Peržiūrėti šaltinį Guridų dinastija

{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas =<big>شنسبانی‎</big>
|ilgas pavadinimas = Guridai
|paprastas_pav  = 
|žemynas    = Azija
|kilm = 
|regionas       = Arija
|šalis          = Afganistanas
|statusas       = <small>Gaznevidų vasalai (1011-1100)</br>Seldžiukų vasalai (1100-1149)</br>Chorezmšachų vasalai (1206-1215)</small>
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            = Viduramžiai
|valdymo_forma    = Sultonatas
|year_start   = 879
|year_end     = 1215
|year_exile_start = 
|date_start   = 
|date_end     = 
|event_start  = Įkūrimas
|event_end    = Nukariauja Chorezmas
|p1           = Abasidai
|vėliava_p1      = 
|s1           = Chorezmšachai
|vėliava_s1      = 
|s2           = Delio sultonatas
|image_coat   = 
|simbolio_tipas  = 
|simbolis       = 
|image_flag   = 
|vėliavos_tipas    = 
|vėliava         = 
|image_map    = Ghurids1200.png
|image_map_caption    = Guridų valstybė [[1206]] m.
|sostinė          = [[Firozkohas]]</br>[[Gaznis]] (1170-1186)</br>[[Lahoras]] (1186-1215)
|valstybinės kalbos = [[Persų kalba|Persų]]
|valiuta        = 
|valdovo_titulas = Sultonas
|valdymo_metai1  = IX a.
|valdovas1       = Amiras Suri
|valdymo_metai2  = 1214–1215
|valdovas2       = Ala al-Dinas Ali
}}
'''Guridai''' ({{fa|سلسله غوریان}}), arba, kaip jie vadino savae, '''Šansabaniai''' (شنسبانی ''Shansabānī'') – rytinės Persijos ir Šiaurės [[Indija|Indijos]] valdovų dinastija, kilusi iš [[Chorasanas|Chorasano]] regiono, [[Goro provincija|Goro regiono]], valdžiusi nuo 879 m. ir [[1148]]-[[1215]] m. sukūrusi didelę imperiją. Jų valdyta valstybė vadinama '''Guridų imperija'''. Guridų valstybės centras ilgą laiką buvo Goras, o valdos apėmė didžiules teritorijas.

== Istorija ==
[[vaizdas:Minar_of_jam_ghor.jpg|thumb|left|Džamo minareto fragmentas]]
Valstybės pradžia buvo kalnuotame ir atokiame [[Hindukušas|Hindukušo]] regione, kuris buvo vadinamas [[Mandešas|Mandešu]], vėliau - Goru. Čia centras buvo [[Firozkohas|Firozkoho]] miestas, kurio vietinė dinastija dar IX a. gavo nepriklausomybę iš [[Abasidai|Abasidų kalifato]]. Dinastijos pradininkas buvo kilęs iš giminės, kuri kildino save iš [[Sasanidai|Sasanidų]], kurių paskutiniai valdovai, anot legendų, apsigyvenę atokiose kalnuotose Goro vietovėse. Spėjama, kad jie išsaugojo ypač senovinę persų kalbą, kuria kalbėta Sasanidų imperijoje ir kuri ryškiai skyrėsi nuo tuometinės persų kalbos, naudotos Irano kalnyne. Tiesa, kai kurie mokslininkai šią dinastiją kildina iš [[puštūnai|puštūnų]]<ref>Elphinstone, Mountstuart. The History of India. Vol. 1. J. Murray, 1841. Web. 29 Apr. 2010.</ref>. Kiti, tuo tarpu, juos laiko tadžikų kilmės<ref>M. Longworth Dames; G. Morgenstierne; R. Ghirshman (1999). "AFGHĀNISTĀN". Encyclopaedia of Islam (CD-ROM Edition v. 1.0 ed.). Leiden, The Netherlands: Koninklijke Brill NV.</ref>. 

Manoma, kad Guridai iš aplinkinių tautų skyrėsi ne tik kalba, bet ir religija, nes ilgą laiką išlaikė [[Budizmas|budizmą]] ir tik XII a. galutinai perėjo prie islamo.

