Dykuma: Skirtumas tarp puslapio versijų
Pataisiau statistika, buvo klaidelių, arabijos dykuma iš 5 vietos buvo perkelta į 2 vietą. Žymos: Atmesta Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas |
Atšauktas naudotojo Sociaken (Aptarimas) darytas keitimas 6038447 pakeisti plotai, bet šaltinis liko tas pats ir tai yra knyga, kurioje tikrai nepasikeitė skaičiai Žyma: Anuliuoti |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
== Didžiausios pasaulio aridinės dykumos == |
== Didžiausios pasaulio aridinės dykumos == |
||
{{abejotinas}} |
|||
{|{{Graži lentelė}} |
{|{{Graži lentelė}} |
||
|----- |
|----- |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 13: | ||
|----- |
|----- |
||
| align="left" | 1. [[Sachara]] ([[Afrika]]) |
| align="left" | 1. [[Sachara]] ([[Afrika]]) |
||
| align="center" | 9 |
| align="center" | 9 000 000 <ref name="Il.enc.">A Dorling Kindersley Book. Children’s Illustrated Encyclopedia[Iliustruota vaikų enciklopedija]. Vilnius: Margi raštai, 2006, p. 800. ISBN 9986-09-310-4.</ref> |
||
|----- |
|----- |
||
| align="left" | 2. [[ |
| align="left" | 2. [[Australijos dykuma]] ([[Australija]]) |
||
| align="center" | |
| align="center" | 1 371 000 <ref name="Il.enc."/> |
||
|----- |
|----- |
||
| align="left" | 3. [[ |
| align="left" | 3. [[Gobio dykuma]] ([[Azija]]) |
||
| align="center" | 1 |
| align="center" | 1 040 000<ref name="Il.enc."/> |
||
|----- |
|----- |
||
| align="left" | 4. [[ |
| align="left" | 4. [[Kalaharis|Kalahario dykuma]] (Afrika) |
||
| align="center" | |
| align="center" | 520 000<ref name="Il.enc."/> |
||
|----- |
|----- |
||
| align="left" | 5. [[ |
| align="left" | 5. [[Arabijos dykuma]] (Azija) |
||
| align="center" | |
| align="center" | 400 000<ref name="Il.enc."/> |
||
|----- |
|----- |
||
20:26, 24 gruodžio 2020 versija
Dykuma – Žemės paviršiaus sritis, kuri gauna mažai drėgmės, kritulių iškrenta mažiau nei 250 mm per metus ir nėra augalijos arba ji labai menka. Skiriami du dykumų tipai – aridinės (sauso ir karšto klimato) ir poliarinės (Arkties ir Antarkties). Bendras plotas ~30-45 mln. km², iš jų 15-25 mln. km² yra aridinės dykumos.[1]
Didžiausios pasaulio aridinės dykumos
|
Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. |
| Dykuma | Plotas (km²) |
|---|---|
| 1. Sachara (Afrika) | 9 000 000 [2] |
| 2. Australijos dykuma (Australija) | 1 371 000 [2] |
| 3. Gobio dykuma (Azija) | 1 040 000[2] |
| 4. Kalahario dykuma (Afrika) | 520 000[2] |
| 5. Arabijos dykuma (Azija) | 400 000[2] |
Dykumų susidarymo priežastys
- Poliarinės ir sniego dykumos – šalto klimato sąlygomis kritulių iškrinta mažai, tačiau vanduo (ledas, sniegas) garuoja (sublimacija) sparčiai. Pvz., Antarktida.
- Vidutinių platumų dykumos žemynų centre – būdinga mažas kritulių kiekis ir aukšta vasaros temperatūra. Pvz., Gobio dykuma Mongolijoje.
- Pasatų įtakos zonose esančios dykumos – išsidėsčiusios platumose maždaug ties 30° šiaurės ir pietų platumomis. Jose antipasatai (aukštai pučiantys vėjai, nukreipti nuo pusiaujo link ašigalių) leidžiasi žemyn. Besileidžiantys oras šyla ir sausėja. Ore susikaupusi drėgmė beveik nekondensuojasi, tačiau toks oras pajėgus išgarinti didelius kiekius drėgmės iš žemės paviršiaus. Taip susidarė tokios dykumos, kaip Sachara ir Simpsono dykuma.
