Kutna Hora: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Dabartinė 23:12, 27 birželio 2022 versija

Kutna Hora ček. Kutná Hora

Šv. Barboros Katedra

Kutna Hora 49°57′00″ š. pl. 15°16′01″ r. ilg. / 49.95000°š. pl. 15.26694°r. ilg. / 49.95000; 15.26694 (Kutna Hora)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Čekija
Kraštas	Vidurio Čekijos kraštas

Įkūrimo data	prieš 1291
Meras	RNDr. Ivo Šanc, CSc.

Gyventojų (2009)	21 604
Plotas	33,05 km²
Tankumas (2009)	654 žm./km²
Altitudė	254 m

Pašto kodas	284 01
Tinklalapis	Kutná Hora
Vikiteka	Kutna Hora

UNESCO	(angl.) (pranc.): 732

Kutna Hora (ček. Kutná Hora, vok. Kuttenberg) – miestas Vidurio Čekijos krašte, rajono centras, žymus Čekijos urbanistikos paminklas, įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kutna Hora yra apie 70 km į rytus nuo Prahos centro, iš kur per Kutną Horą eina krašto kelias Nr. 2 Praha–Pardubicė. Pavadinimas reiškia „kasamasis kalnas“. Čia ilgą laiką buvo randamas, bei iškasamas sidabras. XIII amžiaus pabaigoje tai sudarė apie trečdalį visos Europos sidabro produkcijos.

Istorija

Sidabras šioje vietovėje buvo randamas žemės uolienų paviršiuje. X amžiuje gretimame Slavnykų piliakalnyje Malyne buvo kalami sidabriniai denarai. Su sidabro išgavimu galimai buvo susijęs cistersų pirmojo vienuolyno Čekijoje steigimas gretimame Sedlece. Sedleco vienuolyną įkūrė 1142 m. Miroslavas iš Cimburko, vienas svarbesnių kunigaikščio Vladislavo II rūmininkų. Vienuolyne buvo apgyvendinti vienuoliai iš Valdsaseno (Aukštutinis Pfalcas). Jie priklausė vienuolių srovei, kuri tradiciškai užsiminėjo kalnakasyba. Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl priešingai to meto įprastai praktikai vienuolynas buvo įsteigtas jau seniai apgyvendintoje ir gerai tvarkomoje vietovėje. Ant vienuolynui priklausančios žemės vėliau išaugo miestas bei keli aplinkiniai kaimai. Artimiems miestams Časlavui ir Kolynui buvo 1260 m. suteiktos Jihlavos kalnakasybos teisės. Netrukus atsirado pavadinimas Antiqua Cuthna (Senoji Kutna – Kasomoji), kuri tikriausiai buvo arčiau Sedleco vienuolyno. Šis kaimas buvo sunaikintas per karus (Pršemislo Otakaro II su Rudolfu Habsburgiečiu), kuris 1278 m. sudarė taiką su Otonu Brandenburgiečiu. Vaclovo II valdžios pradžioje įsismarkavo „sidabro karštligė“ ir tūkstančiai žmonių iš plačių apylinkių patraukė čia, vien dėl noro praturtėti. Tai buvo kalnakasių gyvenvietės įsikūrusios kalne virš Vrchlicės slėnio, lotynišku vardu Mons Cutna, labai padriko išplanavimo (lig šiol pastebimo) pradžia. Dar 1289 m. miestai Časlavas ir Kolynas ginčijosi dėl teisių valdyti gyvenvietę, bet jau 1291 m. miestas turėjo savo teismą bei karališkąjį kalnakasybos biurą.

Nuo 1300 m. iki husitų karų

Apie 1300 m. karalius Vaclovas II išleido naują kalnakasybos įstatymą (Ius regale montanorum), kuriame buvo nurodytos karaliaus teisės sidabro kalnakasybai bei monetų kalybai, įvedė standartines monetas ir kalybą sutelkė Kutnoje Horoje. Pagal Italų žinovų nurodymus naujoje monetų kalykloje, kuri pagal juos ir vadinama Vlašský dvůr („Itališki rūmai“), 1300 m. pradėti kaldinti Prahos grašiai. 1304 ir 1307 metais Imperatoriaus Albrechto I kariuomenė apsupo miestą, tačiau miestelėnai Kutną Horą paskubomis fortifikavo ir atsilaikė. 1318 m. Kutna Hora gavo miesto, bei daugybę kitų privilegijų.

