Mykolas Kalmantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

00:04, 3 sausio 2007 versija

Mykolas Kalmantas (Kalmantavičius) ( 1895 m. Spalio 5 d. - 1976 m. Birželio 6 d.) - Lietuvos kariuomenės karininkas.

Biografija

Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) gimė 1895 metų spalio 5 dieną, Mėsčionių kaime, Švenčionėlių apskrityje. 1912 metais Sankt Peterburge baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki 1915 m. mokėsi Petrogrado (Sankt Peterburgo) gimnazijoje. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1916 metais baigė Peterhofo 3 praporščikų karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis. 1917 m. įstojo į lietuvių batalioną Smolenske, kurį išformavus grįžo į Lietuvą.
1919 m. rugsėjo 3 dieną mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Ukmergės bataliono antros kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau kulkosvaidžių komandos viršininku. 1919 metų lapkričio 18 dieną suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. Tų metų gruodžio mėnesio 15 dieną batalioną performavus į aštuntą pėstininkų pulką paskirtas pulko ryšių komandos viršininku. 1920 m. kovėsi su bolševikais Kaukonių-Dauguvos ruože, su lenkais prie Augustavo ir Vilniaus. 1920 m. rugpjūčio 20 dieną paskirtas šeštos kuopos, vėliau mokomosios kuopos vadu.
1922 m. gegužės 1 dieną pakeltas į kapitonus. Spalio 13 dieną baigė aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923 m. savanoriu nuvyko į |Klaipėdos kraštą Mažosios Lietuvos gelbėjimo krašto žinion, paskirtas antros sukilėlių grupės vadu (slapyvardis M. Bajoras). 1923 m. sausio 9-22 dienomis dalyvavo vaduojant Klaipėdą, vadovavo sukilėliams užimant Pagėgių miestą ir apskritis, paskirtas šios teritorijos komendantu. 1923 m. sausio 15 dieną su trimis kuopomis prasiveržė pro prancūzų gynybos liniją ir užėmė Klaipėdą, asmeniškai suėmė vyriausiąjį prancūzų komisarą generolą Petisnė, administravusį Klaipėdos kraštą. Sausio 16 dieną paskirtas Klaipėdos krašto savanorių sukilėlių pirmo pulko vadu. 1923-25 metais aštuntuojo pėstininkų pulko bataliono vadas.
1924 m. studijavo VDU Teisių fakultete. 1925-35 m. Lietuvos Šaulių sąjungos viršininkas. Vienas aktyviausių skautijos organizatorių, 1925-27 m. vyriausiasis skautas, 1929-40 m. ir 1945-50 m. garbės gynėjas. Vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų (1927), Lietuvių-Suomių draugijos pirminkas (1935). 1926 m. vasario 16 d. pakeltas į majorus, 1929 m. lapkričio 23 į pulkininkus leitenantus. 1931 m. lapkričio 29 d. baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1935 m. liepos 20 d. perkeltas į Kariuomenės štabą , paskirtas ypatingųjų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1935 m. lapkričio 23 pakeltas į pulkininkus.
Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. birželio 25 dieną paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1941 m. gegužės 17 d. suimtas, kalintas Kaune. Kilus Vokietijos-TSRS karui išlaisvintas, Kauno miesto ir apskrities komendanto paskirtas Ginklavimo valdybos viršiniko padėjėju. 1943-44 metais Kauno miesto ir apskrities pensijų skyriaus vadas.
1944 pasitraukė į Vokietiją, tačiau grįžo ir gegužės 29 dieną buvo paskirtas į LKDI štabą Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją, 1948 metais emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos Šaulių Sąjungą emigracijoje narys. Mirė 1976 metais birželio 6 dieną Čikagoje, palaidotas Švento Kazimiero kapinėse. 2002 m. pripažintas kariu savanoriu.

Apdovanojimai

Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928), Šaulių žvaigždės (1931), Gedimino vilko (1932) ir Lelijos (1931) ordinais, ugniagesių "Artimui pagalbon" 1 laipsnio kryžiumi (1934), Klaipėdos išvadavimo sidabro 91924), Lietuvos nepriklausomybės (1918), Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais, Latvijos išsivadavimo karo dešimtmečio (1929) medaliu, Latvijos Aizsargų nuopelnų (1929), Estijos ugniagesių 1 laipsnio aukso (1935), Suomijos nacionalinės gvardijos geležiniu (1926) kryžiais.

Šeima

Žmona - Vanda Gintilaitė (1908-1965, susituokė 1930), sūnus - Vytautas Mykolas (1932), duktė - Vanda Danutė Kazlauskienė (1934).

