Peržiūrėti šaltinį Lietuvos socialdemokratų partija

{{Šaltiniai+}}
{{Info politinė partija
|pavadinimas                 = {{PAGENAME}}
|logotipas                   = [[Vaizdas:LSDP logotipas.svg|200px]]
|sutrumpinimas               = LSDP
|colorcode                   = {{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}
|lyderis                     = 
|pirmininkas                 = [[Vilija Blinkevičiūtė]]
|prezidentas                 =
|lyderio1_titulas            = Pirmasis pirmininko pavaduotojas
|lyderio1_vardas             = [[Mindaugas Sinkevičius]]
|lyderio2_titulas            = Pirmininko pavaduotojai
|lyderio2_vardas             = {{Collapsible list
| titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal;
| title      = ''Žr. sąrašą''
|Algimantė Ambrulaitytė|Tadas Barauskas|[[Rasa Budbergytė]]|[[Nerijus Cesiulis]]|[[Nijolė Dirginčienė]]|[[Robert Duchnevič]]|Rita Grigalienė|Liutauras Gudžinskas|[[Orinta Leiputė]]|[[Saulius Margis]]|[[Juozas Olekas]]|[[Raminta Popovienė]]|Darius Razmislevičius|[[Dovilė Šakalienė]]|Jūratė Zailskienė}}
|įkūrimas                    = {{start date|1896|05|01}}
|būstinė                     = B. Radvilaitės g. 1, [[Vilnius]]
|panaikinta                  = 
|atsiskyrė                   = 
|narių                       = 14 336 {{smaller|(2023)}}<ref>{{cite web| url = https://tm.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/A2Bo3ovHXj8.pdf| title = Lietuvos Respublikos politinių partijų sąrašas| date = 2024-01-16| website = tm.lrv.lt| publisher = [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija]]| access-date = 2024-10-17}}</ref>
|ideologija                  = [[Socialdemokratija]]
|pozicija                    = [[Kairė (politikoje)|Centro kairė]]
|nacionalinė                 = 
|tarptautinė                 = [[Pažangusis aljansas]]<br>[[Socialistų Internacionalas]]
|europos narystė             = [[Europos socialistų partija]]
|europos parlamento grupė    = [[Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas]]
|spalva                      = {{Color box|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}|border=darkgray}} [[Raudona]]
|vietos1_pavadinimas         = [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimas]]
|vietos1                     = {{Info politinė partija/vietos|52|141|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}}}
|vietos2_pavadinimas         = [[Europos Parlamentas]]
|vietos2                     = {{Info politinė partija/vietos|2|11|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}}}
|vietos3_pavadinimas         = Savivaldybių tarybos
|vietos3                     = {{Info politinė partija/vietos|358|1498|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}}}
|vietos4_pavadinimas         = Merai
|vietos4                     = {{Info politinė partija/vietos|17|60|{{Lietuvos socialdemokratų partija/meta/color}}}}
|svetainė                    = {{URL|www.lsdp.lt}}
|pastabos                    = 
}}
'''Lietuvos socialdemokratų partija''' ('''LSDP''') – seniausia [[Lietuvos politinės partijos|Lietuvos politinė partija]], veikianti nuo 1896 m.<ref>{{vle|lietuvos-socialdemokratu-partija|2024-03-12|Lietuvos socialdemokratų partija|Dobilas Jonas Kirvelis}}</ref> Savo veikloje deklaruoja besivadovaujanti [[socialdemokratija|socialdemokratijos]] ideologija. Partijos vadovė [[Vilija Blinkevičiūtė]].

== Istorija ==

=== Pradžia ===
Įkurta kaip '''Lietuviškoji socialdemokratų partija''' 1896 m. gegužės 1 d. dr. [[Andrius Domaševičius|Andriaus Domaševičiaus]] bute vykusiame Vilniaus ir [[Kaunas|Kauno]] socialdemokratinių grupių vadovų susirinkime, kuris vėliau pavadintas I LSDP suvažiavimu. Suvažiavime dalyvavo ir grupė [[Varpininkai|varpininkų]], su kuriais [[socialdemokratai]] glaudžiai bendradarbiavo ir iki tol, ir vėliau. Priimta [[Alfonsas Moravskis|Alfonso Moravskio]] ir [[Andrius Domaševičius|A. Domaševičiaus]] parengta ''Lietuviškosios socialdemokratų partijos programa'' pritaikė [[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]] [[Erfurtas|Erfurto]] ir [[Lenkijos socialistų partija|Lenkijos socialistų partijos]] (PPS) programų nuostatas Lietuvos sąlygoms. Nuo kitų tuo metu Lietuvos teritorijoje veikiančių socialdemokratinių lenkų, [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|rusų]], [[Bundas|žydų]] organizacijų lietuviškoji skyrėsi visų pirma tuo, kad siekė atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką, laisvu noru įeinančią į federaciją su kaimynais, buvusiais [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]]. Tai buvo pirmoji lietuvių politinė partija.

