidai|Kidinuidų]] (XV a. pr. m. e.), [[Igehalkidai|Igehalkidų]] (XIV–XIII a. pr. m. e.) ir [[Šutrukidai|Šutrukidų]] (XII a. pr. m. e.). Tuo metu karalystė galutinai politiškai suvienijo kalnuotą ir lyguminę krašto dalį, o jos valdovai titulavosi „Anšano ir Sūzų karaliais“, taip pabrėždami valstybės dualumą. Tiesa, sostinė galutinai persikėlė į Sūzus lygumoje.

Vidurinė Elamo karalystė buvo vienalaikė su [[Kasitų dinastija]] Babilonijoje. Tarp dviejų valstybių egzistavo permainingi santykiai. Elamitai turėjo nemažai vedybinių ryšių su Babilonija, tačiau šalys nepraleisdavo ir progos viena kitą užpulti.

Laikotarpis žymėjo ir elamitų kultūros atgimimą. Iš [[akadų dantiraštis|akadų dantiraščio]] išsivystęs [[elamitų dantiraštis]] leido fiksuoti elamitų kalbą po 900 m. pertraukos (nuo Šimaškio dinastijos laikų visi valstybės tekstai buvo rašomi tik akadų arba šumerų kalbomis). XV a. pr. m. e. Kidinuidų atstovas [[Tepti-Aharas]] netoli Sūzų pastatydino naują miestą [[Kabnakas|Kabnaką]], o [[XIV a. pr. m. e.]] Igehalkidai pastatė [[Čoga Zanbilis|Čoga Zanbilio zikuratą]], kuris yra vienas geriausiai išlikusių Elamo civilizacijos objektų.

Valdant Šutrukidų dinastijai Elamas tapo viena stipriausių to meto valstybių. Žymiausias dinastijos valdovas [[Šutruk-Nachuntė]] rengė karinius žygius į Kasitų Babiloną ir parsivežė iš ten nemažai kultūrinių vertybių, tarp kurių buvo [[Hamurabio stela]], Marduko statula ir pan. Jam valdant visame Elame dygo naujos ir buvo restauruojamos senos šventyklos. Pasinaudodamas Babilono nusilpimu, Šutruk-Nachuntė keleriems metams į Babilono sostą pasodino savo sūnų [[Kutir-Nachuntė|Kutir-Nachuntę]].

Vėliau susikirto Elamo interesai su [[Vidurinė Asirijos karalystė|Asirija]], kuri irgi turėjo interesų Babilonijoje. Galiausiai Babilono karalius [[Nebuchadnezaras I]] užpuolė ir nusiaubė Sūzus. Elamo valstybė keliems šimtams metų nusilpo, ir žinios apie ją labai menkos.

=== Naujoji Elamo karalystė ===
{{main|Naujoji Elamo karalystė}}
[[Vaizdas:Relief spinner Louvre Sb2834.jpg|thumb|left|Naujojo Elamo stiliaus reljefas]]
[[Vaizdas:Kul-e Farah III South (2980508133).jpg|thumb|Elamitų reljefai Kul-e Farahe]]
Laikotarpis tarp XI ir VIII a. pr. m. e. Elame yra labai mažai žinomas. Tuo metu vėl išsiskyrė lygumų ir kalnuotoji Elamo dalys. Kalnuotoji krašto dalis tuo metu patyrė masines [[iranėnai|iranėnų]] migracijas iš rytų ir šiaurės. Vietos elamitai buvo asimiliuojami, o juos keitė indoeuropiečių kalba kalbančios gentys. Anšano apylinkėse atsikėlusi gentis vadinosi [[persai]]s (manoma, kad jie paėmė senąjį elamitų miestą Anšaną VII a. pr. m. e.), todėl ilgainiui visas kalnuotasis Elamas imtas vadinti [[Persija (regionas)|Persija]]. Čia iranėnai perėmė daug senojo Elamo pasiekimų.

Ilgainiui elamitų kalba liko naudojama tik lygumų Elame, todėl vėlyvuoju laikotarpiu Elamu vadinamas tik šis regionas. Čia egzistavusios [[Naujoji Elamo karalystė|Naujosios Elamo karalystės]] (su sostine Sūzuose) valdovai sudarinėjo sąjungas su Babilonija, siekdami atsispirti augančios [[Naujoji Asirijos karalystė|Asirijos imperijos]] galiai. VIII a. pr. m. e. Elamo karalius Chumbanigašas (743–717), vėliau [[Šutruk-Nachuntė II]] (716–699) padėjo Babilono karaliui kovoti prieš [[Sargonas II|Sargoną II]]. Tiesa, nesėkmingai, nes Babilonija prijungta prie Asirijos 700 m. pr. m. e.

Tuometinė Elamo karalystė pasiekė tam tikrą stabilumą ir vystė elamitų kultūrą. Svarbiausias jos palikimas – reljefai [[Kul-e Farahas|Kul-e Farache]], prie dabartinio [[Izehas|Izeho]] miesto.

Pačiame Elame tęsėsi politinė krizė, kas galiausiai lėmė, jog 653 m. pr. m. e. lygumų Elamas buvo įtrauktas į Asirijos imperiją ir paverstas jos vasalu. Paskutinis smūgis Elamo karalystei suduotas 640 m. pr. m. e., kuomet [[Ašurbanipalas]] nusiaubė karalystę, sugriovė Sūzus ir paėmė į nelaisvę paskutinį Elamo karalių [[Chuma-Chaldašas III|Chuma-Chaldašą III]]. Tiesa, pasklidos elamitų valstybėlės, pavyzdžiui, [[Hidalu]] (dab. [[Behbahanas]]), [[Raši]], [[Ajapiras]] (dab. [[Izehas]]), [[Gisati]], [[Zaminas]], [[Deras]], [[Samati]] (dab. [[Pol-e Dochtaras]]), [[Zari]] ir kt. kurį laiką liko egzistuoti Elamo periferijose.

