Peržiūrėti šaltinį Ingrija

{{otheruses}}
{{Regionasd
 | Spalva =#9ACD32
 | Tipas = Finougrų istorinis regionas
 | Pavadinimas = Ингрия / Inkerinmaa
 | Foto = Орешек Вид с реки.jpg
 | Šalis = [[Rusija]]
 | Vėliava = Inkerin_lippu.svg
 | Tauta = [[vodai]], [[ižorai]] > [[suomiai]] ([[ingermanlandai]]) > [[rusai]]
 | Kalba = 
 | Valstybės =
 | Laikotarpis =
 | Miestai = [[Sankt Peterburgas]]
 | Žemėlapis = Siauresrytu Europa.png
 | Vikiteka = Category:Ingria
 | Sąrašas = '''Rusijos istoriniai regionai:'''<br>[[Karelija]], [[Ingrija]], [[Dvinos žemė|Dvina]], [[Didžioji Permė|Permė]], [[Pečioros žemė|Pečiora]], [[Jugra]], [[Pavolgys]], [[Ponto stepė]], [[Sibiro istorija|Sibiras]]
 }}
'''Ingrija''' ({{ru|Ингрия}}, {{fi|Inkeri, Inkerinmaa}}, {{et|Ingeri, Ingerimaa}}), dar žinoma kaip '''Ingermanlandija''' ({{ru|Ингерманландия}}, {{sv|Ingermanland}}), '''Ižorija''' ({{ru|Ижора}}) – [[istorinis regionas]] [[Rusija|Rusijos]] šiaurės vakaruose, kuriame istoriškai gyveno finougrų etninės grupės [[vodai]] ir [[ižorai]].

== Geografija ==
[[vaizdas:Ingeri kaart.svg|thumb|left|Ingrija Leningrado srityje]]
Istorinis regionas apima didžiąją dalį dabartinės [[Leningrado sritis|Leningrado srities]] kartu su [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] miestu. Vakaruose jį riboja [[Narva (upė)|Narvos upė]], kuri skiria nuo [[Estija|Estijos]]. Šiaurėje yra [[Suomijos įlanka]], [[Karelija]] (nuo šios skiria [[Sestra (upė)|Sestra]]) ir [[Ladogos ežeras]]. Rytuose (ties [[Volchovas|Volchovu]]) viduramžiais ribojosi su [[Čiudų žemė|Čiudų žeme]], o pietuose – su [[Naugardo žemė|Naugardo žeme]].

Svarbiausia regiono upė – [[Neva]]. Regionui būdingos pelkingos žemumos.

== Istorija ==

=== Viduramžiai ===
[[Vaizdas:Igora1201.gif|thumb|Ingrija 1201 m.]]
Nuo seniausių laikų istorinės Ingrijos teritorija buvo apgyvendinta finougrų genčių. Manoma, kad seniausi žinomi gyventojai buvo [[samiai|samių]] (rusų šaltiniuose: loparių) protėviai, kuriuos I tūkst. išstūmė jiems kalbiškai giminingi votų ir ižorų protėviai. Apie XII a. regione susiformavo trys atskiros žemės. Vakariausia jų buvo [[Votų žemė]] ({{ru|Вотская земля}}), vidurinė – [[Ižoros žemė]] ({{ru|Ижорская земля}}), o rytinė – [[Lopių žemė]]. Regionas pirmą kartą paminėtas XII a.

Atsidūrę tarp Skandinavijos ir [[Rusia|Rusios]] įtakos, vietos finougrai rinkosi sąjungą su pastarąja: jie minimi kaip [[Naugardo kunigaikštystė|Naugardo]] sąjungininkai ir iš čia palaipsniui priėmė krikščionybę. Tuo metu Naugardas administravo kraštą kaip [[Vodų piatina|Votų piatiną]] ({{ru|Вотская пятина}}).

1240 m. kraštą bandė užkariauti [[Švedija]] (vėl jo vyko [[Nevos mūšis]]), tačiau nesėkmingai. Vėliau čia bandė veržtis [[Livonijos ordinas]], [[Danija]]. Kadangi tai buvo vienas iš periferinių Rusijos kontroliuojamų regionų, čia buvo statomos galingos gynybinės pilys – [[Orešeko tvirtovė|Orešekas]], [[Koporjės pilis|Koporjė]], [[Kingisepas|Jamas]].

Galutinai krašto likimą išsprendė 1323 m. [[Orechovo taika]], kuria Ingrija liko Naugardo kunigaikštystei, o vėliau kontrolę čia turėjo [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė]]. Pastarajai valdant pasienyje su [[Livonija]] išdygo [[Ivangorodas]]. Šiuo laikotarpiu čia masiškai kėlėsi slavai kolonistai.