[[1896]] m. pasirodė ir pirmasis LSDP laikraštis „[[darbininkas|Robotnik]] Litewski“. Gydytojo varpininko [[Kazys Grinius|K. Griniaus]] iniciatyva jis buvo išverstas ir [[1896]] m. išėjo [[lietuvių kalba]] pavadinimu „[[Lietuvos darbininkas]]“. Partijos atsiradimas suaktyvino darbininkų kovą už savo teises. LSDP stengėsi derinti savo veiklą su kitomis giminingomis organizacijomis. Nuo pat žydų socialdemokratų organizacijos įsisteigimo [[1897]] m., LSDP siekė glaudžiai bendradarbiauti su [[Bundas|Bundu]], tačiau derybos nepavyko, nes LSDP reikalavo pripažinti Lietuvos teritorinę [[autonomija|autonomiją]], o Bundo vadovai [[Rusija|Rusiją]] matė vieningą ir nedalomą. Nuolat buvo kalbamasi su [[Lenkijos socialistų partija]] (PPS) Lietuvos organizacija, [[Juzefas Pilsudskis|J. Pilsudskio]] įkurta kaip atsvaras LSDP. Aktyvią partijos veiklą pastebėjo ir caro žandarai. [[1899]] m. kovo buvo suimta apie 40 darbininkų ir daugelis partijos vadovų, tarpe jų ir A. Domaševičius. A. Moravskis išvyko į užsienį.

=== Veiklos atnaujinimas ===
Netekus partijos vadovų, LSDP vairą [[1901]] m. į savo rankas perėmė [[Vladas Sirutavičius|V. Sirutavičius]], [[Steponas Kairys|S. Kairys]] ir [[Augustinas Janulaitis|A. Janulaitis]]. Jų iniciatyva [[1902]]–[[1906]] m. [[Tilžė]]je buvo leidžiamas jau grynai lietuviškas laikraštis „[[Darbininkų balsas (Tilžė)|Darbininkų balsas]]“, kurį redagavo, leido ir platino ta pati redakcija, kaip ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpą“]] bei [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininką“]].
[[Vaizdas:1905LSDPmanifest.jpg|thumb|Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas]]
[[1904]] m. LSDP pareiškė norą [[Amsterdamas|Amsterdamo]] kongrese tapti [[Antrasis Internacionalas|Socialistinio Internacionalo]] nare. Tačiau Biuro posėdyje [[Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratija|Lenkijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos]] delegatė [[Roza Liuksemburg]] pareiškė, kad LLSDP jau atstovauja Lietuvos socialdemokratus. Jai pritarė ir [[Georgijus Plechanovas]], pareiškęs, kad ir [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija]] atstovauja visas Rusijos tautas, be to, apie jokią LSDP jis nieko nežinąs. Atstovauti LSDP bandė ir [[Jonas Šliūpas]], tačiau jam Internacionalo biuro reikalų tvarkytojas V. Servy pareiškė, kad [[JAV]] lietuviai negali atstovauti Lietuvos.

[[1905]] m. [[sausio 9]] d. policijai [[Kruvinasis sekmadienis|apšaudžius darbininkų demonstraciją]] [[Petrapilis|Petrapilyje]], savo solidarumą pareiškė ir lietuviai. Jau [[sausio 24]] d. į protesto streiką išėjo Vilniaus, [[Kaunas|Kauno]] ir [[Šiauliai|Šiaulių]] darbininkai, o LSDP paskelbė Manifestą, reikalaudama baigti karą, įgyvendinti demokratines laisves ir pripažinti visų tautų teises. [[Vasario 27]] d. [[Kupiškis|Kupiškyje]] surengtame mitinge socialdemokratai ragino žmones susitelkti ir nuversti caro valdžią, reikalavo laisvos demokratinės Lietuvos valstybės su seimu Vilniuje įsteigimo. Vasarą ši akcija išplito visoje Lietuvoje. Agitacijai nebuvo gailima nei laiko, nei lėšų. Vien [[1905]] m. LSDP išleido per 420 000 egz. atsišaukimų lietuvių kalba ir apie 27 000 lenkiškai, apie 98 000 egz. knygelių aktualiais klausimais.

[[1905]] m. liepos mėn. partija pavadinta '''Lietuvos socialdemokratų partija''', tuo pabrėžiant ne tik teritorinį klasinį, bet ir valstybinį jos pobūdį. [[1905]] m. buvo išspręsti nesutarimai su PPS, į partiją priimta [[Vincas Kapsukas|Vinco Mickevičiaus-Kapsuko]] vadovaujama [[Draugas (laikraštis)|„Draugo“]] organizacija.

