Joe Slovo: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.6.3) (robotas Pridedama: nl:Joe Slovo |
|||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
'''Joe Slovo''' ([[1926]] m. [[gegužės 23]] d. [[Rokiškis]], [[Lietuva]] - [[1995]] m. [[sausio 6]] d. [[Pietų Afrikos Respublika]]) buvo [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[politikas]] Pietų Afrikos Respublikos [[Komunizmas|Kompartijos]] vadovas, [[Afrikos nacionalinis kongresas|Afrikos nacionalinis kongreso]] narys. |
'''Joe Slovo''' ([[1926]] m. [[gegužės 23]] d. [[Rokiškis]], [[Lietuva]] - [[1995]] m. [[sausio 6]] d. [[Pietų Afrikos Respublika]]) buvo [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[politikas]] Pietų Afrikos Respublikos [[Komunizmas|Kompartijos]] vadovas, [[Afrikos nacionalinis kongresas|Afrikos nacionalinis kongreso]] narys. |
||
virsuje parasyta lietuviu kilmes politikas, bet gime zydu seimoje???? |
|||
==Biografija== |
==Biografija== |
||
09:29, 16 rugpjūčio 2011 versija
| Joe Slovo | |
|---|---|
| Gimė | 1926 m. gegužės 23 d. Obeliai, Lietuva
|
| Mirė | 1995 m. sausio 6 d. Pietų Afrika |
| Sutuoktinis (-ė) | Ruth First (1949-1982 m.) |
| Vaikai | Shawn Slovo, Gillian Slovo, Robyn Slovo |
| Veikla | politikas |
| Pareigos | Pietų Afrikos Respublikos Kompartijos vadovas, Afrikos nacionalinis kongreso narys. |
| Išsilavinimas | Wits University |
Joe Slovo (1926 m. gegužės 23 d. Rokiškis, Lietuva - 1995 m. sausio 6 d. Pietų Afrikos Respublika) buvo lietuvių kilmės politikas Pietų Afrikos Respublikos Kompartijos vadovas, Afrikos nacionalinis kongreso narys.
virsuje parasyta lietuviu kilmes politikas, bet gime zydu seimoje????
Biografija
Yossel Mashel Slovo gimė Obeliuose, Lietuvoje žydų šeimoje.[1] Kai Joe sukako aštuoni šeima emigravo į Pietų Afriką. Tėvas Johanesburge dirbo sunkvežimių vairuotuoju. 1941 m. būdamas penkiolikos Joe metė mokyklą ir dirbo pasiuntinuku. Vėliau jis dirbo vienos parduotuvės valdytoju ir kartu su National Union of Distributive Workers organizavo streikus.
Slovo 1942 m. prisijungė prie SACP. Susižavėjęs Raudonosios Armijos laimėjimais prieš Nacius per Antrąjį pasaulinį karą, jis prisijungė prie daugiarasės Springbok Legion organizacijos.[2][3]
Nuo 1946 m. iki 1950 m. Joe studijavo Wits universitete. Jis mokėsi kartu su Nelson Mandela ir Harry Schwarz. Kartu su žmona Slovo buvo apkaltinti komunistais ir jiems buvo uždrausta rodytis viešuose renginiuose Pietų Afrikoje. Po to jis tapo aktyviu Namibijos demokratų kongreso nariu ir buvo jų 1955 m. delegatas į "Congress of the People". Tai sušauktas visų demokratinių jėgų liaudies kongresas, priėmęs Laisvių chartiją. Nuo 1956 m. iki 1958 m. jis kalėjo už tariama išdavystę savo šaliai. 1960 m. buvo uždrausta Afrikos Nacionalinis Kongresas (ANK), 1962 m. Demokratų kongreso veikla, jų lyderiai, ir vienas iš jų Joe, suimti.
