Peržiūrėti šaltinį Vytautas Landsbergis

{{otheruses}}
{{Žmogaus biografija
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = Landsbergis, Vytautas-0085.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = V. Landsbergis 2014 m.
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1932|10|18|T}}
| gimimo vieta = [[Kaunas]]
| išsilavinimas =  [[Profesorius]]
| alma_mater= [[LMTA|Lietuvos valstybinė konservatorija]] (1955)
| pareigos = Tėvynės Sąjungos politikos komiteto pirmininkas, Prezidiumo narys.
| partija = [[TS-LKD]]
| sutuoktinis = [[Gražina Ručytė-Landsbergienė]]
| tėvas = [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis]] 
| motina = [[Ona Jablonskytė-Landsbergienė]]
| vaikai =  [[Jūratė Landsbergytė]] <br /> Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė <br /> [[Vytautas V. Landsbergis]]
| gyv_vieta=[[Žvėrynas]], [[Vilnius]]<ref>https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/v-landsbergis-didzioji-g-rucytes-landsbergienes-avantiura-428484</ref>
| parašas =
| apdovanojimai =
* [[2016]] m. Prancūzijos Garbės legiono ordino Didysis kryžius
* [[2009]] m. Gruzijos Šv. Georgijaus ordinas
* [[2003]] m. [[Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine]]
* [[1998]] m. [[Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius]]
 |vikiteka= Category:Vytautas Landsbergis
}}

'''Vytautas Landsbergis''' (g. [[1932]] m. [[spalio 18]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių [[politika]]s, [[Muzikologija|muzikologas]]. 2022 m. [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] pripažintas pirmuoju atkurtos [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės vadovu.<ref name=":0" />

Gimė [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis|Vytauto Landsbergio-Žemkalnio]] ir [[Oftalmologija|oftalmologės]] [[Ona Jablonskytė-Landsbergienė|Onos Jablonskytės-Landsbergienės]] šeimoje. Kaune baigė vidurinę ir [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija|J. Gruodžio muzikos]] mokyklas. 1950–1955 m. mokėsi [[LMTA|Valstybinėje konservatorijoje]].

== Visuomeninė ir pedagoginė veikla ==
Politikas, muzikologas, publicistas. Išleido ~30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kūrybą, vėliau – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.{{faktas}} Išleido poezijos knygų, atsiminimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

Ilgametis [[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungos]] valdybos ir sekretoriato narys, iki šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas ir Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.{{faktas}}

1952 m. užėmė trečiąją vietą [[1952 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|Lietuvos šachmatų čempionate]].<ref>A. Uogelė „Mano šachmatai“, 1993</ref>

1955 m. baigė [[LMTA|Lietuvos valstybinę konservatoriją]] ([[Aldona Dvarionienė|Aldonos Dvarionienės]] fortepijono klasę). 1952–1990 m. kovo mėn. buvo pedagogu. Dėstė fortepijoną [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje]], Valstybinėje konservatorijoje (1956–1963 m. ir nuo 1974 m.), jos Klaipėdos fakultete, 1957–1974 m. [[VPU|Vilniaus Pedagoginiame institute]].

1969 m. apsigynė [[Mokslų kandidatas|mokslo kandidato]] [[Disertacija|disertaciją]] „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“.

1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas [[LTSR|Lietuvos TSR]] premija.

1978–1990 m. – [[LMTA|Lietuvos muzikos akademijos]] profesorius. VEL redkolegijos narys.

1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ antrą kartą apdovanotas Lietuvos TSR premija.

1991 m. tapo [[Čikaga|Čikagos]] [[Lojolos universitetas|Lojolos universiteto]] teisės garbės daktaru. 1992 m. tapo Lietuvos [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų daktaru. 1992 m. nominuotas [[Jeilio universitetas|Jeilio universiteto]] (JAV) teisės daktaru, tačiau dėl valstybinių reikalų negalėjo nuvykti į suteikimo ceremoniją.

1994 m. [[LMTA|Lietuvos muzikos akademijoje]] apgynė [[Habilitacija|habilituoto daktaro]] disertaciją „M. K. Čiurlionis. Laikas ir turinys“.

Nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.