Po Lietuvą buvo išplatintas „Lietuvos socialdemokratų partijos Manifestas“, padaręs žymią įtaką žmonių nuostatoms atkurti Lietuvos valstybingumą, patiems tvarkyti savo krašto gyvenimą. Ši veikla nulėmė, kad [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajam Vilniaus Seime]] Steponas Kairys, atstovaujantis LSDP, tapo pagrindiniu vicepirmininku – dr. [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičiaus]] pavaduotoju, pasukusiu Seimo eigą principine kryptimi: atkurti Lietuvos valstybingumą su Seimu Vilniuje.

=== Raida po 1905 m. ===
[[1906]] m. vasarą prasidėjo dvarų darbininkų streikai [[Suvalkai|Suvalkų]], Kauno, Vilniaus gubernijose, kuriuose buvo pasiekta ir nemažai pergalių. Buvo 25 % pakelti atlyginimai ir ordinarijos. Vilniuje pradėtas leisti savaitraštis [[Naujoji Gadynė|„Naujoji Gadynė“]], vėliau „[[Skardas]]“, [[Žarija (žurnalas)|„Žarija“]], [[Echo (savaitraštis)|„Echo“]], „[[Topor]]“. Pamatę LSDP įtakos sustiprėjimą, prie jos prisijungė ir PPS lenkai. Apjungtoji partija apėmė [[Kauno gubernija|Kauno]] ir [[Gardino gubernija]]s, 5 [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijos]] apskritis ir [[Vilniaus gubernija|Vilniaus guberniją]] be Dysnos ir Vileikos apskričių.

[[1907]] m. įvyko LSDP VII suvažiavimas, suderinęs visų partijos grupių veiklą. Tuo metu LSDP buvo apie 3000 narių. Nors caro valdžia greitai ėmėsi represijų, bet buvo pradėta daryti ir politinių nuolaidų. [[1907]] m. [[kovo 15]] d. – [[birželio 15]] d vykusiuose rinkimuose į II [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės dūmą]] Kauno gubernijoje buvo išrinkti 5 socialdemokratai – [[Pranas Gudavičius]], [[Antanas Povylius]], [[Antanas Kupstas]], [[Povilas Kumelis]] ir [[Vladas Stašinskas]], kurie sudarė atskirą grupę ir tik autonomiškai įsijungė į jungtinę socialdemokratų frakciją. Tačiau netrukus Dūmą paleidus, už atsišaukimą „Lietuvos darbininkai ir valstiečiai“ visi jie buvo suimti ir nuteisti.

[[1907]] m. už dalyvavimą [[Revoliucija|revoliucijoje]] buvo nubaustas 161 asmuo, dar 46 buvo nubausti mirtimi, apie 6000 žmonių buvo ištremta žandarų sprendimu be teismo. Kairieji socialdemokratai, pasinaudodami proga, kad daugelis partijos vadovų buvo suimti arba priversti emigruoti, [[1909]] m. surengtame „šeimyniniame“ VIII suvažiavime nutarė įjungti partiją į RSDDP. Tačiau ši tuometinio CK pirmininko [[Pranas Eidukevičius|P. Eidukevičiaus]] afera nepavyko, jo nepalaikė partijos dauguma. 1911 m. [[Feliksas Dzeržinskis]], Vincas Kapsukas, [[Zigmontas Antanas Aleksa|Z. Aleksa-Angarietis]], įtikėję pasauline bolševikine revoliucija, perėjo į Rusijos socialdemokratų darbininkų ([[Bolševikai|bolševikų]]) partiją. Tokiu būdu, jie, išdavę nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idealą, pasirinko [[Revoliucija|revoliucinį]] visuomenės vystymosi kelią, Europos socialdemokratų pasmerktą dar [[1876]] m. Antrasis Internacionalas [[1898]] m. [[liepos 14]] d. pripažino tik evoliucinį visuomenės vystymosi kelią ir griežtai uždraudė savo partijoms revoliucinius kovos metodus.