Nuorodos

Šaulių Sąjunga

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 ==Biografija==
 [[Image:MykolasKalm.jpg|thumb|right|200px|Mykolas Kalmantas]]
-Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) gimė 1895 metų Spalio 5 dieną, Mėsčionių kaime, [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] apskrityje. 1912 metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki 1915 mokėsi Petrogrado ([[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]]) gimnazijoje. Mobilizuotas į Rusijos kariumenę 1916 metais baigė Peterhofo 3 praporčikų karo mokyklą, suteiktas praporčiko laipsnis. 1917 įstojo į lietuvių batalioną Smolenske, kurį išformavus grįžo į Lietuvą. 1919 Rugsėjo 3 dieną mobilizuotas į Lietuvos kariumenę, paskirtas Ukmergės bataliono antros kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau kulkosvaidžių komandos viršininku. 1919 metų Lapkričio 18 dieną suteiktas vyriausiojo leitenanto laipsnis. Tų metų Groudžio mėnesio 15 dieną batalioną performavus į aštuntą pėstinikų pulką paskirtas pulko ryšių komandos viršininku. 1920 kovėsi su bolševikais Kaukonių-Daugovos rouže, su lenkais prie Augostavo ir Vilniaus. 1920 Rugpjūčio 20 dieną paskirtas šeštos kuopos, vėliau mokomosios kuopos vadu. 1922 Gegužės 1 dieną pakeltas į kapitonus. Spalio 13 dieną baigė aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923 savanoriu nuvyko į [[Klaipėda|Klaipėdos]] kraštą [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] gelbėjimo krašto žinion, paskirtas antros sukilėlių grupės vadu (slapyvardis ''M. Bajoras''). 1923 Sausio 9- 22 dienomis dalyvavo vaduojant Klaipėdą, vadovavo sukilėliams užimant Pagėnių miestą ir apskritis, paskirtas šios teritorijos komendantu. 1923 Sausio 15 dieną su trimis kuopomis prasiveržė pro prancūzų ginybos liniją ir užėmė Klaipėdą, asmeniškai suėmė vyriausiąjį prancūzų komisarą generolą Petisnė, administravusį Klaipėdos kraštą. Sausio 16 dieną paskirtas Klaipėdos krašto savanorių sukilėlių pirmo pulko vadu. 1923- 25 metais aštuntuojo pėstininkų pulko bataliono vadas. 1924 studijavo
+Kalmantas (Kalmantavičius) Mykolas (Mikas) gimė 1895 metų spalio 5 dieną, Mėsčionių kaime, [[Švenčionėliai|Švenčionėlių]] apskrityje. 1912 metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] baigė vidurinę technikos mokyklą. Iki 1915 m. mokėsi Petrogrado ([[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]]) gimnazijoje. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę 1916 metais baigė Peterhofo 3 praporščikų karo mokyklą, suteiktas [[praporščikas|praporščiko]] laipsnis. 1917 m. įstojo į lietuvių batalioną [[Smolenskas|Smolenske]], kurį išformavus grįžo į Lietuvą. </br>
+m. rugsėjo 3 dieną mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Ukmergės bataliono antros kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau kulkosvaidžių komandos viršininku. 1919 metų lapkričio 18 dieną suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis. Tų metų gruodžio mėnesio 15 dieną batalioną performavus į aštuntą pėstininkų pulką paskirtas pulko ryšių komandos viršininku. 1920 m. kovėsi su bolševikais Kaukonių-Dauguvos ruože, su lenkais prie [[Augustavas|Augustavo]] ir Vilniaus. 1920 m. rugpjūčio 20 dieną paskirtas šeštos kuopos, vėliau mokomosios kuopos vadu. </br>
+m. gegužės 1 dieną pakeltas į [[kapitonas|kapitonus]]. Spalio 13 dieną baigė aukštuosius karininkų kursus (II laida). 1923 m. savanoriu nuvyko į [[Klaipėdos kraštas||Klaipėdos kraštą]] [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] gelbėjimo krašto žinion, paskirtas antros sukilėlių grupės vadu (slapyvardis ''M. Bajoras''). 1923 m. sausio 9-22 dienomis dalyvavo vaduojant Klaipėdą, vadovavo sukilėliams užimant [[Pagėgiai|Pagėgių]] miestą ir apskritis, paskirtas šios teritorijos komendantu. 1923 m. sausio 15 dieną su trimis kuopomis prasiveržė pro prancūzų gynybos liniją ir užėmė Klaipėdą, asmeniškai suėmė vyriausiąjį prancūzų komisarą generolą Petisnė, administravusį Klaipėdos kraštą. Sausio 16 dieną paskirtas Klaipėdos krašto savanorių sukilėlių pirmo pulko vadu. 1923-25 metais aštuntuojo pėstininkų pulko bataliono vadas. </br>
