Henrikas II: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 10:18, 3 kovo 2024 versija

Kitos reikšmės – Henrikas II (reikšmės).

Henrikas II pranc. Henry II
Prancūzijos karalius

Henrikas II
Valua
Gimė	1519 m. kovo 31 d. Château de Saint-Germain-en-Laye karališkuose rūmuose netoli Paryžiaus
Mirė	1559 m. liepos 10 d. (40 metų) Prancūzija
Palaidotas (-a)	Sen Deni bazilika
Tėvas	Pranciškus I
Motina	Klaudija Prancūzė
Sutuoktinis (-ė)	Kotryna Mediči
Vaikai	Pranciškus II Elžbieta Valua Klaudija Valua Liudvikas Karolis IX Henrikas Valua Margarita de Valua Pranciškus Valua Viktoras ir Žana
Prancūzijos karalius
Valdė	1547 m. kovo 31 d. - 1559 m. liepos 10 d.
Pirmtakas	Pranciškus I
Įpėdinis	Pranciškus II Prancūzas

Veikla	Prancūzijos karalius iš Valua dinastijos, Pranciškaus I sūnus ir įpėdinis, valdęs nuo 1547 m. kovo 31 d. iki savo mirties.

Vikiteka	Henrikas II

Henrikas II (pranc. Henry II, 1519 m. kovo 31 d. Château de Saint-Germain-en-Laye karališkuose rūmuose netoli Paryžiaus – 1559 m. liepos 10 d. Paryžiuje) – Prancūzijos karalius iš Valua dinastijos, Pranciškaus I sūnus ir sosto įpėdinis, valdęs nuo 1547 m. kovo 31 d. iki savo mirties.

Jaunystė

Henrikas gimė Château de Saint-Germain-en-Laye karališkuose rūmuose netoli Paryžiaus. Jis buvo Pranciškaus I ir Klodos Prancūzės (Claude de France) sūnus, Liudviko XII ir Anos Bretanietės anūkas. Su broliu jis trejus metus Ispanijoje buvo įkaitas už tėvą Pranciškų I, kurį Šventosios Romos Imperatorius Karolis V buvo paėmęs į nelaisvę Pavijos mūšyje. Henrikas II 1533 m. spalio 28 d. vedė Kotryną Mediči (1519 m. balandžio 13 d.– 1589 m. sausio 5 d.), kai abiem buvo po keturiolika metų.

Kitais metais jis pradėjo romaną su 35 metų našle Diana de Puatjė, kuri tapo jo patikimiausia drauge ir kitus dvidešimt penkerius metus turėjo didelę įtaką politikos užkulisiuose, net pasirašinėdavo karališkuosius dokumentus. Labai pasitikinti savimi, subrendusi ir protinga, ji nustūmė Kotryną Mediči į šoną.

1536 m. Henrikas tapo sosto įpėdiniu, kai vyresnis jos brolis Pranciškus mirė po teniso žaidimo. 1547 m. kovo 31 d. jis perėmė sostą iš tėvo, o liepos 25 d. buvo karūnuotas Reimse.

Valdymas

Henriko II valdymo metais vyko karai su Austrija ir už savo tikėjimą buvo žiauriai persekiojami Prancūzijos protestantai hugenotai. Įtariami esant hugenotais prancūzai galėjo būti įkalinti visam gyvenimui ar nužudyti. Šatobriano (Chateaubriand) ediktas (1551 m. birželio 27 d.) kreipėsi į civilinius ir bažnytinius teismus ir reikalavo aptikti ir nubausti visus eretikus. Protestantams buvo paskelbti įvairūs suvaržymai, tarp jų vieno trečdalio turto atidavimas jų skundikams ir konfiskavimas. Ediktas taip pat reguliavo spaudą, uždrausdamas parduoti, importuoti ar spausdinti necenzūruotas knygas.

Italijos karai (1551–1559 m.), kartais vadinami Habsburgų ir Valua karais, prasidėjo kai Henrikas II paskelbė karą Karoliui V. Henrikas II tikėjosi atgauti Italiją ir užtikrinti, kad Prancūzija, o ne Habsburgai dominuos Europoje. Iš pradžių įsiveržimas į Lotaringiją buvo sėkmingas, buvo užimti trys vyskupo miestai (Metzas, Toulas ir Verdunas), bet į Toskaną 1553 m. įsiveržusi Prancūzijos armija buvo nugalėta Marčiano mūšyje.