=== Dalyvavimas nepriklausomybės atkūrime ===
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], daugelis socialdemokratų ėmėsi organizuoti pagalbos teikimą pafrontės gyventojams ir į Rusiją pasitraukusiems tremtiniams, kai kurie jų aktyviai dalyvavo [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijoje]]. Lietuvoje [[1917]] m. lapkričio mėn. pradėtas legaliai leisti „[[Darbo balsas (Vilnius)|Darbo balsas]]“ (red. S. Kairys, tiražas siekė 5000 egz.), nelegaliai buvo leidžiami atsišaukimai prieš vokiečių okupaciją. [[1917]] m. [[rugsėjo 18]] – 22 d. LSDP nariai Andrius Domaševičius, Pranas Eidukevičius, [[Juozas Paknys]], [[Mykolas Biržiška]] ir Steponas Kairys buvo išrinkti į Lietuvių konferenciją, joje S. Kairys ir M. Biržiška tapo [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] nariais. Jie priešinosi dešiniųjų partijų atstovų siekiui Lietuvą padaryti Vokietijos protektoratu ir būtent jų, bei demokratų [[Jonas Vileišis|Jono Vileišio]] bei [[Stanislovas Narutavičius|Stasio Narutavičiaus]] pasiūlytos redakcijos [[Lietuvos nepriklausomybės aktas]] buvo priimtas [[1918]] m. [[vasario 16]] d.
[[Vaizdas:ŠiauliuPartizanai.jpg|thumb|Šiaulių partizanai]]
''Demokratinė santvarka yra ten, kur darbo žmonės turės palankiausias sąlygas ginti savo reikalus. Tautinė vienybė reikalinga ir galima tik kuriant nepriklausomą Lietuvą. Sukūrus ją vienybė nebeįmanoma, nes neišvengiama klasių kova, bet ji turės vykti civilizuotai. Ateities kelią rodys ne Rusijos, o Vokietijos proletariatas'', rašė tuomet „Darbo balsas“ .

[[1918]] m. [[lapkričio 9]] d. Vokietija kapituliavo, tačiau į besitraukiančių visais frontais vokiečių vietą atėjo bolševikų daliniai, o kartu su jais ir buvusio socialdemokrato V. Kapsuko vyriausybė. Netrukus Lietuvą užplūdo [[bermontininkai|P. Avalovo-Bermonto]] gaujos, į kovą prieš kurias pirmiausia stojo partizanai, kurių būrius Šiaurės Lietuvoje organizavo socialdemokratai.

[[1921]] m. programoje lietuvių socialdemokratai vadovavosi tipiška Vakarų Europos socialdemokratine doktrina – [[demokratinis socializmas|demokratiniu socializmu]]. Teorinė programos dalis nuosekli, tačiau kartu priimta veikimo programa, kurioje yra ir revoliucinių nuotaikų. Akcentuojama savivaldos plėtra.

=== Valdymo metai ===
[[Vaizdas:LSDPSteigSeime.jpg|thumb|[[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] frakcija Steigiamajame Seime: [[Jurgis Daukšys]], [[Vladas Požela]], [[Pranas Šemiotas]], [[Jeronimas Plečkaitis]], [[Steponas Kairys]], [[Vladas Sirutavičius]], [[Antanas Purėnas]], [[Jonas Pakalka]], [[Kazys Lekeckas]], [[Vincas Čepinskis]], [[Stasys Digrys]], [[Bronislovas Cirtautas]]]]
Socialdemokratai pirmieji pradėjo steigti Lietuvoje demokratines [[savivaldybė|savivaldybes]] Šiauliuose, [[Rokiškis|Rokiškyje]], [[Kupiškis|Kupiškyje]], [[Utena|Utenoje]] ir kituose miestuose. [[1919]] m. [[spalio 3]] d. LSDP veikla buvo legalizuota. Partijos atstovai įėjo į laikinąsias vyriausybes. [[1920]] m. balandžio mėn. išrinktame [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajame Seime]] LSDP iš 112 vietų turėjo 12 atstovų, išrinktų keturiose rinkimų apygardose. 1921 m. LSDP turėjo 17 teritorinių organizacijų, kuriose buvo apie 600 narių. [[1922]] m. [[spalio 10]] – 11 d. išrinktame 78 narių [[Pirmasis Seimas|I Seime]] LSDP turėjo 10 atstovų, [[Antrasis Seimas|II Seime]] – 8 savo narius.

[[1923]] m. LSDP tapo [[Darbininkų Internacionalas|Socialistų darbininkų internacionalo]] nare. [[1925]] m. LSDP turėjo 145 vietines organizacijas, apie 2000 narių. Be to, socialdemokratų organizuotas Lietuvos darbininkų ir tarnautojų profesinių sąjungų centro biuras jungė 19 486 narius. Buvo įkurta socialdemokratinio jaunimo sąjunga „[[Žiežirba (sąjunga)|Žiežirba]]“, [[1925]] m. [[gegužės 22]] d. – Akademinio jaunimo sąjunga „[[Žaizdras]]“, [[1925]] m. [[liepos 25]] d. įsteigtas fondas socialdemokratinei moksleivijai remti.