=== Švedijos valdžioje ===
[[Vaizdas:Sw BalticProv en.png|thumb|Ingermanlandija Švedijoje]]
XVI a. Ingriją labai nusiaubė [[Opričnina]] ir [[Livonijos karas]], po kurių kraštas ištuštėjo ir nusilpo ekonomiškai. 1583 m. [[Pliuso taika]] tarp Rusijos ir Švedijos, Ingrija atiteko pastarajai. Čia suformuota valda [[Švedijos Ingermanlandija|Ingermanlandija]]. Tačiau ji Švedijoje išbuvo vos 12 metų, nes [[Tiavzino sutartis|Tiavzino sutartimi]] (1595 m.) ją susigrąžino Rusija.

Maskvai patiriant vidinius neramumus, Švedija tuo pasinaudojo dar kartą, ir 1617 m. [[Stolbovo taika]] atgavo Ingriją. Regionas Švedijai buvo labai svarbus, nes taip Rusija buvo atkirsta nuo Baltijos jūros. Švedijos Ingermanlandijoje suformuoti keturi lėnai su centruose Ivangorode, Jame, Koporjėje ir Orešeke. Strategiškai patogioje vietoje išdygo [[Nienšansas|Nienšanso]] tvirtovė, kuri tapo visos dominijos administraciniu centru.

Valdant švedams senieji vietos gyventojai bėgo nuo religinių persekiojimų į Rusiją, o juos keitė kolonistai švedai, suomiai ir vokiečiai. Tarp jų didžiausią grupę sudarė suomiškai kalbantys eiremeisai ({{fi|äyrämöiset}}, iš Karelijos) ir savakotai ({{fi|savakot}}, iš [[Savonija|Savonijos]]). Jie kartu tapo žinomi kaip [[ingermanlandai]] ir XVII a. pabaigoje sudarė net 73,8 % visų krašto gyventojų. Iš krašto buvo praktiškai išgyvendintas stačiatikių tikėjimas ir jį keitė liuteronybė: per XVII a. liuteronų skaičius krašte išaugo nuo 7,7 % iki 72–73 %<ref>[http://vod.org.ua/index.php?t=14 Геокультурное пространство северо-запада Русской равнины] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131002015203/http://vod.org.ua/index.php?t=14 |date=2013-10-02 }}</ref>.

=== Rusijos imperijos sudėtyje ===
1700–1721 m. vykstant [[Šiaurės karas|Šiaurės karui]], [[Rusijos imperija]] susigrąžino Ingermanlandiją: 1703 m. [[Petras I]] užėmė visą kraštą, prie Nienšanso įkūrė Sankt Peterburgą, o 1712 m. pavertė jį visos Rusijos imperijos sostine. Taip kadaise periferinis regionas dėl savo strateginės reikšmės staiga tapo svarbiausiu Rusijos regionu. Rusijoje kraštas nuo 1707 m. buvo administruojamas kaip [[Ingermanlandijos gubernija]] (nuo 1710 m. – [[Sankt Peterburgo gubernija]]).

Kraštas buvo iš naujo rusifikuojamas. Nepaisant to, jame liko gyventi nemaža dalis suomių (ingermanlandų), švedų, vokiečių, ižorų bei vodų likučiai.

=== TSRS ir Rusijos sudėtyje ===
Prasidėjus [[Rusijos pilietinis karas|Pilietiniam karui]], 1919 m. šiaurės Ingrijoje buvo paskelbta nepriklausoma [[Šiaurės Ingrijos respublika]], kuri 1920 m. buvo užkariauta [[Rusijos TFSR]]. Tais pačiais metais vakarinis Ingrijos pakraštys (vad. [[Estijos Ingrija]]) buvo perduotas Estijai (Rusijai sugrįžo 1944 m.). Sovietų Rusijoje Ingrija buvo administruojama kaip [[Leningrado sritis]].

Iš pradžių čia buvo skatinama krašto etninė įvairovė, tačiau nuo 1930 m. prasidėjo masiniai vietos tautinių mažumų, – suomių, estų, vodų, ižorų, vokiečių ir švedų, – trėmimai. Didžiausi jų vyko 1935, 1942 m. Jų metu kraštas buvo galutinai rusifikuotas. Tuo metu pats Ingrijos (Ingermanlandijos) terminas buvo uždraustas vartoti, panaikintas tiek iš publicistikos, tiek iš mokslinės literatūros. Jį pradėta leisti vartoti tik 1987 m.

Šiuo metu krašto gyventojų daugumą sudaro rusai. XXI a. pradžioje čia buvo priskaičiuojamos šios tautinės mažumos:
* [[Ingermanlandai]] (suomiškai kalbantys): 20300;
* [[Vodai]]: 64;
* [[Ižorai]]: 266;

== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
{{Finougrų gentys}}
{{UNPO}}
[[Kategorija:Buvę UNPO nariai]]
[[Kategorija:Ingrija| ]]