-VDU Teisių fakultete. 1925- 35 Lietuvos Šaulių sąjungos viršininkas. Vienas aktiviausių skautijos organizatorių, 1925- 27 vyriausiasis skautas, 1929- 40 ir 1945- 50 garbės gynėjas. Vienas [[Lietuva|Lietuvos]] aeroklubo steigėjų (1927), [[Lietuva|Lituvių]]-[[Suomija|Suomių]] draugijos pirminkas (1935). 1926 Vasario 16 perkeltas į majorus, 1929 Lapkričio 23 į pulkininkus leitenantus. 1931 Lapkričio 29 išklausė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1935 Liepos 20 perkeltas į Kariuomenės štabą , paskirtas ypatingu reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1935 Lapkričio 23 pakeltas į pulkininkus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 Birželio 25 dieną paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1941 Gegužės 17 suimtas, kalintas Kaune. Kilus [[Vokietija|Vokietijos]]-SSRS karui išlaisvintas, [[Kaunas|Kauno]] miesto ir apskrities komendanto paskirtas Ginklavimo valdybos viršiniko padėjėju. 1943- 44 metais Kauno miesto ir apskrities pernsijų skyriaus vadas. 1944 pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], tačiau grįžo ir Gegužės 29 dieną buvo paskirtas į LKDI štabą Spaudos ir švietimo skyriaus viršiniku. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją, 1948 metais emigravo į [[JAV|JAV]], gyveno [[Čikaga|Čikagoje]]. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos Šaulių Sąjungą emigracijoje narys. Mirė 1976 metais Birželio 6 dieną [[Čikaga|Čikagoje]], palaidotas Švento Kazimiero kapinėse. [[2002|2002]] pripažintas kariu savanoriu.
+m. studijavo [[VDU]] Teisių fakultete. 1925-35 m. Lietuvos [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] viršininkas. Vienas aktyviausių [[skautai|skautijos]] organizatorių, 1925-27 m. vyriausiasis skautas, 1929-40 m. ir 1945-50 m. garbės gynėjas. Vienas [[Lietuvos eroklubas|Lietuvos aeroklubo]] steigėjų (1927), [[Lietuva|Lietuvių]]-[[Suomija|Suomių]] draugijos pirminkas (1935). 1926 m. vasario 16 d. pakeltas į [[majoras|majorus]], 1929 m. lapkričio 23 į [[pulkininkas leitenantas|pulkininkus leitenantus]]. 1931 m. lapkričio 29 d. baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1935 m. liepos 20 d. perkeltas į Kariuomenės štabą , paskirtas ypatingųjų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1935 m. lapkričio 23 pakeltas į [[pulkininkas|pulkininkus]]. </br>
+[[Tarybų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą 1940 m. birželio 25 dieną paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1941 m. gegužės 17 d. suimtas, kalintas Kaune. Kilus [[Vokietija|Vokietijos]]-TSRS karui išlaisvintas, [[Kaunas|Kauno]] miesto ir apskrities komendanto paskirtas Ginklavimo valdybos viršiniko padėjėju. 1943-44 metais Kauno miesto ir apskrities pensijų skyriaus vadas. </br>
+pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], tačiau grįžo ir gegužės 29 dieną buvo paskirtas į LKDI štabą Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. Po Sedos kautynių pasitraukė į Vokietiją, 1948 metais emigravo į [[JAV|JAV]], gyveno [[Čikaga|Čikagoje]]. Iniciatyvinės grupės atkuriant Lietuvos Šaulių Sąjungą emigracijoje narys.
+Mirė 1976 metais birželio 6 dieną [[Čikaga|Čikagoje]], palaidotas Švento Kazimiero kapinėse. [[2002|2002]] m. pripažintas kariu savanoriu.
 ==Apdovanojimai==
-Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923), DLK Gediminoo 3 laipsnio (1928), Šaulių žvaigždės (1931), Gedimino vilko (1932) ir Lelijos (1931) ordinais, ugniagesių "Artimui pagalbon" 1 laipsnio kryžiumi (1934), Klaipėdos išvadavimo sidabro 91924), Lietuvos nepriklausomybės (1918), Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais, Latvijos išsivadavimo karo dešimtmečio (1929) medaliu, Latvijos Aizsargų nuoplenų (1929), Estijos ugnegiasių 1 laipsnio aukso (1935), Suomijos nacionalinės gvardijos geležiniu (1926) kryžiais.
+Apdovanotas [[Vyčio kryžius|Vyčio kryžiaus]] 5 laipsnio (1923), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928), [[Šaulių žvaigždė]]s (1931), Gedimino vilko (1932) ir Lelijos (1931) ordinais, ugniagesių "Artimui pagalbon" 1 laipsnio kryžiumi (1934), Klaipėdos išvadavimo sidabro 91924), Lietuvos nepriklausomybės (1918), Šaulių žvaigždės ordino (1939) medaliais, Latvijos išsivadavimo karo dešimtmečio (1929) medaliu, Latvijos Aizsargų nuopelnų (1929), Estijos ugniagesių 1 laipsnio aukso (1935), Suomijos nacionalinės gvardijos geležiniu (1926) kryžiais.
 ==Šeima==
-Žmona- Vanda Gintilaitė (1908-1965, susituokė 1930), sūnus- Vytautas Mykolas (1932), duktė- Vanda Danutė Kazlauskienė (1934).
+Žmona - Vanda Gintilaitė (1908-1965, susituokė 1930), sūnus - Vytautas Mykolas (1932), duktė - Vanda Danutė Kazlauskienė (1934).