[[1926]] m. [[gegužės 8]]-10 d. vykusius rinkimus į [[Trečiasis Seimas|III Seimą]] laimėjo [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|valstiečiai liaudininkai]], gavę 22 mandatus ir socialdemokratai, gavę 15 mandatų iš 85. Į jų koalicijos sudarytą vyriausybę nuo LSDP įėjo vidaus reikalų ministras [[Vladas Požela]] ir švietimo ministras [[Vincas Čepinskis]]. Buvo priimtas ligos draudimo įstatymas, skirta lėšų viešiesiems darbams, numatyta nemažai demokratinių reformų. Tačiau dešinieji neleido kairiųjų vyriausybei ilgai dirbti.

=== Pogrindyje ===
Po [[1926]] m. [[gruodžio 26]] d. valstybės perversmo ir ypač po [[1927]] m. [[rugpjūčio 9]] d. kairiosios LSDP dalies, vadovaujamos [[Jeronimas Plečkaitis|J. Plečkaičio]], [[Jonas Markelis|J. Markelio]] ir [[Juozas Paplauskas|J. Paplausko]] organizuoto, tačiau pralaimėjusio pučo, daug LSDP narių teko emigruoti, kiti pasitraukė iš politinės veiklos, nutraukė veiklą daug partijos kuopų. [[1928]] m. kovo mėn. LSDP liko tik apie 700 narių 28 skyriuose.

[[1929]] m. [[gegužės 6]] d. administracijos nutarimu LSDP buvo uždaryta, bet [[gruodžio 3]] d. teismas tą draudimą panaikino. Tačiau [[1931]] m. [[spalio 31]] d.- [[lapkričio 2]] d. vykęs LSDP XIII suvažiavimas tapo paskutiniu Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Buvo priimta paskutinė programa, kurioje jaučiama [[Austrijos socialdemokratų partija|austrų socialdemokratų]] įtaka. Teorinėje programos dalyje toliau kalbama apie privačios nuosavybės blogį.

[[1936]] m. [[vasario 6]] d. partijų veikla Lietuvoje buvo uždrausta ir socialdemokratams prieinamas liko tik kultūrinis darbas. Kartu nustojo ėjęs ir paskutinis legalus LSDP organas „[[Darbo visuomenė]]“. Tik [[1939]] m. vasario mėn. buvo gautas leidimas mėnraščiui [[Mintis (žurnalas)|„Mintis“]]. Abu juos redagavo [[Ona Leonaitė Kairienė]]. Pagrindinė politinė veikla socialdemokratams liko savivaldybėse. Socialdemokratinė taryba Šiauliuose, vadovaujama tarybos pirmininko [[Kazimieras Venclauskis|K. Venclauskio]] ir burmistro [[Jackus Sondeckis|J. Sondeckio]], išsilaikė net iki [[1931]] m., kol buvo priimti nauji antidemokratiniai rinkimų įstatymai.

=== Sovietų ir nacių okupacijos metu ===
[[1940]] m. [[birželio 15]] d. Lietuvą užėmus Sovietų sąjungos karinėms pajėgoms, kai kurie socialdemokratai susitaikė su okupacija ir nuėjo dirbti į sovietines institucijas, kai kuriuos palietė represijos. 1941 m. Lietuvą okupavus hitlerininkams, LSDP vėl pakilo į kovą už tautos laisvę. [[1942]] m. LSDP atnaujino savo veiklą Naujosios Lietuvos vardu ir netrukus išleido atsišaukimą „Susiorientuokime“. Pogrindyje buvo leidžiami laikraščiai „Naujoji Lietuva“ ir „Lietuvos kelias“, atsišaukimai su partijos gairėmis.

[[1943]] m. socialdemokratai S. Kairys, [[Kipras Bielinis|K. Bielinis]] ir kiti inicijavo [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] sudarymą ir dirbo jame, organizuodami pasipriešinimą visiems okupantams tiek būdami Lietuvoje, tiek užsienyje. [[1944]] m. [[balandžio 30]] d. vokiečiai pradėjo suiminėti VLIK’o narius ir bendradarbius. Tik daliai vadovų pavyko pasislėpti, bet, artėjant frontui, daugelis socialdemokratų pasitraukė į Vokietiją, kur sudarė LSDP organizaciją tremtyje. [[1945]] m. [[rugsėjo 24]] d. LSDP delegatūra socialistinių partijų vadovybėms išsiuntinėjo memorandumą apie padėtį Lietuvoje rusų ir vokiečių okupacijų metais.

=== Emigracijoje ===
[[1947]] m. [[rugsėjo 13]]-15 d. Priene ([[Bavarija]]) įvyko LSDP [[Vokietija|Vokietijos]] organizacijos suvažiavimas ir Socialdemokratinio jaunimo suvažiavimas, sudarę naujus partijos ir sąjungos vadovaujančius organus. Dar kartą buvo patvirtinta ištikimybė [[socializmas|socializmo]] doktrinai ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo siekis.