Kai 1556 m. Karolis V atsisakė sosto ir padalino Habsburgų imperiją tarp Filipo II Ispanijoje ir imperatoriaus Ferdinando I, karo arena persikėlė į Flandriją, kur Filipas ir Emanuelis Filibertas iš Savojos bendromis jėgomis nugalėjo prancūzus Sant Kventino mūšyje. Kai tais pačiais metais Anglija prisidėjo prie karo, Prancūzija 1558 m. užėmė Kalė, armija nusiaubė Ispanijos Nyderlandus. Tačiau Henrikas II buvo priverstas pasirašyti Kato-Kambrezis taikos sutartį (1559 m.) ir atsisakyti pretenzijų į Italiją.

Taikos sutartis buvo pasirašyta tarp Henriko ir Elžbietos I balandžio 2 d. ir tarp Henriko ir Filipo II balandžio 3 d. Kato-Kambrezis vietovėje apie 20 km į pietryčius nuo Kambrų. Pagal sutartį Prancūzija grąžino Savoją ir Pjemontą Savojos kunigaikštystei, bet pasiliko Salūzo, Kalė, Metzo, Toulo ir Verduno miestus. Ispanija atgavo Franš Kontė. Savojos kunigaikštis Emanuelis Filibertas vedė Margaritą Prancūzę, Henriko II seserį, o Filipas II vedė Henriko II dukrą Elžbietą Valua.

Henrikas II savo rūmuose užaugino Mariją Stiuart, tikėdamasis ja pasinaudoti. 1558 m. balandžio 24 d. keturiolikos metų Henriko II sūnus Pranciškus vedė Mariją Stiuart. Henrikas II tikėjosi, kad ši sąjunga leis sūnui reikalauti ne tik Škotijos, bet ir Anglijos sosto. Henrikas privertė Mariją pasirašyti slaptus dokumentus, nelegalius pagal Škotijos teisę, kuriuose Škotijos sostas atiduodamas Valua dinastijai, net jei Marija nepagimdo įpėdinio. Pretenzijos į Anglijos sostą tapo stiprios po Marijos I iš Anglijos mirties 1558 m. Henrikas II ir jo katalikai patarėjai laikė Elžbietą I neteisėta karaliene.

Mirtis

Henrikas II buvo aistringas medžiotojas ir dalyvaudavo riterių dvikovose. 1559 m. birželio 30 d. Place des Vosges aikštėje Paryžiuje, per varžybas, skirtas Kato-Kambrezis taikos sutarčiai su mirtinais priešais Habsburgais ir dukros Elžbietos Valua santuokai su Ispanijos karaliumi Filipo II atšvęsti, Henriką II mirtinai sužeidė Gabrielio Montgomerio, Škotijos karališkosios sargybos kapitono ietis. Jos antgalio skeveldra, prasiskverbusi pro šalmą, pataikė tiesiai į kairiąją akį, pažeidė smegenis ir išlindo pro kairiąją ausį. Henrikas II nepaprastai kentėjo ir, nepaisant karališkojo chirurgo Ambroise Paré pastangų, liepos 10 d. mirė. Palaidotas Sen Deni bazilikoje. Prieš mirtį Kotryna Mediči uždraudė jo meilužei Dianai Puatjė artintis prie Henriko II, nors jis nuolat jos prašė ateiti. Po karaliaus mirties karalienė ištrėmė Dianą ir ši mirė tremtyje.

Prancūzijos karaliaus sostą po tėvo mirties paveldėjo Pranciškus II, kuris mirė kitais metais, o sostą paveldėjo kiti du broliai. Motina valdė kaip regentė. Keturiasdešimt metų po Henriko II mirties Prancūziją siaubė religiniai karai tarp katalikų ir protestantų.

Šeima ir vaikai

Santuokoje su Kotryna Mediči susilaukė 10 vaikų:

Pranciškus (1544–1560) – Prancūzijos karalius nuo 1559 metų.
Elžbieta Valua (1545–1568) buvo ištekėjusi už Ispanijos karaliaus Filipo II.
Kloda Valua 1547–1575 m. – ištekėjo už Karolio III, Lotaringijos kunigaikščio.
Liudvikas (1549–1549 m.)
Karolis IX (1550–1574) – Prancūzijos karalius nuo 1560 metų.
Henrikas III (1551–1589) – Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis 1573-1574 m., Prancūzijos karalius nuo 1574 m.
Margarita (1553–1615) – "karalienė Margo", buvo ištekėjusi už būsimojo Prancūzijos karaliaus Henriko IV. Išsiskyrė 1599 m.
Herkulis (1555–1584 m.), vėliau žinomas kaip Pranciškus, Alerkono ir Anžu kunigaikštis.
Žana, Prancūzijos princesė, (1556–1556 m.)
Viktorija, Prancūzijos princesė, (1556–1556 m.)