Turtai iš miesto kasyklų – ypač šachtos Osel – tapo Čekijos karalių galios pagrindu, bei pagrindiniu finansinių išteklių šaltiniu grandiozinės Liuksemburgiečių dinastijos galybės per visą XIV amžių. Todėl karaliai Karolis IV, bei Vaclovas IV atidžiai stebėjo, puoselėjo bei palaikė įvairiuose ginčuose, taip pat padėjo puoselėjant miesto pastatus. Vlašský dvůr („Itališki rūmai“) tapo karaliaus Vaclovo IV rezidencija. XIV amžiaus antrojoje pusėje buvo įkurta Šv. Jokūbo bažnyčia, bei dar šešios kitos, taip pat rotušė irdaugelis kitų svarbių pastatų. Taip miestas gavo tvirtą gynybinę sieną su šešiais vartais. 1363 m. paminėta ir miesto mokykla.

Kadangi miesto bažnyčios liko pavaldžios Sedleco vienuolynui, 1384 m. naujai susibūrė kalnakasių brolija, taip vadinamajai „horní“ (kuri reiškia aukštutinius kalnakasius) Kutna Horos Šventosios Barboros katedrai, statytai Vyšehrado kapitulos priklausačioje teritorijoje už miesto gynybinės sienos ribų. Nors pajamos iš šachtų tuo momentu mažėjo, karalius Vaclovas IV liepė praplėsti Vlašský dvůr („Itališkus rūmus“), kur dažnai rezidavo ir 1409 m. čia pasirašė Kutnos Horos dekretą (Dekretas ribojo užsieniečių įtaką Prahos Universitetui). 1413 m. kalnakasiai įsiveržė į Malyną ir išžudė jo gyventojus, nes jie priešinosi bei trukdė kalnakasybai; 1416 m. nužudė karaliaus pasiuntinį ir mieste įsiplieskė tautiniai bei bažnytiniai ginčai.

Architektūros paminklai

Kutna Horos Šventosios Barboros katedra (statyta 1388 metais, architektas Jan Parléř, Petro Parleriaus sūnus)
Vlašský dvůr Kutnoje Horoje („Itališki rūmai“) (statyta 1290 metais)^[1]

Miesto dalys

Kutna Hora susideda iš 12-os dalių viso 7-iuose kadastruose

Hlouška – kadastrai Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (centre ir į šiaurės rytus nuo centro (toliau: n. c.), yra J. K. Tylo teatras ir autobusų stotis)
Kankas – kad. Kaňkas; miesto dalis pavadinta pagal kalną 352 m Kanko, esantį miesto dalyje pietryčiuose. Jame yra geologinis rezervatas – apleistas karjeras;
Karlovas – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (į rytus n. c., 535 gyv.)
Kutna Hora – Miesto centras – kad. Kutná Hora; (2470 gyv.)
Malynas – kad. Malynas; (3 km į šiaurės rytus n. c., nuo apie 985 m. štai čia buvo kalami sidabriniai denarai)
Neškaredicės – kad. Neškaredicės; (į pietryčius n. c., 268 gyv. + 200 čigonų)
Perštejnecas – kad. Perštejnecas; (į pietryčius n. c., 159 gyv.)
Poličanai – kad. Poličanai, (3 km į pietus n. c., 190 gyv.; geležinkelis Kutna Hora – Zručas prie Sazavos)
Sedlecas – kad. Sedlecas prie Kutnos Horos ir Malynas; (2 km į šiaurės rytus n. c., 1098 gyv.; Sedleco kaulų koplyčia meniškai sudėlioti 40 000 žmonių palaikų kaulai^[2]; pagrindinė miesto geležinkelio stotis Kutná Hora hlavní nádraží (mazgas), buvusiame vienuolyne įsikūrė didžiausias Čekijoje tabako fabrikas Philip Morris ČR a. s., 1142 m. įkurta cistersų abatija su vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, jos areale esanti Visų šventų koplyčia, turbūt kitos, nebesančios bažnyčios vietoje, jos rūsyje yra minėtas osuarijus)
Šipši – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (į šiaurę n. c., 5675 gyv.)
Vrchlicė – kad. Kutna Hora; dalis pavadinta pagal Vrchlicės upę, Klejnarkos intaką (Elbės baseinas), (į pietus n. c., 367 gyv., šias vietas lankydamas, inspiruotas išskirtiniu vietovės grožiu sau pseudonimą išsirinko Profesorius Emilis Bohuslavas Frída, Dr. h.c., žinomas tik kaip Jaroslav Vrchlický, žymus Čekijos poetas, rašytojas, dramatikas, vertėjas (1853–1912))
Žižkovas – kad. Kutna Hora; (į pietvakarus n. c., 3664 gyv.)