Lietuvoje likę socialdemokratai organizavo neginkluotą pasipriešinimą, tačiau daugelis jų buvo represuota. [[1948]] m. LSDP CK nariai Steponas Kairys, Kipras Bielinis, [[Juozas Paknys|J. Paknys]] ir [[Vladas Sirutavičius|V. Sirutavičius]] įsteigė LSDP Užsienio delegatūrą, partijos veikla buvo atnaujinta trijuose skyriuose – [[JAV]], [[JK|D. Britanijos]] ir Vokietijos.

LSDP UD iki [[1964]] m. vadovavo S. Kairys, iki 1975 m. [[Jonas Vilkaitis|J. Vilkaitis]], iki 1989 m. [[Mykolas Pranevičius]] (pirmininkas) ir [[Juozas Vilčinskas]] (generalinis sekretorius). Jų iniciatyva [[1949]] m. [[gruodžio 14]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] LSDP buvo priimta į Vidurio ir Rytų Europos Socialistų Uniją ([[Vidurio ir Rytų Europos Socialistų Unija|SUCEE]]), kuri [[1951]] m. birželio 7 d. [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto prie Maino]] kongrese tapo [[Socialistų Internacionalas|Socialistų Internacionalo]] konsultacine nare.

== Partijos atkūrimas Lietuvoje ==
Lietuvoje LSDP veikla buvo atnaujinta prasidėjus Atgimimui. 1989 m. pradžioje [[Albinas Bagdonas]], [[Dobilas Kirvelis]] ir [[Juozas Šatas]] sudarė iniciatyvinę grupę partijai atkurti. Tačiau jų parašytą atsišaukimą spauda išplatino tik po kelių mėnesių. Tuo metu susikūrė ir kita, [[Vytenis Andriukaitis|Vytenio Andriukaičio]] grupė. [[1989]] m. [[balandžio 27]] d. pasirodžius atsišaukimui, jau tos dienos vakare abiejų grupių susirinkime Kaune sudaryta bendra iniciatyvinė grupė, į kurią įėjo [[Alfonsas Jakubėnas]] ([[1931]] m. išrinkto LSDP CK narys), [[Kazimieras Antanavičius (1937)|Kazimieras Antanavičius]], Vytenis Andriukaitis, Eimutis Andriukaitis, Albinas Bagdonas, [[Gintautas Iešmantas]], [[Albinas Januška]], [[Valdemaras Katkus]], Dobilas Kirvelis, [[Aloyzas Sakalas]], Juozas Šatas, [[Kazimieras Uoka]], (Andrius Vasiliauskas), [[Arnoldas Vaitkevičius]], Antanas Kripavičius, A. Lopeta, T. Mejeris, Rimantas Tėvelis, V. Žemaitis, [[Jonas Baronas (1952)|Jonas Baronas]]. Ši grupė parengė ir [[1989]] m. [[gegužės 11]] d. išplatino pareiškimą, raginantį socialdemokratus burtis į partiją. Netrukus prie iniciatyvinės grupės prisijungė [[Marijampolė]]s, [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]], Šiaulių ir kitų miestų atstovai. Pradėtas leisti laikraštis „[[Lietuvos socialdemokratas]]“. Iniciatyvinės grupės posėdžiai vyko Fizikos ir Puslaidininkių fizikos institutuose bei [[VU|Vilniaus universiteto]] Gamtos fakultete.

[[1989]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Lietuvos mokslų akademija|Mokslų Akademijos]] salėje įvykusioje LSDP Atkuriamojoje konferencijoje buvo sudarytas Organizacinis komitetas. 1989 m. [[gruodžio 2]]-3 d. vykusiame LSDP XIV suvažiavime, dalyvaujant LSDP UD vadovams, priimtas LSDP Statutas bei Programa. Pirmuoju partijos pirmininku išrinktas [[Kazimieras Antanavičius (1937)|K. Antanavičius]]. [[1990]] m. [[sausio 17]] d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 8 LSDP buvo legalizuota. 1990 m. [[spalio 9]] d. LSDP tapo tikrąja [[Socialistų Internacionalas|Socialistų Internacionalo]] nare. Tuo metu partijoje buvo apie 600 narių.