1955 m. birželio 26 d. buvo sušauktas visų demokratinių jėgų liaudies kongresas, priėmęs Laisvių chartiją. Tačiau 1956 m. baltųjų policija suėmė 156 ANK lyderius. 1960 m. buvo uždrausta ANK, 1962 m. Demokratų kongreso veikla, jų lyderiai suimti. 1962 m. rugpjūčio 5 d. buvo suimtas ir vienas iš jaunųjų lyderių Nelsonas Mandela. Už sabotažo organizavimą prieš kariuomenę, vyriausybę ir civilius žmones N. Mandela 1961 – 1963 m. buvo kelis kartus suimtas ir uždarytas kalėjime. 1964 m. 27 metams įkalintas Robben salos kalėjime. Jis buvo išleistas tik 1990 m.
1961 m. Slovo ir Abongz Mbede tapo karinio dalinio Umkhonto we Sizwe vadais. Nuo 1963 m. jis gyveno tremtyje. Gyveno Jungtinėje Karalystėje, Angloje, Mozambike ir Zambijoje. 1984 m. jis išrinktas SACP generaliniu sekretoriumi.
1990 m. jis grįžo į Pietų Afriką, ir atsistatydino iš SACP generalinio sekretoriaus pareigų 1991 m.
1994 m. jis tapo vienu iš Nelson Mandela vyriausybės ministrų. Jis buvo vienas iš pagrindinių tarpininkų per baltųjų ir juodaodžių partijų derybas dėl valdžios perdavimo Nelsono Mandelos šalininkams.[4]
1995 m. Joe Slovo mirė. Mirties priežastis - vėžys.
Asmeninis gyvenimas
1949 m. Slovo vedė Ruth First, latvių kilmės žydę aktyvistę. Jie susilaukė trijų dukterų: Shawn, Gillian and Robyn.
1982 m. Craig Williamson užsakė Joe žmonos Ruth First nužudymą. Rugpjūčio 17 d. Ruth buvo nužudyta atplėšus paštinę bombą.[5][6]
Joe vyriausia dukra Shawn yra scenaristė. Gillian Slovo tapo rašytoja. Jauniausioji dukra yra garsi filmų prodiusere.
Kūryba
Jo parašyta esė No Middle Road kuri peikė Apartheido politiką, tapo vienu iš Pietų Afrikos išlaisvinimo simbolių. 1989 m. jis parašė "Has Socialism Failed?", kuriame jis papasakojo apie socializmo trūkumus ir peikė Stalino politiką, tačiau vistiek nepakeitė savo socialistinių pažiūrų.
Anti-Sionizmas
Būdamas uolus marksistas ir internacionalistas Slovo buvo aktyvus anti-sionizmo šalininkas. Jis peikė Izraelio politiką ir ryšius su apartheido Pietų Afrikos vyriausybe.[7]
Taip pat žiūrėti
Šaltiniai
- ↑ Baltas „litvakas“ - raudonų juodųjų vadas
- ↑ Slovo, Joe, and Nelson Mandela (Contributor). Slovo: The Unfinished Autobiography of ANC Leader Joe Slovo. Ocean Press, 1997. ISBN 1-875284-95-8, ISBN 978-1-875284-95-5. P. 45.
- ↑ Loveland, Ian. By Due Process of Law: Racial Discrimination and the Right to Vote in South Africa, 1855-1960. Hart Publishing, 1999. ISBN 1-84113-049-4, ISBN 978-1-84113-049-1. P. 252.
- ↑ ŽMONĖS IŠ LIETUVOS – PASAULIUI
- ↑ „Ruth First: Williamson given amnesty“. Independent Online (South Africa). 1 Jun 2000. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
- ↑ „Ruth First: Williamson given amnesty“. Independent Online (South Africa). 1 Jun 2000. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
- ↑ Slovo, Joe, and Nelson Mandela (Contributor). Slovo: The Unfinished Autobiography of ANC Leader Joe Slovo. Ocean Press, 1997. ISBN 1-875284-95-8, ISBN 978-1-875284-95-5. Pp. 47-48.
Nuorodos
- Joe Slovo biografija
- "Has Socialism Failed?" – Joe Slovo kūrinys
- "Old Marxist Returns, With Hope for South Africa" – straipsnis apie Joe