VII a. pr. m. e. pabaigoje Asirų valdžią Elame pakeitė [[Naujoji Babilono karalystė]]. Būtent šiuo metu į Elamą buvo ištremtas nemaža [[izraelitai|izraelitų]]: įvykis užfiksuotas Biblijoje ir žinomas kaip [[Babilono tremtis]]. Tuo pat metu aukštumų Elamas perėjo [[Medijos imperija]]i. Elamitai kaip atskira tauta išnyko per VI–V a. pr. m. e., susiliedami su indoeuropiečiais.

== Kultūra ==

=== Religija ===
{{main|Elamitų mitologija}}

[[Vaizdas:Axe_Sb_3973.jpg|thumb|Apeiginis valdovo Untaš-Napirišos kirvis, skirtas deivei Kiririšai]]
Elamitai turėjo savo atskirą dievų panteoną, tačiau skirtingais laikais buvo garbinamos skirtingos dievybės. Dažniausiai jos būdavo siejamos su konkrečiu miestu, kurį globojo, todėl iškilus miestui, iškildavo ir dievybė. Pavyzdžiui, viešpataujant Avano dinastijai svarbiausias dievas buvo [[Humbanas]], o jo sutuoktine buvo laikoma [[Pinikir]]. Vėliau Humbano kultas susiliejo su vyriausio Anšano dievo [[Napiriša|Napirišos]] kultu. Pastarojo sutuoktinė buvo deivė [[Kiririša]], kuri drauge buvo ir [[Bušehras|Lijano]] miesto globėja.

Kylant Sūzų miestui, svarbiausiu elamitų dievu palaipsniui tapo [[Inšušinakas]]. Iš pradžių buvęs nereikšmingas mirusiųjų pasaulio globėjas, jis ilgainiu tapo Elamo valdovų globėju. Jam buvo skirta svarbiausia Sūzų šventykla, taip pat Čoga Zambilio zikuratas. Visais laikais garbintas [[Nachuntė]], Saulės ir teisingumo dievas, tapatintas su semitų [[Šamašas|Šamašu]].

Dėl Mesopotamijos įtakos elemitai taip pat išpažino šumeriškus ir semitiškus dievus, tarp kurių buvo [[Ištar]], [[Adadas]], [[Ninhursag]], [[Nusku]] ir kiti.

== Palikimas ==
{{Senovės Persijos istorija}}
Elamo kultūra nuo [[539 m. pr. m. e.]] suvaidino lemiamą vaidmenį [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijoje]]. Šios kultūra iš esmės kūrėsi ant aukštumų Elamo kultūros pagrindų. Anšanas, senasis elamitų miestas, tapo Achemenidų imperijos branduoliu ir pirmąja jos sostine, o jos karaliai dar kurį laiką titulavosi Anšano karaliais. Elamitų stiliaus drabužiai tapo Persijos valdovų aprangos dalimi. Elamitų kalba buvo naudojama kaip viena iš trijų imperijos kalbų. Elamitų dievų kultas ir toliau egzistavo, o žyniai ir dvasininkai buvo remiami valstybės.

Po VII a. aukštumų Elamo pavadinimą pakeitė naujas pavadinimas [[Persija (regionas)|Persija]]. Žemumų Elamas nuo IV a. pr. m. e. įgijo pavadinimą [[Suziana]]. Protarpiais Elamo pavadinimas buvo vartojamas ir vėliau: pvz., II a. pr. m. e.-III a. čia egzistavo [[Elymaidė]]s karalystė, o V–XIV a. Elamo bažnytinė provincija. Dabartinė [[Ilamo provincija]] Irane irgi pavadinta pagal senąjį Elamą. Tiesa, ji apima tik nedidelį senovės Elamo pakraštį.

== Literatūra ==
* Carter, Elizabeth; Stolper Matthew W. 1984. ''Elam: surveys of political history and archaeology'', University of California Press.
* Quintana Cifuentes, E. 1997. ''Historia de Elam el vecino mesopotámico'', Murcia: Estudios Orientales. IPOA-Murcia.
* McAlpin, David W. 1981. ''Proto Elamo Dravidian: The Evidence and Its Implications'', American Philosophy Society, ISBN 0-87169-713-0
* {{cite book | author= Pittman, Holly | url=http://libmma.contentdm.oclc.org/cdm/compoundobject/collection/p15324coll10/id/33948 |title=''Art of the Bronze Age: southeastern Iran, western Central Asia, and the Indus Valley'' | location=New York | publisher=The Metropolitan Museum of Art | year=1984 | isbn=9780870993657}}
* Potts, Daniel T. 1999. ''The Archaeology of Elam: Formation and Transformation of an Ancient Iranian State'', Cambridge University Press, ISBN 0-521-56496-4 and ISBN 0-521-56358-5.
* Vallat, François. 1998. [http://www.iranicaonline.org/articles/elam-i ''Elam i. The History of Elam'']. Encyclopaedia Iranica.
* Vallat, François. 2010. ''The History of Elam''. The Circle of Ancient Iranian Studies (CAIS)

== Nuorodos ==
* [http://www.allempires.com/article/index.php?q=The_Elamite_Empire The Elamite Empire] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927183906/http://www.allempires.com/article/index.php?q=The_Elamite_Empire |date=2007-09-27 }} – Elamo imperija.
* [http://www.um.es/cepoat/elamita/?p=25531 Informacija ispaniškai]

{{SavStr}}
{{Senovės civilizacijos}}
[[Kategorija:Elamas| ]]