Miestai partneriai

Miestų partnerystė užmegzta su šiais miestais^[3]:

Galerija

Šv. Barboros katedra, vaizdas nuo vakarų
Šv. Barboros katedra naktį
Vaizdas nuo Pohled od sv. Šv. Barboros: Jezuitų kojegija, Hradekas, Šv. Jokūbo bažnyčia bei Vlašský dvůr („Itališki rūmai“)
Hradekas (Hrádek, sidabro muziejus)
Šv. Jokūbo bažnyčia, vaizdas nuo rytų
Vlašský dvůr
„Itališkų rūmų“ vidinis kiemas
Palackio aikštė
„Akmeninis namas“
Sedleco Mergelės Marijos ėmimo dangun katedra
Sedleco kaulų koplyčia
Sedleco kaulų koplyčios vidus

Šaltiniai

Šis straipsnis apie Čekiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Apie „Itališkus rūmus“ angliškai

[2] Sedleco osuarijus – kaulų koplyčia

[3] Kutnos Horos miestai partneriai (angliškai)

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{city/CZE
- |pavadinimas = {{PAGENAME}}
+ |pavadinimas = Kutna Hora
  |origpavadin = Kutná Hora
  |paveikslėlis = KUTNA HORA (js) 7.jpg
  |paveikslėlio tekstas = Šv. Barboros Katedra
- |herbas = COA Kutna Hora.gif
+ |herbas = COA Kutna Hora.png
  |vėliava = Kutna Hora CZ flag.gif
  |PL=49|PM=57|PS=00|IL=15|IM=16|IS=01
@@ Eilutė 19: / Eilutė 19: @@
  |kirč =
 }}
-'''Kutna Hora''' ({{cs|Kutná Hora}}, {{de|Kuttenberg}}) yra miestas [[Vidurio Čekijos kraštas|Vidurio Čekijos krašte]], rajono centras, žymus Čekijos [[Urbanistika|urbanistikos]] paminklas, įrašytas į [[UNESCO]] [[Europa|Europos]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|paveldo sąrašą]]. Kutna Hora yra apie 70 km į rytus nuo [[Praha|Prahos]] centro, iš kur per Kutną Horą eina krašto kelias Nr. 2 [[Praha]] – [[Pardubicė]]. Pavadinimas reiškia „kasamasis kalnas“. Čia ilgą laiką buvo iškasamas [[sidabras]]. XIII amžiaus pabaigoje tai sudarė apie trečdalį visos Europos sidabro produkcijos.
+'''Kutna Hora''' ({{cs|Kutná Hora}}, {{de|Kuttenberg}}) – miestas [[Vidurio Čekijos kraštas|Vidurio Čekijos krašte]], rajono centras, žymus Čekijos [[Urbanistika|urbanistikos]] paminklas, įrašytas į UNESCO [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]. Kutna Hora yra apie 70 km į rytus nuo [[Praha|Prahos]] centro, iš kur per Kutną Horą eina krašto kelias Nr. 2 [[Praha]]–[[Pardubicė]]. Pavadinimas reiškia „kasamasis kalnas“. Čia ilgą laiką buvo randamas, bei iškasamas [[sidabras]]. XIII amžiaus pabaigoje tai sudarė apie trečdalį visos Europos sidabro produkcijos.
-== Miesto istorija ==
+== Istorija ==
+Sidabras šioje vietovėje buvo randamas žemės uolienų paviršiuje. X amžiuje gretimame [[Slavnykai|Slavnykų]] piliakalnyje [[Malynas|Malyne]] buvo kalami sidabriniai [[Denaras|denarai]]. Su sidabro išgavimu galimai buvo susijęs [[Cistersų ordinas|cistersų]] pirmojo vienuolyno Čekijoje steigimas gretimame [[Sedlecas (Kutna Hora)|Sedlece]]. [[Cistersų vienuolynas Sedlece|Sedleco vienuolyną]] įkūrė [[1142]] m. Miroslavas iš [[Cimburkas (Kutna Hora)|Cimburko]], vienas svarbesnių kunigaikščio [[Vladislavas II|Vladislavo II]] rūmininkų. Vienuolyne buvo apgyvendinti vienuoliai iš [[Valdsasenas|Valdsaseno]] ([[Aukštutinis Pfalcas]]). Jie priklausė vienuolių srovei, kuri tradiciškai užsiminėjo kalnakasyba. Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl priešingai to meto įprastai praktikai vienuolynas buvo įsteigtas jau seniai apgyvendintoje ir gerai tvarkomoje vietovėje. Ant vienuolynui priklausančios žemės vėliau išaugo miestas bei keli aplinkiniai kaimai. Artimiems miestams [[Časlavas|Časlavui]] ir [[Kolynas|Kolynui]] buvo [[1260]] m. suteiktos Jihlavos kalnakasybos teisės. Netrukus atsirado pavadinimas ''Antiqua Cuthna'' (Senoji Kutna – Kasomoji), kuri tikriausiai buvo arčiau Sedleco vienuolyno. Šis kaimas buvo sunaikintas per karus ([[Otokaras II|Pršemislo Otakaro II]] su [[Rudolfas I Habsburgietis (Čekija)|Rudolfu Habsburgiečiu]]), kuris [[1278]] m. sudarė taiką su [[Otonas V Brandenburgietis|Otonu Brandenburgiečiu]]. [[Vaclovas II|Vaclovo II]] valdžios pradžioje įsismarkavo „sidabro karštligė“ ir tūkstančiai žmonių iš plačių apylinkių patraukė čia, vien dėl noro praturtėti. Tai buvo kalnakasių gyvenvietės įsikūrusios kalne virš [[Vrchlicė (upė)|Vrchlicės]] slėnio, lotynišku vardu ''Mons Cutna'', labai padriko išplanavimo (lig šiol pastebimo) pradžia. Dar [[1289]] m. miestai [[Časlavas]] ir [[Kolynas]] ginčijosi dėl teisių valdyti gyvenvietę, bet jau [[1291]] m. miestas turėjo savo teismą bei karališkąjį kalnakasybos biurą.
-Sidabras šioje vietovėje buvo randamas paviršiuje. X amžiuje gretimame [[Slavnykai|Slavnykų]] piliakalnyje [[Malynas|Malyne]] buvo kalami sidabriniai [[Denaras|denarai]]. <!-- Nebaigta -->
+=== Nuo 1300 m. iki husitų karų ===
+Apie [[1300]] m. karalius [[Vaclovas II|Vaclovas II]] išleido naują kalnakasybos įstatymą ([[Ius regale montanorum]]), kuriame buvo nurodytos karaliaus teisės sidabro kalnakasybai bei monetų kalybai, įvedė standartines monetas ir kalybą sutelkė Kutnoje Horoje. Pagal Italų žinovų nurodymus naujoje monetų kalykloje, kuri pagal juos ir vadinama ''[[Vlašský dvůr Kutnoje Horoje|Vlašský dvůr]]'' („Itališki rūmai“), [[1300]] m. pradėti kaldinti [[Prahos grašis|Prahos grašiai]]. [[1304]] ir [[1307]] metais [[Imperatorius Albrechtas I|Imperatoriaus Albrechto I]] kariuomenė apsupo miestą, tačiau miestelėnai Kutną Horą paskubomis fortifikavo ir atsilaikė. [[1318]] m. Kutna Hora gavo miesto, bei daugybę kitų privilegijų.