=== 1990–2000 m. ===
[[1990]] m. [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|LTSR Aukščiausioje taryboje]] LSDP turėjo 9 atstovus, išrinktus vienmandatėse apygardose. [[1991]] m. [[gegužės 4]] – 5 d. LSDP XV suvažiavime partijos pirmininku tapo [[Aloyzas Sakalas|A. Sakalas]]. [[1992]] m. LSDP XVI suvažiavime buvo priimta LSDP ir Nuosaikiųjų krikščionių demokratų rinkimų programa „Į pilnutinę demokratiją“, kurioje iškelta daug aktualių uždavinių, tačiau 1992 m. Seimo rinkimuose LSDP gavo tik 8 vietas.

[[1996]] m. [[gegužės 11]] d., minint LSDP 100-metį buvo priimta patobulinta LSDP programa. 1996 m. [[spalio 20]] d. Seimo rinkimuose už LSDP sąrašą balsavo 90 000 rinkėjų, pagal jį buvo išrinkti 7 LSDP atstovai, dar 5 vietas LSDP gavo vienmandatėse apygardose. [[1998]] m. pabaigoje išryškėjo vidiniai nesutarimai požiūryje į bendradarbiavimą su ekskomunistine [[Lietuvos demokratinė darbo partija|Lietuvos demokratine darbo partija]] (LDDP). LSDP įsikūrė frakcija „Socialdemokratija 2000“. Tačiau žymiai kritus partijos reitingui visuomenėje ir [[1999]] m. [[gegužės 29]]-30 d. vykusiame suvažiavime LSDP pirmininku išrinkus [[Vytenis Povilas Andriukaitis|Vytenį Andriukaitį]], prasidėjo suartėjimo su [[LDDP]] derybos. Iš LSDP pasitraukė šiam susijungimui nepritariantys socialdemokratai, kurie 1999 m. [[gruodžio 18]] d. įsteigė Lietuvos partiją „[[Socialdemokratija 2000]]“ (dabar – [[Lietuvos socialdemokratų sąjunga]]).

=== 2000–2008 m. ===
[[2000]] m. gegužės mėn. buvo sudaryta [[Algirdas Brazauskas|A. Brazausko]] socialdemokratinė koalicija, kuri 2000 m. [[spalio 8]] d. vykusiuose Seimo rinkimuose gavo 31,15 % rinkėjų balsų ir 51 vietą Seime (iš jų 23 buvo laimėtos vienmandatėse apygardose) ir tapo didžiausia Seimo frakcija. Iki [[2001]] m. vasaros ji buvo opozicijoje, o iširus „naujosios politikos“ koalicijai, socialdemokratai sudarė koaliciją su [[Naujoji sąjunga|Naująja sąjunga]] ir patvirtino A. Brazausko vadovaujamą vyriausybę. 2001 m. [[sausio 27]] d. įvykusiame LSDP Jungiamajame suvažiavime LSDP ir LDDP susijungė, sudarydamos per visą socialdemokratinio judėjimo Lietuvoje istoriją didžiausią politinę partiją – susijungimo metu naujojoje Lietuvos socialdemokratų partijoje buvo 6000 narių. Po susijungimo partija dar labiau išaugo. [[2006]] m. partijoje buvo per 16 000 narių.

[[2004]] m. Europos parlamento rinkimuose LSDP gavo 14,43 % balsų ir dvi vietas – EP nariais tapo [[Justas Vincas Paleckis]] ir Aloyzas Sakalas. 2004 m. Seimo rinkimuose su Naująja sąjunga buvo sudaryta A. Brazausko ir [[Artūras Paulauskas|A. Paulausko koalicija]] „Už darbą Lietuvai“, kuri gavo 20,65 % balsų ir 16 vietų parlamente, iš jų 9 – LSDP. Dar 3 LSDP atstovai buvo išrinkti vienmandatėse apygardose I rate ir 9 II rate. Nors LSDP pozicijos ir susilpnėjo, sudarius koaliciją su politinės patirties neturėjusia [[Darbo partija]] pirmą kartą Lietuvos istorijoje sudaryta antroji to paties ministro pirmininko vadovaujama vyriausybė.