1997 m. tapo [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] garbės daktaru bei [[LKMA|Lietuvių katalikų mokslo akademijos]] akademiku. 1998 m. tapo [[VGTU|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] garbės nariu. 2000 m. tapo [[MRU|Lietuvos teisės universiteto]] ir [[Helsinkio universitetas|Helsinkio universiteto]] garbės daktaru, [[Kardifo universitetas|Kardifo universiteto]] (JK) garbės nariu. 2001 m. tapo [[Sorbonos universitetas|Sorbonos universiteto]] (Prancūzija) garbės daktaru.

2003 m. tapo Lietuvos dailės akademijos garbės daktaru.

== Politinė veikla ==
1988 m. birželio 3 d. išrinktas į [[Sąjūdis|Sąjūdžio]] iniciatyvinę grupę. 1988 m. spalio 22–23 d. Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime – į jo Seimą ir Seimo Tarybą.

1988 m. lapkričio 25 d. – 1990 m. balandžio 21 d. buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas.

1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį [[TSRS]] liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. – Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

[[Vaizdas:GotlandCommLT.jpg|thumb|right|upright=0.85|[[Gotlando komunikatas]]]]
1989 m. rugpjūčio 6 d. [[Gotlando sala|Gotlando saloje]] (Švedija) su Lietuvos ir išeivijos atstovais pasirašė [[Gotlando komunikatas|Gotlando komunikatą]], kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“.<ref>[https://archive.today/20120720154848/www.buracas.com/images/gotlandpact_ltb.jpg Gotlando komunikatas. 1989]</ref> Komunikatas suteikė impulsą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 d.

[[Vaizdas:Leaders of the Supreme Council of Lithuania on 11 March 1990.jpg|thumb|left|Vytautas Landsbergis 1990 m. kovo 11 d. paskelbus aktą (viduryje)]]
1990 m. kovo 11 d. išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo Tarybos posėdžiui, kuriame tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.<ref>{{cite act |type=Įstatymas |index=I-14 |date=1990-03-11 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas]] |title=Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo |url=https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.45?jfwid=rivwzvpvg |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>

1990–1992 m. vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990–1991 m. – [[Lietuvos Respublikos Konstitucija|Lietuvos Konstitucijos]] metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus [[Referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti|referendume]], Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990–1991 m. buvo Valstybinės derybų su [[TSRS]] delegacijos pirmininkas. Jo vadovavimo Seimui laikotarpiu Lietuva atsispyrė [[Ekonominė blokada (1990)|TSRS ekonominei blokadai]] bei ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 m. susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta [[Rusijos kariuomenė]].

Per [[1992 m. Lietuvos Seimo rinkimai|1992 m. rinkimus]] buvo išrinktas [[1992–1996 m. Seimas|1992–1996 m. LR Seimo]] nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos – Tėvynės Santaros – balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento [[Opozicija (politika)|opozicijos]] lyderis. Taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.

1993 m. gegužės 1 d. steigiant [[Tėvynės Sąjunga|Lietuvos konservatorių partiją]], išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m.

Išrinktas į [[1996–2000 m. Seimas|1996–2000 m. Seimą]], ėjo šios kadencijos [[Seimo pirmininkas|Seimo pirmininko]] pareigas.

1997 m. dalyvavo [[1997–1998 m. Lietuvos prezidento rinkimai|LR Prezidento rinkimuose]], bet surinkęs 15,92% rinkėjų balsų į antrą turą nepateko.

[[Vaizdas:VytautasLandsbergis2009121802.JPG|thumb|left|Tautinių bendruomenių dienoje Vyriausybės rūmuose 2009 m.]]
Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.

Nuo 2003 m. – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų politikos komiteto pirmininkas, prezidiumo narys.

2003–2004 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas Europos Parlamento stebėtojas, o 2004 m. birželio 13 d. išrinktas [[Europos Parlamentas|Europos Parlamento]] nariu. [[2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje|2009 m. rinkimuose į EP]] perrinktas antrai kadencijai.