- Pakrančių dykumos – susidarė pakrantėse, kur palei karšto klimato pakrantę teka šaltos vandenyno srovės. Santykinai šaltas vanduo vėsina virš jo cirkuliuojantį orą, kurio temperatūra aukštesniuose sluoksniuose išlieka pastovi. Taip formuojasi pastovios temperatūros inversijos (oro temperatūra didėja kylant aukštyn), kurios stabdo galingų lietaus debesų susidarymą. Taip susidarė Kalahario ir Atakamos dykumos.
- Orografinės dykumos – dykumoje, kurios susidarė dėl kalnų, atskiriančių nuo jūros. Kalnai sudaro vadinamąjį lietaus šešėlį – zoną, kur atpučia vėjai, jau praradę drėgmę. Pvz., Oregono dykumos.
Dykumos veidas
Ryškiausias dykumos bruožas – tuštuma: joje beveik nėra augalų, gyvūnų, žmonių ir vandens. Aridinės (karštosios) dykumos yra ten, kur Saulės karštis įstengia išgarinti visą išlytą vandenį. Daugelyje vietų metų metus nelyja, o staigių liūčių vanduo dažniausiai suteka į seklius nenutekamus ežerus, o iš jų greit išgaruoja.
Aridinės yra ne tik smėlingosios dykumos; jų iš tiesų yra tik apie 20 %. Daugelis dykumų – pliki akmenynai, dažnai suraižyti gilių laikinų upių vagų – vadžių. Akmeningųjų dykumų reljefas labai kampuotas. Čia nėra aptakių kalvų, būdingų drėgnesnėms vietoms, nes nėra pastovaus nuotėkio.
Daugelyje dykumų vietų vėjas nupustė smėlį, paliko tik plikas uolas ir akmenynus. Yra akmeningųjų dykumų, kurios palengva tampa smėlingosiomis. Pirmiausia atsiranda kopų, tarp kurių dar nėra smėlio, po to visą paviršių apipusto smėlis; tokios dykumos vadinamos smėlio jūra.
Daugumos dykumų geografinė padėtis – aukšto slėgio tropinės zonos, kur oras visada yra labai sausas. Azijos ir Šiaurės Amerikos dykumos yra vidinėse šių žemynų dalyse, o nuo lietų nešančių vėjų jas skiria kalnų virtinės. Didžiausios pasaulio dykumos tęsiasi per Afriką ir didelę dalį Azijos. Europa – vienintelis žemynas, kuriame nėra didelių dykumų. Beveik visos dykumos yra karštos, bet yra ir šaltų dykumų, pavyzdžiui, Arktyje ir aukštai kalnuose, kuriuose dėl didžiulių šalčių nėra gyvybės.
Dykumos susidaro ten, kur vanduo išgaruoja nesuspėjęs susigerti į žemę. Temperatūra čia taip pat svarbi, kaip ir drėgmė – nors kritulių būna tiek pat, šaltesnėse platumose auga miškai, o tropinėse gali augti tik krūmai. Sausas klimatas būdingas apie 25 % Žemės paviršiaus ploto; ypač daug dykumų yra tarp 10° ir 32° šiaurės ir pietų platumos.
Dykumos beveik neveikia cheminis dūlėjimas. Labiausiai paviršių veikia mechaninė vėjo ir paros temperatūrų kitimo erozija.
Susiję straipsniai
Išnašos
- ↑ Dvareckas, Vytautas; Šleinys, Regimantas. Dykuma. Visuotinė Lietuvos enciklopedija, IV tomas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas: Vilnius, 2003. Psl.768-769.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 A Dorling Kindersley Book. Children’s Illustrated Encyclopedia[Iliustruota vaikų enciklopedija]. Vilnius: Margi raštai, 2006, p. 800. ISBN 9986-09-310-4.