Peržiūrėti šaltinį Kalmaro karas

{{Infobox karinis konfliktas
|conflict = Kalmaro karas
|partof =
|image = [[File:Wojna Kalmarska 1611 ubt.jpeg|300px]]
|caption = Kalmaro karas
|date = 1611 – 1613
|place =[[Skandinavijos pusiasalis]]
|casus =
|territory =
|result = danų pergalė
|combatant1 = {{flagicon|Sweden}} [[Švedijos imperija]]
|combatant2=[[Vaizdas:Flag_of_Denmark.svg|23px]] [[Danija-Norvegija]]
|commander1 = {{flagicon|Sweden}}'''[[Karolis IX]]'''<br />
{{flagicon|Sweden}} [[Gustavas II Adolfas]]<br />
|commander2 = [[Vaizdas:Flag_of_Denmark.svg|23px]] '''[[Kristijonas IV]]''' }}

'''Kalmaro karas''' ({{sv|Kalmarkriget}}) vyko [[1611]]–[[1613]] m. tarp [[Švedija|Švedijos]] ir [[Danija|Danijos]] karalysčių.

Formaliai karas vyko dėl „''[[Samiai|Lapių]] karaliaus''“ titulo, kurį sau priskyrė danų valdovas [[Kristijonas IV]] bei Švedijos karalius [[Karolis IX]]. Faktiškai karo priežastis buvo ekonominiai valstybių interesai, kadangi prekyba žuvimi ir kailiais iš Švedijai priklausančio [[Finmarkas|Finmarko]] šiaurės [[Skandinavija|Skandinavijoje]], į kurį pretenzijas reiškė Danija, buvo labai pelninga. Taip pat svarbia priežastimi buvo Kristijono IV siekis vyrauti [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] regione, nes per Finmarko regioną Švedija galėjo gauti kitą prekybinį kelią į [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]], aplenkdama Danijos kontroliuojamus [[Eresundas|Zundo]] sąsiaurius.

Po to, kai Karolis IX atsisakė derėtis ginčytinais klausimais, abi šalys paskelbė viena kitai karą. Po Karolio IX [[mirtis|mirties]] [[1611]] m. spalį karą tęsė 17-metis sosto paveldėtojas [[Gustavas II Adolfas]].

[[1612]] m. gegužę Danijos kariuomenei, kurią sudarė daugiausia vokiečių samdiniai, pavyko užimti Elfsborgą prie [[Jota|Jotaelvo]] upės, taip uždarant vienintelį Švedijos išėjimą į [[Kategatas|Kategatą]]. Tų pačių metų rugpjūtį danai apsiautė [[Kalmaras|Kalmarą]].

Tarpininkaujant [[Anglija]]i ir [[Nyderlandai|Nyderlandams]] 1613 m. [[sausis|sausį]] buvo sudaryta [[Kneriodo taika]] (''Knærød''). Švedija atsisakė Finmarko Danijos naudai, bet jai buvo grąžintas Kalmaras. Švedija įsipareigojo iki [[1618]] m. išmokėti [[milijonas|milijono]] talerių kompensaciją Danijos karaliui Kristijonui IV. Kol bus išmokėta ši kompensacija, Elsfborgas iki [[1619]] m. liko Danijos valdžioje.<ref>{{VLE|IX|216||Kalmaro karas}}</ref>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Skandinavijos istorija]]
[[Kategorija:Švedijos karai]]
[[Kategorija:Danijos karai]]