Tačiau [[2006]] m. pradžioje valdančiojoje koalicijoje prasidėjo trintis. Ją paliko bendrame sąraše išrinkti socialliberalai, po kelių korupcinių skandalų suskilo Darbo partija, todėl Algirdas Brazauskas paskelbė atsistatydinąs. Laikinuoju Ministru pirmininku paskirtas [[Zigmantas Balčytis]] Seime nesulaukė paramos, todėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo sudaryta mažumos vyriausybė, kuriai vadovauti ėmėsi [[Gediminas Kirkilas]]. [[2008]] m. sausį europarlamentaras, buvęs [[LSDP]] lyderis [[Aloyzas Sakalas]] parašė kreipimąsi partijos prezidiumui. Laiške pastebima, jog partijos vykdoma politika nukrypsta nuo „tradicinės“ socialdemokratinės ideologijos ir atstovauja įtakingiausias verslo struktūras, o ne mažas ir vidutines pajamas gaunančius visuomenės sluoksnius.<ref>{{cite web |title=A.Sakalas: nebeaišku, ką remia socialdemokratai – eilinius piliečius ar verslo magnatus |last1=Damulytė |first1=Jūratė |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2008-01-14 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/asakalas-nebeaisku-ka-remia-socialdemokratai-eilinius-piliecius-ar-verslo-magnatus-15603766 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> LSDP neteko visuomenės pasitikėjimo – nors prasidėjusios pasaulinės finansinės krizės sąlygomis [[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|2008 m. Seimo rinkimuose]] partija gavo daugiau vietų, bet to nepakako suformuoti vyriausybę. [[2009]] m. [[kovo 7]] d. įvykusiame partijos suvažiavime 329 balsais partijos pirmininku išrinktas senosios LSDP atstovas [[Algirdas Butkevičius]]. Su juo varžęsi Zigmantas Balčytis surinko 242, Vytenis Andriukaitis – 26 balsus.

== Struktūra ==
LSDP nariu gali būti kiekvienas 18 metų amžiaus sulaukęs Lietuvos Respublikos pilietis, pripažįstantis LSDP programą ir statutą, dalyvaujantis partijos veikloje, mokantis nario mokestį. LSDP narys negali būti kitos partijos nariu.

Partijos organizacinį pagrindą sudaro partijos grupės, kuriamos teritoriniu principu. Partijos grupes gali sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai, jos registruojamos skyriaus taryboje. Miestų Seimo rinkimų apygardose, seniūnijose, kur yra keletas partijos grupių, jų veiklai koordinuoti partijos skyriaus taryba (prezidiumas) gali sudaryti koordinacinę tarybą. Grupė dalyvauja visų lygių rinkimų kampanijose, parenka ir pasiūlo skyriaus tarybai atstovus į rinkimų (referendumų) komisijas.

LSDP skyriai yra visose 60 Lietuvos [[Lietuvos apskritys|savivaldybių]]. Vienoje [[savivaldybė]]je veikia tik vienas partijos skyrius. Partijos skyrių gali sudaryti ne mažiau kaip 15 partijos narių. Skyrius veikia pagal savo nuostatus ir yra savarankiškas nustatant savivaldybės politiką, keliant kandidatus į savivaldybės tarybą bei sudarant savivaldybės vykdomuosius organus. Skyriui vadovauja konferencijoje arba visuotiniame susirinkime renkami skyriaus pirmininkas, jo pavaduotojai ir taryba. Veiklai tarp apskrities skyrių koordinuoti sudaroma apskrities koordinacinė taryba.

Aukščiausias partijos organas yra suvažiavimas. Jį šaukia LSDP taryba savo iniciatyva arba reikalaujant 1/3 partijos skyrių. Suvažiavimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja 2/3 delegatų. Delegatai renkami partijos skyrių susirinkimuose (konferencijose) pagal LSDP tarybos nustatytą atstovavimo normą. Suvažiavime priimama ar keičiama LSDP programa ir statutas, renkami LSDP pirmininkas, LSDP taryba, finansų bei etikos ir procedūrų komisija. LSDP pirmininką renka suvažiavimas kas dveji metai.
LSDP taryba renkama LSDP suvažiavime kas dveji metai. Ji renka prezidiumą ir LSDP pirmininko teikimu tvirtina atsakingąjį sekretorių, numato ir organizuoja partijos veiklą tarp suvažiavimų, aptaria ir nukreipia partijos frakcijos veiklą Seime, talkina partijos remiamiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams, išklauso jų ataskaitas, priima sprendimus dėl koalicijų su kitomis partijomis ir politinėmis organizacijomis sudarymo.

== Pirmininkai ==
* [[Kazimieras Antanavičius (1937)|Kazimieras Antanavičius]] – [[1989]]–[[1991]] m.
* [[Aloyzas Sakalas]] – [[1991]]–[[1999]] m.
* [[Vytenis Andriukaitis]] – [[1999]]–[[2001]] m.
* [[Algirdas Brazauskas]] – [[2001]]–[[2007]] m.
* [[Gediminas Kirkilas]] – [[2007]]–[[2009]] m.
* [[Algirdas Butkevičius]] – [[2009]]–[[2017]] m.
* [[Gintautas Paluckas]] – [[2017]]–[[2021]] m.
* [[Vilija Blinkevičiūtė]] – [[2021]] – dabar

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.lsdp.lt/ Oficiali svetainė]

{{Lietuvos politinės partijos}}

[[Kategorija:Lietuvos socialdemokratų partija| ]]
[[Kategorija:Socialdemokratų partijos]]