Frankonija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vokietijos istorinis regionas: Franken
Šalis	Bavarija
Herbas
Tautos	vokiečiai
Kalba	Rytų Frankonijos d.
Miestai	Viurcburgas, Niurnbergas, kt.
Rytų Frankonija apima tris šiaurines Bavarijos žemės provincijas

Frankonija (vok. Franken) – istorinis ir lingvistinis Vokietijos regionas, esantis Vokietijos centrinėje dalyje.

Regiono apibrėžimai

Lingvistinė Rytų Frankonija

Egzistuoja du regiono apibrėžimai, nuo kurių priklauso jo teritorija:

• Kaip Rytų Frankonija (Ostfranken). Šis regionas užima dabartinės Bavarijos žemės šiaurės rytinę dalį (tris provincijas) su kai kuriomis gretimomis teritorijomis. Čia yra šnekama rytų Frankonijos dialektu. Šiame straipsnyje aprašomas šis regionas.
• Kaip Didžioji Frankonija. Šiuo atveju ji be Rytinės Frankonijos apima ir Reino Frankoniją, esančią į vakarus nuo Rytų Frankonijos (t. y. apytikrė dabartinės Heseno žemės teritorija).

Kultūra

Nepaisant to, kad Rytų Frankonija administraciškai priklauso Bavarijai, šis regionas tiek lingvistiškai, tiek kultūriškai yra skirtingas nuo Istorinės Bavarijos. Čia kalbama rytų Frankonijos tarme, vietiniai puoselėja skirtingą tapatybę. Skirtingai nei Bavarija, kuri yra katalikiška, Frankonijoje yra persimaišę katalikų ir protestantų konfesijos.

Istorija

Frankonijos kunigaikštystė

Frankonijos kunigaikštystė

Vieni seniausių Frankonijos gyventojų buvo germanai frankai, iš kurių Frankonija ir paveldėjo šį pavadinimą. Iki X a. Frankonijos regionas įėjo į Frankų imperijos sudėtį. Jis sudarė ryčiausią Austrazijos regiono dalį.

X a. pradžioje konsolidavosi gentinė Frankonijos kunigaikštystė, valdoma Konradinų dinastijos. Kunigaikštystė buvo viena penkių svarbiausių Vokietijos kunigaikštysčių ir apėmė visą didžiosios Frankonijos regioną. Jos ststovas Konradas laikinai tapo Vokietijos karaliumi. Po jo Frankonijoje į valdžią atėjo Eberhardas. Tačiau Frankoniją prijungus prie Šventosios Romos imperijos, jo titulas buvo atimtas, o kunigaikštystės žemės padalintos tarp atskirų vyskupijų, kurių svarbiausios buvo Viurcburge, Fuldoje ir Bamberge. Taip Frankonija neteko valstybingumo.

Rytų Frankonijos kunigaikštystė (1079–1196)

Frankonijos kunigaikštystė Šventojoje Romos imperijoje

Nuo X a. pabaigos Didžioji Frankonija suskilo į du atskirus regionus. Rytų Frankonijoje valstybingumas buvo laikinai atkurtas XI a. pabaigoje, o vėliau 1115 m., sukūrus Rytų Frankonijos kunigaikštystę, valdomą Štaufenų dinastijos.

Frankonijos valstybėlės

Nuo XII a. pabaigos Rytų Frankonijos regionas galutinai suskilo tarp daugybės feodalinių kunigaikštysčių. Svarbiausios tarp jų buvo Viurcburgo vyskupija, Fuldos abatija, Abenbergo, Henebergo, Hohenlohės, Laufeno, Lovenštaino, Ryneko, Truhendingeno, Vaihingeno, Vertheimo, Viltbergo grafystės.

Bavarijos sudėtyje (nuo 1803 m.)

1803 m. Napoleonas inkorporavo Rytų Frankonijos regioną į Bavarijos karalystės sudėtį. Nuo tada Frankonija administraciškai tapo Bavarijos dalimi.