+Turtai iš miesto kasyklų – ypač šachtos ''Osel'' – tapo Čekijos karalių galios pagrindu, bei pagrindiniu finansinių išteklių šaltiniu grandiozinės [[Liuksemburgiečių dinastija|Liuksemburgiečių dinastijos]] galybės per visą [[XIV amžius|XIV amžių]]. Todėl karaliai [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolis IV]], bei [[Vaclovas IV Liuksemburgietis|Vaclovas IV]] atidžiai stebėjo, puoselėjo bei palaikė įvairiuose ginčuose, taip pat padėjo puoselėjant miesto pastatus. ''Vlašský dvůr'' („Itališki rūmai“) tapo karaliaus Vaclovo IV rezidencija. XIV amžiaus antrojoje pusėje buvo įkurta Šv. Jokūbo bažnyčia, bei dar šešios kitos, taip pat rotušė irdaugelis kitų svarbių pastatų. Taip miestas gavo tvirtą gynybinę sieną su šešiais vartais. [[1363]] m. paminėta ir miesto mokykla.
+Kadangi miesto bažnyčios liko pavaldžios Sedleco vienuolynui, [[1384]] m. naujai susibūrė kalnakasių brolija, taip vadinamajai ''„horní“'' (kuri reiškia aukštutinius kalnakasius) [[Kutna Horos Šventosios Barboros katedrai]], statytai [[Vyšehrado]] kapitulos priklausačioje teritorijoje už miesto gynybinės sienos ribų. Nors pajamos iš šachtų tuo momentu mažėjo, karalius Vaclovas IV liepė praplėsti ''Vlašský dvůr'' („Itališkus rūmus“), kur dažnai rezidavo ir [[1409]] m. čia pasirašė [[Kutnos Horos dekretas|Kutnos Horos dekretą]] (Dekretas ribojo užsieniečių įtaką [[Karelo Universitetas|Prahos Universitetui]]). [[1413]] m. kalnakasiai įsiveržė į [[Malynas|Malyną]] ir išžudė jo gyventojus, nes jie priešinosi bei trukdė kalnakasybai; [[1416]] m. nužudė karaliaus pasiuntinį ir mieste įsiplieskė tautiniai bei bažnytiniai ginčai.
 == Architektūros paminklai ==
-* [[Šventosios Barboros Katedra Kutnoje Horoje]] (nuo [[1388]], architektas [[Jan Parléř]], [[Peter Parler|Petro Parleriaus]] sūnus)
+* [[Kutna Horos Šventosios Barboros katedra]] (statyta [[1388]] metais, architektas [[Jan Parléř]], [[Peter Parler|Petro Parleriaus]] sūnus)
-* [[Vlašský dvůr Kutnoje Horoje]] („Itališki rūmai“) (nuo [[1290]], )<ref>[http://www.kutnahora.cz/index.php?lns=en Apie „Itališkus rūmus“ angliškai]</ref>
+* [[Vlašský dvůr Kutnoje Horoje]] („Itališki rūmai“) (statyta [[1290]] metais)<ref>[http://www.kutnahora.cz/index.php?lns=en Apie „Itališkus rūmus“ angliškai]</ref>
 == Miesto dalys ==
-[[File:KH Kutná Hora.png|thumb|left|450px|Katastrální území Kutné Hory]]
+[[Vaizdas:KH Kutná Hora.png|thumb|left|430px|Kutnos Horos kadastrų kontūrai]]
-Kutna Hora susideda iš 12-os dalių 7-iuose kadastruose
+Kutna Hora susideda iš 12-os dalių viso 7-iuose kadastruose
-* [[Hlouška]] – kadastrai Kutna Hora ir [[Sedlecas (Kutna Hora)|Sedlecas]] prie Kutnos Horos; (Centre ir į šiaurės rytus nuo centro (toliau: n. c.), yra J. K. Tylo teatras ir autobusų stotis)
+* [[Hlouška]] – kadastrai Kutna Hora ir [[Sedlecas (Kutna Hora)|Sedlecas]] prie Kutnos Horos; (centre ir į šiaurės rytus nuo centro (toliau: n. c.), yra J. K. Tylo teatras ir autobusų stotis)
-* [[Kaňkas (Kutna Hora)|Kaňkas]] – kad. Kaňkas; miesto dalis pavadinta pagal kalną [[Kaňkas (352 m)]], esantį miesto dalies pietryčiuose ir kuriame yra geologinis rezervatas: apleistas [[karjeras]])