Henrikas II turėjo tris nesantuokinius vaikus:

su Filipa Duči – dukrą Dianą, Angulemo kunigaikštienę (1538–1619 m.)
su Janet Stewart – sūnų Henriką Valua (1551–1586 m. birželio mėn.), kuris buvo įvaikintas ir tapo Provanso gubernatoriumi.
Nicole de Savigny – sūnų Henriką (1557–1621 m.), kurio neįvaikino, nes nebuvo tikras dėl savo tėvystės.

Pranašystė

Prancūzų astrologas Mišelis Nostradamas išgarsėjo išpranašavęs Henriko II mirtį.

Nuorodos

Karališkieji titulai
Henrikas II Valua dinastija Gimė: 1519 m. Mirė: 1559 m.
Prieš tai: Pranciškus I	Prancūzijos karalius 1547–1559	Po to: Pranciškus II Prancūzas

@@ Eilutė 12: / Eilutė 12: @@
 | gimimo vieta = Château de Saint-Germain-en-Laye karališkuose rūmuose netoli [[Paryžius|Paryžiaus]]
 | mirties data = {{Mirė|1559|7|10|1519|3|31}}
-| mirties vieta = [[Prancūzija]] | palaidotas =[[Sen Deni vienuolyno bazilika]]
+| mirties vieta = [[Prancūzija]] | palaidotas =[[Sen Deni  bazilika]]
 | tautybė =
 | sutuoktinis =[[Kotryna Mediči]]
@@ Eilutė 54: / Eilutė 54: @@
 Kai [[1556]] m. Karolis V atsisakė sosto ir padalino Habsburgų imperiją tarp Filipo II Ispanijoje ir imperatoriaus Ferdinando I, karo arena persikėlė į [[Flandrija|Flandriją]], kur Filipas ir [[Emanuelis Filibertas]] iš [[Savoja|Savojos]] bendromis jėgomis nugalėjo prancūzus Sant Kventino mūšyje. Kai tais pačiais metais [[Anglija]] prisidėjo prie karo, Prancūzija [[1558]] m. užėmė [[Kalė]], armija nusiaubė [[Ispanijos Nyderlandai|Ispanijos Nyderlandus]]. Tačiau Henrikas II buvo priverstas pasirašyti Kato-Kambrezis taikos sutartį (1559 m.) ir atsisakyti pretenzijų į Italiją.
-Taikos sutartis buvo pasirašyta tarp Henriko ir [[Elžbieta I|Elžbietos I]] [[balandžio 2]] d. ir tarp Henriko ir Filipo II [[balandžio 3]] d. Kato-Kambrezis vietovėje apie 20 km į pietryčius nuo Kambrų. Pagal sutartį Prancūzija grąžino [[Savoja|Savoją]] ir [[Pjemontas|Pjemontą]] Savojos kunigaikštystei, bet pasiliko Salūzo, Kalė, Metzo, Toulo ir Verduno miestus. Ispanija atgavo [[Franš Kontė]]. Savojos kunigaikštis [[Emanuelis Filibertas]] vedė Margaritą Prancūzę, Henriko II seserį, o Filipas II vedė Henriko II duktą Elžbietą Valua.
+Taikos sutartis buvo pasirašyta tarp Henriko ir [[Elžbieta I|Elžbietos I]] [[balandžio 2]] d. ir tarp Henriko ir Filipo II [[balandžio 3]] d. Kato-Kambrezis vietovėje apie 20 km į pietryčius nuo Kambrų. Pagal sutartį Prancūzija grąžino [[Savoja|Savoją]] ir [[Pjemontas|Pjemontą]] Savojos kunigaikštystei, bet pasiliko Salūzo, Kalė, Metzo, Toulo ir Verduno miestus. Ispanija atgavo [[Franš Kontė]]. Savojos kunigaikštis [[Emanuelis Filibertas]] vedė Margaritą Prancūzę, Henriko II seserį, o Filipas II vedė Henriko II dukrą Elžbietą Valua.
 Henrikas II savo rūmuose užaugino [[Marija Stiuart|Mariją Stiuart]], tikėdamasis ja pasinaudoti. [[1558]] m. [[balandžio 24]] d. keturiolikos metų Henriko II sūnus Pranciškus vedė Mariją Stiuart. Henrikas II tikėjosi, kad ši sąjunga leis sūnui reikalauti ne tik [[Škotija|Škotijos]], bet ir Anglijos sosto. Henrikas privertė Mariją pasirašyti slaptus dokumentus, nelegalius pagal Škotijos teisę, kuriuose Škotijos sostas atiduodamas Valua dinastijai, net jei Marija nepagimdo įpėdinio. Pretenzijos į Anglijos sostą tapo stiprios po Marijos I iš Anglijos mirties 1558 m. Henrikas II ir jo katalikai patarėjai laikė Elžbietą I neteisėta karaliene.