Valdovė
Valdovė – šachmatų figūra. Valdovė vaikšto taip kaip bokštas ir rikis kartu sudėjus (įstrižainėmis ir gulstinėmis).
Tai galingiausia šachmatų figūra. Kiekvienas žaidėjas žaidimą pradeda su viena valdove, stovinčia ant savo spalvos laukelio šalia karaliaus. Algebriniu žymėjimu – baltųjų valdovė stovi d1, juodųjų d8
Valdovė yra stipresnė už bokštą ir rikį kartu nes ją galima perkelti į kitą lentos vietą vienu ėjimu (rikiui bei bokštui reikia dviejų). Be to, rikis apribotas tik vienos spalvos langeliais.
Strategija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anksti atakuojant valdove nepatyrusiam priešininkui įmanoma greitai pastatyti vaikišką matą, tačiau nuo to apsiginama ir atakuojanti valdovė tampa pažeidžiama silpnesnių priešininko figūrų. Todėl profesionalai partijos pradžioje paprastai aktyviai valdove nežaidžia, nors ir didmeistriai kartais pasirenka skandinaviškąją gynybą (1.e4 d5) ar net ir Parhamo ataką (1.e4 e5 2.Qh5, buvo naudojamas Hikaru Nakamura).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šatranžo žaidime valdovė buvo gan silpna figūra, vadinta fers arba viziriu. Viziris galėdavo eiti (arba kirsti) tik per vieną langelį įstrižai. Apie XIII a. figūra buvo kiek sustiprinta, leidžiant pirmuoju ėjimu įstrižai eiti du langelius.
Šiuolaikiniai valdovės ėjimai susiformavo XV a. Europoje, galbūt prisimenant tokias istorines asmenybes kaip Izabelė I, Eleanor of Aquitaine ar Blanche of Castile, ar gal viduramžių meilės romanus.[1]
Rusijoje kurį laiką valdovė galėjo eiti ir kaip žirgas (dabar tokia figūra, sutinkama tik uždaviniuose, vadinama amazone). Kartais taisyklės ribojo pėstininko keitimą valdove, nes kaip jau čia karaliui dvi karalienės.
Gresiant valdovės nukirtimui, priešininkas kurį laiką privalėjo apie tai parspėti, tardamas pranc. gardez la reine (saugok karalienę) ar gardez . To atsisakyta XIX amžiuje.
Šachmatai | ||
---|---|---|
Karalius | ||
Valdovė | ||
Bokštas | ||
Rikis | ||
Žirgas | ||
Pėstininkas |
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Yalom, Marilyn (2004), Birth of the Chess Queen: A History (2nd ed.), Perennial, ISBN 0-06-009065-0