Norvegijos herbas
Norvegijos herbas yra vienas seniausių Europoje. Jis kilęs iš karališkosios šeimos herbo.
1280 m. karalius Eirikas Magnusonas prie liūto pridėjo karūną ir sidabrinį kirvį. Kirvis simbolizuoja šventojo kankinio Olafo nužudymą kirviu Stiklestado mūšyje.
Norvegijos herbo išvaizda metams bėgant keitėsi, priklausomai nuo heraldikos madų. Viduramžių pabaigoje kirvis pamažu tapo ilgas ir panašus į alebardą. Kirvio kotas vaizduotas išlenktu, kad atitiktų heraldinio skydo formą, kaip tai buvo populiaru tuo metu bei atitiktų monetų formą. 1844 m. alebardos atsisakyta ir ji pakeista trumpakočiu kirviu, kai buvo patvirtintas oficialus herbo dizainas. 1905 m. oficialus karališkojo ir valstybės herbo dizainas dar kartą pakeistas, grąžinant viduramžišką foną su trikampiu skydu ir stačiau stovinčiu liūtu. Dabartinis herbas karaliaus patvirtintas 1992 m. gegužės 20 d.