Peržiūrėti šaltinį Pasaulio virtuvės

{{Šaltiniai}}

[[Vaizdas:Fes,Abendessen.JPG|thumb|250px|Marokietiškas stalas]]
'''Virtuvė''' (arba '''kulinarinė tradicija''') - [[maistas|maisto]] gaminimo tradicijų visuma, būdinga tam tikram regionui ar tam tikrai žmonių grupei. Ji tampa svarbia [[kultūra|kultūros]] ir tapatybės dalimi, panašiai kaip [[nacionaliniai rūbai]], [[nacionalinė vėliava]] ir kiti simboliai.

Lietuvių kalboje taip pat vadinama ir patalpa, kurioje gaminamas maistas ([[virtuvė]]), nors daugelyje pasaulio kalbų šie terminai yra visai skirtingi.

== Skirtumai ==
[[Vaizdas:Bedouins making bread.jpg|thumb|200px|Beduinai gamina duoną]]
[[Vaizdas:Vegan Gardein Tofu Foods Display.jpg|thumb|200px|Sojų varškės [[tofu]] gaminių asortimentas]]
[[Vaizdas:Spices1.jpg|thumb|200px|Prieskoniai Maroko turguje]]
Pasaulio virtuvių įvairovė susiformavo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai lėmė skirtingos gamtinės sąlygos. Skirtingose vietose buvo prijaukintos skirtingos žemės ūkio kultūros, kas nulėmė skirtingus naudojamus maisto produktus. Skyrėsi ir gaminimo prietaisai, kas lėmė skirtingas maisto apdorojimo tradicijas. Skyrėsi ir mitybos poreikiai (gamtos reguliuojamas maisto medžiagų balansas).

Kita priežastis buvo skirtingos kultūrinės - religinės sąlygos, salygojusios įvairius maisto draudimus ar ceremonijas. Daugelyje pasaulio kultūrų yra uždrausta [[kiauliena]] ([[islamo virtuvės]]e), kai kuriose nevalgomi [[grybai]] ([[šiaurės tautų mityba|šiaurės tautų mityboje]]) ir pan. Religija sąlygojo ir sudėtingą kulinarijos bei skonio filosofiją.

Pasaulio virtuves gali apibūdinti keletas svarbiausių kriterijų. Tai - naudojami produktai, jų apdorojimo principai, svarbiausi patiekalai, kulinarijos filosofija, stalo etiketas.

=== Produktai ===
Nepaisant regioninių skirtumų, viso pasaulio žmonės turi gauti gana vienodas maisto medžiagas. Tik skirtingose tradicijose ši problema išsprendžiama gana skirtingai. Svarbiausi maisto medžiagų šaltiniai yra šie:

* Angliavandenių ir ląstelienos šaltiniai - tai svarbiausi maisto produktai, be kurių neįsivaizduojamas žmogaus gyvenimas. Jie teikia pagrindinę energiją. Beveik visose pasaulio kultūrose angliavandenių šaltinis yra augalinės kilmės produktai (dažniausiai [[grūdinės kultūros]] ir [[šakniavaisiai]]). Jų vartojimo įvairovę galima būtų skirstyti į šias grupes:
** Virti sveiki ar smulkinti grūdai ([[košė]]s, virti [[ryžiai]], [[dzampa]])
** Kepta grūdų miltų tešla ([[duona]] ir [[blynai]])
** Virta grūdų miltų tešla ([[makaronai]], [[lakštiniai]])
** Šakniavaisių produktai ([[bulvės]], [[jamsas]], [[manijokas]] ir pan.)
** Miltingi vaisiai ([[bananas]])
* Baltymų šaltiniai - antroji pagal svarbumą maisto produktų grupė. Daugelyje kultūrų ypač svarbiu baltymų šaltiniu tampa gyvulinės kilmės produktai, bet egzistuoja ir augalinės kilmės. Kai kuriose kultūrose, kur propaguojamas vegetarianizmas, gyvulinės kilmės produktai nevartojami. Svarbiausios baltyminių produktų grupės yra šios:
** [[Mėsa]] - pasaulyje vartojamos labai įvairios mėsos rūšys, priklausomai nuo gamtos sąlygų. Jautiena, kiauliena, paukštiena, aviena, ožkiena yra labiausiai paplitusios. Tačiau lokaliai vartojamos ir retesnės - kupranugariena, arkliena, šuniena, kengūriena, krokodiliena, banginio mėsa ir kt.
** [[Žuvis (maistas)|Žuvis]] ir jūros gėrybės - prieinamos jūrų, upių, ežerų pakrančių tautoms.
** [[Pieno produktai]] - šviežias įvairių naminių gyvulių pienas ir iš jo pagaminti produktai: [[sviestas]], [[grietinė]], [[rūgpienis]], [[varškė]], [[sūris]] ir pan.
** [[Vabzdžiai]] - daugybė pasaulio virtuvių pripažįsta vabzdžius kaip svarbų mitybos šaltinį. Tai vadinama [[entomofagija]]. Viena kulinarinių tradicijų, laikanti vabzdžius [[tabu]] yra [[vakarų virtuvės]]. Dažniausiai vartojami maistui vabzdžiai yra [[svirpliai]], [[skruzdėlė]]s ir kt.
** [[Ankštiniai]] - svarbiausias augalinis baltymų šaltinis. Bene visiškai pakeičianti gyvulinius produktus yra [[soja]] ir [[sojos produktai]]. Daugelyje kultūrų taip pat vartojami [[žirniai]], [[pupa|pupos]], [[pupelė]]s, [[žemės riešutai]] ir kt.
** [[Riešutai]]
* Riebalų šaltiniai - jie būna irgi gyvulinės ir augalinės kilmės. Augalinės kilmės riebalai - [[Augalinis aliejus|aliejai]], spaudžiami iš pačių įvairiausių kultūrų, tokių kaip [[rapsas]], [[alyvuogė]], [[saulėgrąža]], [[sezamas]], [[aliejinė palmė]], [[sėmenys]], [[kanapės]] ir pan. Iš gyvūnų gaunami [[taukai]], taip pat iš pieno gaminamas [[sviestas]].
* Vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltiniai - būtini visose pasaulio kultūrose. Jų įvairovė didžiulė. Dažnai [[vaisiai]] ir [[daržovės]] yra [[kultūriniai augalai]], bet beveik visose virtuvėse nemaža dalimi naudojami ir laukiniai augalai, tokie kaip [[grybai]], laukinės [[uogos]], augalų šaknys, lapai. Kai kuriose kultūrose svarbus šios grupės produktas yra [[jūržolės]].
* [[Prieskoniai]] - gausi produktų grupė, skirta pagardinti valgį. Visame pasaulyje naudojamas vienintelis prieskonis - [[druska]]. Visa kita lemia regioninė įvairovė. 

=== Apdorojimas ===
[[Vaizdas:Wok Cooking.jpg|thumb|200px|Kiniška keptuvė vokas]]
Pasaulyje yra žinoma gausybė skirtingų maisto šaltojo ir terminio apdorojimo būdų. Labiausiai paplitę yra kepimas ant ugnies ar pelenuose, kepimas keptuvėje, kepimas krosnyje, virimas skystyje, virimas riebaluose, virimas garuose, troškinimas ir daugybė kitų. Apdorojimo būdus labai stipriai paveikė vieno ar kito įrankio bei prietaiso išradimas. Pvz., [[krosnis]] (Vakarų virtuvėje), garų indas (Tolimųjų Rytų virtuvėje), mitadas ([[Etiopijos virtuvė]]je) ir kt. buvo svarbūs išradimai, stipriai paveikę vietos tradicijų raidą.