+* [[Kankas (Kutna Hora)|Kankas]] – kad. Kaňkas; miesto dalis pavadinta pagal kalną 352 m Kanko, esantį miesto dalyje pietryčiuose. Jame yra geologinis rezervatas – apleistas [[karjeras]];
-* [[Karlovas (Kutna Hora)|Karlovas]] – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (į rytus n. c., 535 gyv.)
+* [[Karlovas (Kutna Hora)|Karlovas]] – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (į rytus n. c., 535 gyv.)
-* Kutna Hora - Miesto centras – kad. Kutná Hora; (2470 gyv.)
+* Kutna Hora – Miesto centras – kad. Kutná Hora; (2470 gyv.)
-* [[Malynas]] – kad. Malynas; (3 km į šiaurės rytus n. c., nuo apie [[985]] m. čia buvo kalami sidabriniai denarai)
+* [[Malynas]] – kad. Malynas; (3 km į šiaurės rytus n. c., nuo apie [[985]] m. štai čia buvo kalami sidabriniai denarai)
-* [[Neškaredicės]] – kad. Neškaredicės; (į pietryčius n. c., 268 gyv. + 200 [[Čigonai|čigonų]])
+* [[Neškaredicės]] – kad. Neškaredicės; (į pietryčius n. c., 268 gyv. + 200 [[Čigonai|čigonų]])
-* [[Perštejnecas]] – kad. Perštejnecas; (į pietryčius n. c., 159  gyv.)
+* [[Perštejnecas]] – kad. Perštejnecas; (į pietryčius n. c., 159 gyv.)
-* [[Poličanai (Kutna Hora)|Poličanai]] – kad. Poličanai, (3 km į pietus n. c., 190  gyv.; geležinkelis Kutna Hora - [[Zručas prie Sazavos]])
+* [[Poličanai (Kutna Hora)|Poličanai]] – kad. Poličanai, (3 km į pietus n. c., 190 gyv.; geležinkelis Kutna Hora – [[Zručas prie Sazavos]])
-* [[Sedlecas (Kutna Hora)|Sedlecas]] – kad. Sedlecas prie Kutnos Horos ir Malynas; (2 km į šiaurės rytus n. c., 1098 gyv.; [[Sedleco (Kutna Hora) osuarijus - kaulų koplyčia]] meniškai sudėliuoti 40 000 žmonių palaikų kaulai<ref>[http://www.kostnice.cz/ Sedleco osuarijus - kaulų koplyčia]</ref>; pagrindinė miesto geležinkelio stotis ''Kutná Hora hlavní nádraží'' (mazgas), buvusiame vienuolyne įsikūrė didžiausias Čekijoje tabako fabrikas Philip Morris ČR a. s., [[1142]] m. įkurta [[Cistersų ordinas|cistersų]] [[abatija]] su vienuolyno [[Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Sedlecas prie Kutnos Horos)|Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], )
+* [[Sedlecas (Kutna Hora)|Sedlecas]] – kad. Sedlecas prie Kutnos Horos ir Malynas; (2 km į šiaurės rytus n. c., 1098 gyv.; [[Sedleco kaulų koplyčia]] meniškai sudėlioti 40 000 žmonių palaikų kaulai<ref>[http://www.kostnice.cz/ Sedleco osuarijus – kaulų koplyčia]</ref>; pagrindinė miesto geležinkelio stotis ''Kutná Hora hlavní nádraží'' (mazgas), buvusiame vienuolyne įsikūrė didžiausias Čekijoje tabako fabrikas Philip Morris ČR a. s., [[1142]] m. įkurta [[Cistersų ordinas|cistersų]] [[abatija]] su vienuolyno [[Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Sedlecas prie Kutnos Horos)|Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]], jos areale esanti Visų šventų koplyčia, turbūt kitos, nebesančios bažnyčios vietoje, jos rūsyje yra minėtas osuarijus)