Kadangi Guridų teritorija buvo įsiterpusi tarp kalnų, jai pavyko išlaikyti autonomiją. Tiesa, teko gintis nuo [[Safaridai|Safaridų]] ir [[Samanidai|Samanidų]]. 1011 m. Gorą nukariavo [[Gaznevidų imperija]], tačiau vietinė dinastija išlaikė savo valdžią. Tiesa, nuo tada valdovai tapo islamo religijos patronais, puoselėjo persišką kultūrą ir meną. Žymiausias jų dinastijos paminklas Goro regione yra [[Džamo minaretas]], kuris liudija apie šiuo metu neišlikusios Guridų sostinės kultūrą ir meno stilių. 

1149 m. Gaznavidų valdovui [[Bahram Šachas|Bahram Šahui]] nunuodijus Guridų valdovą, jo broliai keršijo už jį. Jauniausias brolis [[Ala al-Din Huseinas]] nužudė Bahram Šachą, paėmė jo sostinę Gaznį ir jį uždegė. Gaisras truko septynias dienas ir naktis. Tiesa, Gaznevidams į pagalbą atėję [[Seldžiukai]] atmušė Guridų armiją ir galiausiai privertė Ala al-Diną pasitraukti į savo sostinę.

Tolimesni palikuonys stiprino savo pozicijas Hindukušo kalnyne ir į šiaurę nuo jo, tapdami vis svarbesne jėga, įsiterpusia tarp Seldžiukų ir Gaznevidų imperijų. 1163 m. į valdžią atėjo [[Ghiyath al-Dinas]]. Kartu su ištikimu broliu [[Muhamadas Guri|Muiz al-Dinu]] jie sėkmingai plėtė savo valstybę. 1173 m. jie nukariavo Gaznį ir netrukus pavertė jį savo sostine (Gaznevidai buvo priversti perkelti savo sostinę į Lahorą). Šiaurėje jie kariavo su [[Chorezmšachai]]s dėl hegemonijos Chorasane, ir iš jų paveržė [[Heratas|Heratą]]. Galiausiai 1186 m. užėmę Lahorą jie pabaigė Gaznevidų imperijos egzistenciją.
 
Didžiausio išsiplėtimo laikais iki XII a. pabaigos Guridai užkariavo visą Šiaurės Indiją (Gango upės slėnį). Kadangi didelę imperiją buvo sunku valdyti, Muiz al-Dinas atskyrė indiškasias jos teritorijas atidavė valdyti tiurkų kilmės karvedžiui [[Kutbas ud Dinas Aibekas|Kutb al-Dinui]]. Taip buvo sukurtas [[Delio sultonatas]].

[[1206]] m. nužudžius Muiz al-Diną, imperija ėmė silpti, kol galiausiai 1215 m. ją nukariavo Chorezmšachai.

== Valdovų sąrašas ==
{{Irano istorija}}
Ankstyvieji Guridų valdovai buvo tituluojami "karaliais" (''malik''). Kuomet 1149 m. jie tapo nepriklausomi, pradėti tituluoti sultonais.
* [[Amiras Suri]] IX a.;
* [[Muchamadas ibn Suri]] iki 1011 m.;
* [[Abu Ali ibn Muchamadas]] 1011-1035;
* [[Abasas ibn Šitas]] 1035–1060;
* [[Muchamadas ibn Abasas]] 1060–1080;
* [[Kutb al-Dinas Hasanas]] 1080–1100;
* [[Iz al-Dinas Huseinas]] 1100–1146;
* [[Saif al-Dinas Suri]] 1146–1149;
* [[Baha al-Dinas Samas I]] 1149;
* [[Ala al-Dinas Huseinas]] 1149–1161;
* [[Saif al-Dinas Muchamadas]] 1161–1163;
* [[Gijath al-Dinas Muchamadas]] 1163–1202;
* [[Muhamadas Guri|Muiz al-Dinas Muchamadas]] 1163–1202;
* [[Gijath al-Dinas Machmudas]] 1206–1212;
* [[Baha al-Dinas Samas III]] 1212–1213;
* [[Ala al-Dinas Atsizas]] 1213–1214;
* [[Ala al-Dinas Ali]] 1214–1215;
== Išnašos ==
{{reflist}}
[[Kategorija:Persų kilmės dinastijos]]
[[Kategorija:Sunitų dinastijos]]
[[Kategorija:Islamiškos Persijos istorija]]
[[Kategorija:Persijos dinastijos]]
[[Kategorija:Afganistano istorinės valstybės]]