=== Filosofija ===
{{main|Kulinarijos filosofija}}
Dauguma pasaulio virtuvių yra išvystę sudėtingas kulinarines filosofijas, kurios reguliuoja produktų derinimą, skonio klasifikavimą, tam tikrus ritualus bei [[tabu]]. Pvz., [[Tolimųjų Rytų virtuvė]]se paplitusi penkių elementų filosofija, pagal ką klasifikuojami kvapai, skoniai, spalvos, žiūrima jų dermė. [[Islamo virtuvės]]e viskas griežtai reglamentuojama [[Islamas|Islamo]] priesakų, visi produktai ir patiekalai svyruoja tarp draudžiamųjų ir leistinųjų.

=== Patiekalai ===
[[Vaizdas:Currys.JPG|thumb|200px|Indiški kariai]]
Skirtingos pasaulio virtuvės skirtingai klasifikuoja patiekalus. Pvz., [[Japonų virtuvė]]je klasifikuojama pagal apdorojimo būdą: produktai yra virti (''nimono''), apkepti (''itamemono''), kepti (''yakimono''), virti riebaluose (''agemono'') ir pan. [[Vakarų virtuvės]]e paprastai klasifikuojama pagal patiekalo skonio savybes ir temperatūrą. Priimta visus patiekalus grupuoti į kategorijas [[užkandis|užkandžiai]], [[sriuba|sriubos]], [[karštas patiekalas|karšti patiekalai]], [[desertas]], [[gėrimas]].   
=== Etiketas ===
{{main|Etiketas prie stalo}}
Skirtingose kultūrose elgesys prie stalo ganėtinai skiriasi. Jį nulemia skirtingos kultūrinės tradicijos bei naudojami indai ir [[stalo įrankiai]]. Pvz., [[Tolimųjų Rytų virtuvė]]se naudojamos [[valgymo lazdelės]], [[Vakarų virtuvės]]e naudojami [[Šakutė (stalo įrankis)|šakutė]], [[peilis]] ir [[šaukštas]]. Daugybėje kultūrų įrankiai tradiciškai nėra naudojami, o valgoma rankomis arba naudojant kitą produktą.

== Klasifikacija ==
[[Vaizdas:Nice Cup of Tea.jpg|thumb|200px|Arbatos su pienu puodelis]]
{{main|Sąrašas:Pasaulio virtuvės}}
Visi šie kriterijai leidžia klasifikuoti pasaulio virtuves. Dažniausiai yra linkstama atskira virtuve laikyti '''nacionalinę virtuvę''', t. y. vienai atskirai valstybei būdingas kulinarines tradicijas. Šis skirstymas pasiteisina, pvz., Europos atveju, kur tautinės valstybės jau turi ilgas tradicijas ir nacionalinės virtuvės yra susiformavusios. [[Afrika|Afrikos]] ir [[Azija|Azijos]] atveju yra daug pavyzdžių, kuomet atskiros nacionalinės virtuvės nėra susiformavusios. Vietoj jų egzistuoja smulkių tautelių kulinarinės tradicijos arba didesnės tradicijos, apimančios didesnius regionus. Todėl čia galima kalbėti apie '''regionines virtuves''', tokias, kaip [[Vakarų Afrikos virtuvė]] ar [[Pietų Afrikos virtuvė]].

Nacionalinės ir regioninės virtuvės yra apjungiamos dar didesnių kulinarinių tradicijų, kurios, nepaisant gamtinių ir geografinių skirtumų, tarpusavyje dalijasi bendra kulinarijos filosofija bei valgio etika.

Nuo XX a. nacionalines ir regionines virtuves papildė naujosios virtuvės, paplitusios tarptautiniu mastu. Tai, pvz., [[Fusion virtuvė]], propaguojanti įvairių kulinarinių tradicijų susiliejimą, arba [[Haute cuisine]], naudojama ypač brangiuose ir aukšto lygio restoranuose. Kaip atvirkštinis variantas susiformavo tarptautinė [[greitas maistas|greito maisto]] virtuvė. Visos naujosios virtuvės kristalizavosi veikiant [[Vakarietiškos virtuvės]] tradicijoms.

{{Pasaulio virtuvės}}
{{Commons|Category:Kitchens|no=T}}

[[Kategorija:Nacionalinės virtuvės| ]]

[[es:Arte culinario]]
[[nl:Kookkunst]]