2022 m. birželio 30 d. [[LR Seimas]] priimtu įstatymu suteikė V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą.<ref name=":0">{{cite act |type=Įstatymas |index=XIV-1256 |date=2022-06-30 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Seimas]] |title=Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e1cc95e0fec011ec8fa7d02a65c371ad |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>

== Apdovanojimai ==
[[Vaizdas:Landsbergis by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|right|2023 m.]]

* 1991 m. profesoriui Vytautui Landsbergiui paskirtos šios premijos ir apdovanojimai:
** Norvegų tautos Taikos premija;
** Prancūzijos ''Fondation du Future'' premija;
** JAV Vydūno fondo premija;
** Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas;
** Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius;
** Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinas.
* 1992 m. Vytautas Landsbergis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis ir Estijos Respublikos medalį už nuopelnus.
* 1994 m. gavo Katalonijos kultūros fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją.
* 1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi.
* 1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu.<ref>{{cite web |title=V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-11-18 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-landsbergiui-iteiktas-auksciausias-prancuzijos-valstybinis-apdovanojimas-72914834 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>
[[Vaizdas:2009 m. Respublikos Prezidento inauguracija 10.jpg|thumb|right|upright=0.85|Su žmona Gražina]]
* 1998 m. gavo šias premijas ir apdovanojimus:
** Italijos Vibo Valentina „Liudijimo“ premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą;
** Lietuvos [[Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius|Vytauto Didžiojo I laipsnio ordiną]];
** Norvegijos Karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių;
** Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymenį už paramą rezistentams ir nuopelnus Lietuvai.
* 1999 m. Vytautas Landsbergis apdovanotas:
** Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu;
** UNESCO medaliu už indėlį plėtojant demokratiją bei kovojant už žmogaus teises;
** Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi;
** Graikijos Garbės ordino Didžiuoju kryžiumi;
** Komunizmo aukų memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisvės apdovanojimu.
* 2000 m. apdovanotas Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija).
* 2001 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu.
* 2002 m. apdovanotas Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinu.
* 2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine<ref>{{cite web |title=V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-11-18 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-landsbergiui-iteiktas-auksciausias-prancuzijos-valstybinis-apdovanojimas-72914834 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> ir Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu.
* 2009 m. apdovanotas:
** Gruzijos Šv. Georgijaus ordinu;
** Lietuvos URM garbės ženklu „[[Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė]]“.<ref>{{cite web |title=V.Landsbergiui ir A.Brazauskui – „Tūkstantmečio žvaigždės“ |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2009-12-30 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vlandsbergiui-ir-abrazauskui-tukstantmecio-zvaigzdes-27323377 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>
* 2012 m. apdovanotas:
** Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.<ref>{{cite web |title=V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-11-18 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-landsbergiui-iteiktas-auksciausias-prancuzijos-valstybinis-apdovanojimas-72914834 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>
* 2016 m. apdovanotas:
** Laisvės premija;
** Prancūzijos Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi.<ref>{{cite web |title=V. Landsbergiui įteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas |agency=[[BNS]] |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |date=2016-11-18 |url=https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-landsbergiui-iteiktas-auksciausias-prancuzijos-valstybinis-apdovanojimas-72914834 |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref>