-* [[Šipší]] – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos
+* [[Šipši]] – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (į šiaurę n. c., 5675 gyv.)
+* [[Vrchlicė (Kutna Hora)|Vrchlicė]] – kad. Kutna Hora; dalis pavadinta pagal [[Vrchlicė (upė)|Vrchlicės]] upę, [[Klejnarka|Klejnarkos]] intaką ([[Elbės]] baseinas), (į pietus n. c., 367 gyv., šias vietas lankydamas, inspiruotas išskirtiniu vietovės grožiu sau pseudonimą išsirinko Profesorius Emilis Bohuslavas Frída, Dr. h.c., žinomas tik kaip [[Jaroslav Vrchlický]], žymus Čekijos poetas, rašytojas, dramatikas, vertėjas ([[1853]]–[[1912]]))
-* [[Vrchlicė (Kutna Hora)|Vrchlicė]] – kad. Kutna Hora
-* [[Žižkovas (Kutna Hora)|Žižkovas]] – kad. Kutna Hora
+* [[Žižkovas (Kutna Hora)|Žižkovas]] – kad. Kutna Hora; (į pietvakarus n. c., 3664 gyv.)
 == Miestai partneriai ==
@@ Eilutė 58: / Eilutė 66: @@
 * {{flagicon|Danija}} [[Ringstedas]], [[Danija]]
 * {{flagicon|Jungtinė Karalystė}} [[Stamfordas]], [[Jungtinė Karalystė]]
-* {{flagicon|Lenkija}} [[Tarnovskie Gurai]], [[Lenkija]]
+* {{flagicon|Lenkija}} [[Tarnovske Guros]], [[Lenkija]]
+== Galerija ==
+<gallery>
+Kutna Hora CZ St Barbara Cathedral front view 01.JPG|[[Kutna Horos Šventosios Barboros katedra|Šv. Barboros katedra]], vaizdas nuo vakarų
+KUTNA HORA (js) 11.jpg|Šv. Barboros katedra naktį
+Kutná Hora - pohled od Svaté Barbory.jpg|Vaizdas nuo Pohled od sv. Šv. Barboros: Jezuitų kojegija, Hradekas, Šv. Jokūbo bažnyčia bei ''Vlašský dvůr'' („Itališki rūmai“)
+Kutná Hora - Hrádek.jpg|Hradekas (Hrádek, sidabro muziejus)
+Kutna Hora CZ St James Church 08.jpg|Šv. Jokūbo bažnyčia, vaizdas nuo rytų
+Wloski-dwor.jpg|Vlašský dvůr
+Kutná Hora - nádvoří Vlašského dvora.jpg|„Itališkų rūmų“ vidinis kiemas
+Kutna Hora CZ main square.JPG|Palackio aikštė
+KUTNA HORA (js) 14.jpg|„Akmeninis namas“
+Kutna Hora-Sedlec cathedral 011.jpg|Sedleco Mergelės Marijos ėmimo dangun katedra
+Kuttenberg-PestSedlec.jpg|[[Sedleco kaulų koplyčia]]
+KUTNA HORA (js) 13.jpg|Sedleco kaulų koplyčios vidus
+</gallery>
 == Šaltiniai ==
-{{ref}}
+{{Išnašos}}
+{{UNESCOČekija}}
 {{Čekija-stub}}
 [[Kategorija:Čekijos miestai]]
-[[Kategorija:Vidurio Čekijos miestai]]
-[[bg:Кутна Хора]]
-[[ca:Kutná Hora]]
-[[cs:Kutná Hora]]
-[[de:Kutná Hora]]
-[[en:Kutná Hora]]
-[[eo:Kutná Hora]]
-[[es:Kutná Hora]]
-[[fi:Kutná Hora]]
-[[fr:Kutná Hora]]
-[[hr:Kutná Hora]]
-[[hsb:Kutná Hora]]
-[[hu:Kutná Hora]]
-[[it:Kutná Hora]]
-[[ja:クトナー・ホラ]]
-[[ka:კუტნა-ჰორა]]
-[[kk:Кутна-Гора]]
-[[ko:쿠트나호라]]
-[[nl:Kutná Hora]]
-[[nn:Kutná Hora]]
-[[no:Kutná Hora]]
-[[pl:Kutná Hora]]
-[[pt:Kutná Hora]]
-[[ro:Kutná Hora]]
-[[ru:Кутна-Гора]]
-[[simple:Kutná Hora]]
-[[sk:Kutná Hora]]
-[[sr:Кутна Хора]]
-[[sv:Kutná Hora]]
-[[tr:Kutná Hora]]
-[[uk:Кутна Гора]]
-[[vi:Kutná Hora]]
-[[war:Kutná Hora]]
-[[zh:库特纳霍拉]]