== Šeima ==
Žmona pianistė, [[LMTA|Lietuvos muzikos akademijos]] profesorė Gražina Ručytė-Landsbergienė. Dukros [[Jūratė Landsbergytė|Jūratė]] ir Birutė – muzikės. Sūnus [[Vytautas V. Landsbergis|Vytautas]] – literatas ir filmų režisierius.
{| class="wikitable"
|-
! Vaikas
! Gimimo data
! Motina
! Anūkai
! Proanūkiai
|-
| [[Jūratė Landsbergytė]]
| 1955 m. gegužės 30 d.
| Rita Kučinskaitė (Sakalienė) <br /> (g. 1932 m.,
m. 2014 m.)
| Gerdenis Grickevičius (g. 1987 m. rugsėjo 2 d.) <br /> Vytautas Oškinis (g. 1991 m. sausio 18 d.)
|
|-
| Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė
| 1960 m.
| rowspan=2|[[Gražina Ručytė-Landsbergienė|Gražina Ručytė]] <br /> (g. 1930 m. sausio 28 d., m. 2020 m. kovo 10 d.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1147649/anapilin-iskeliavo-grazina-rucyte-landsbergiene|title=Anapilin iškeliavo Gražina Ručytė–Landsbergienė|publisher=[[LRT]]}}</ref>)
| Gabija Andrulienė (Cechanavičiūtė) (g. 1988 m.) <br /> Lukas Cechanavičius (g. 1991 m. balandį) <br /> Laurynas Cechanavičius (g. 1994 m.)
|'''''Gabijos Andrulienės duktė''''':
Goda Andrulytė (g. 2015 m.)
|-
| [[Vytautas V. Landsbergis]]
| 1962 m. gegužės 25 d.
| [[Gabrielius Landsbergis (1982)|Gabrielius Landsbergis]] (g. 1982 m. sausio 7 d.) <br /> Jonas Landsbergis (g. 1990 m.) <br /> Elena Bukauskienė (Landsbergytė) (g. 1991 m.) <br /> Julija Landsbergytė (g. 1998 m. gruodžio 15 d.) <br /> Severija Landsbergytė (g. 2000 m. lapkričio 15 d.)
| '''''Gabrieliaus Landsbergio vaikai:''''' <br /> Augustas Gabrielius Landsbergis (g. 2001 m. kovo 30 d.) <br /> Vilhelmas Konstantinas Landsbergis (g. 2003 m. vasario 12 d.) <br /> Morta Sofija Landsbergytė (g. 2006 m. sausio 25 d.) <br /> Gertrūda Elena Landsbergytė (g. 2008 m. liepos 29 d.) <br /> '''''Jono Landsbergio duktė:''''' <br /> Rytė Landsbergytė (g. 2013 m. rugpjūtį)
|}

== Išnašos ==
{{Išn|2}}

== Nuorodos ==
{{Wikiquote}}
* {{oficiali svetainė}}
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=907&p_d=9062&p_k=1 Prof. Vytauto Landsbergio kultūros darbų bibliografija]
* [http://www.ebiblioteka.lt/inf_res3.phtml?id=5370 Vytauto Landsbergio knygos Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080113031829/http://www.ebiblioteka.lt/inf_res3.phtml?id=5370 |date=2008-01-13 }}
* [https://vahidqazi.wordpress.com/2012/08/11/in-the-lithuanian-juodos-duonos-sviesi-pluta/ Vahid Qazi. „Juodos duonos šviesi pluta“]

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | title= [[Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas]]<br /> [[Vaizdas:Emblem_of_the_Lithuanian_SSR.svg|50px]] → [[Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg|50 px]] |years=[[1990]] – [[1992]]|
before = [[Algirdas Brazauskas]]<br /><small>''kaip Lietuvos TSR vadovas ir LKP CK I sekretorius''</small>| after = [[Algirdas Brazauskas]]<br /><small>''kaip Lietuvos seimo pirmininkas''</small>}}
{{succession box | title= [[Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas]]<br />[[Vaizdas:Coat of arms of Lithuania.svg|50px]]| years= [[1996]] – [[2000]]| before=[[Česlovas Juršėnas]] | after= [[Artūras Paulauskas]]}}
{{s-ppo}}
|-
{{succession box | title= [[Tėvynės Sąjunga|TS-LKD pirmininkas]]<br />[[Vaizdas:TS-LKD-logo.jpg|50 px]]| years= [[1993]] – [[2003]]| before=–| after= [[Andrius Kubilius]]}}
{{end box}}

{{Europarlamentarai 2004}}
{{Sąjūdžio nariai}}
{{Signatarai}}
{{Vytauto Didžiojo ordinas}}
{{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}}

{{DEFAULTSORT:Landsbergis, Vytautas}}
[[Kategorija:Lietuvos meno istorikai]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikologai]]
[[Kategorija:Lietuvos enciklopedininkai]]
[[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai]]
[[Kategorija:LR Seimo pirmininkai]]
[[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Lietuva)]]
[[Kategorija:Kovo 11 akto signatarai]]
[[Kategorija:Kandidatai į LR prezidentus]]
[[Kategorija:KU garbės daktarai]]
[[Kategorija:VDU garbės daktarai]]
[[Kategorija:Vytauto Didžiojo ordino kavalieriai]]
[[Kategorija:Laisvės premijos laureatai]]