Pupiniai

Kitos reikšmės – Pupiniai (reikšmės).

Fabaceae
(Lupinus micranthus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Eilė: Pupiečiai ( Fabales) Šeima: Pupiniai ( Fabaceae)
Binomas
Fabaceae Lindl., 1836
Sinonimai
Caesalpiniaceae R.Br. Cassiaceae Link Ceratoniaceae Link Detariaceae (DC.) Hess Hedysareae (Hedysaraceae) Agardh Lathyraceae Burnett Lotaceae Burnett Mimosaceae R.Br. Papilionaceae Giseke Phaseolaceae Ponce de León & Alvares Robiniaceae Welw. Swartziaceae (DC.) Bartl.

Pupiniai, ankštiniai (Fabaceae, Leguminosae) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasio pupiečių (Fabales) eilės augalų šeima.

Paplitę visame Žemės rutulyje, išskyrus Antarktidą. Sumedėjusios formos dažniau auga tropikų bei subtropikų kraštuose, savanose.

Augalų morfologija

Daugiametės žolės, puskrūmiai, krūmai ir medžiai.

Šaknys paprastai su atmosferos azotą fiksuojančių Rhizobium genties bakterijų gumbeliais (gumbelinės bakterijos).

Stiebai įvairūs: statūs, vijokliniai, gulsti, laipiojantys ir kt.

Lapai pražanginiai, dažniausiai plunksniški arba pirštuoti.

Žiedai sutelkti pažastiniuose arba viršūniniuose žiedynuose. Žiedo taurelę sudaro 5 taurėlapiai, vainikėlį – 5 vainiklapiai: 2 burės, 2 irklai ir 1 laivelis.

Vaisius – ankštis arba ankštara.

Panaudojimas

Ankštiniai augalai turi didelę reikšmę žmogui. Šiai šeimai priklauso vertingi maistiniai, pašariniai, techniniai, vaistiniai ir dekoratyviniai augalai.

Rekordai

Aukščiausias tarp visų pupinių šeimos rūšių augalas, yra Aukštoji dinizija (Dinizia excelsa), 88,5 m aukščio.

Sistematika

Pasaulyje yra apie 650 genčių ir virš 18 000 rūšių. Lietuvoje auga 39 gentys ir apie 115 rūšių.

žr. Pasaulio pupinių augalų genčių sąrašas

Šeima pagal žiedo sandarą skirstoma į tris pošeimius:

Pošeimis. Caesalpinioideae

Lietuvoje augančios gentys:

• Gledičija (Gleditsia)

Pošeimis. Faboideae

Lietuvoje augančios gentys:

Amorfa (Amorpha) Perluotis (Anthyllis) Kulkšnė (Astragalus) Karagana (Caragana) Paraipstis (Chamaecytisus) Avinžirnis (Cicer) Kladrastis (Cladrastis) Pūslius (Colutea) Raipstas (Cytisus) Ožiarūtis (Galega) Prožirnis (Genista) Soja (Glycine) Saldymedis (Glycyrrhiza) Plikšakis (Gymnocladus) Kirvenis (Hedysarum) Pupmedis (Laburnum) Pelėžirnis (Lathyrus) Dobilūnė (Lespedeza) Lęšis (Lens) Gargždenis (Lotus)

Lubinas (Lupinus) Makija (Maackia) Liucerna (Medicago) Barkūnas (Melilotus) Esparcetas (Onobrychis) Dirvenis (Ononis) Seradėlė (Ornithopus) Drugišius (Oxytropis) Pupelė (Phaseolus) Žirnis (Pisum) Robinija (Robinia) Sausakrūmis (Sarothamnus) Raženis (Securigera) Sferofiza (Sphaerophysa) Termopsis (Thermopsis) Dobilas (Trifolium) Ožragė (Trigonella) Dygliakrūmis (Ulex) Vikis (Vicia) Visterija (Wisteria)

Pošeimis. Mimosoideae

• Akacija (Acacia caven)

Augalai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą

• Ilguolinė kulkšnė (Astragalus cicer)
• Geltonžiedis pelėžirnis (Lathyrus laevigatus)
• Žirnialapis pelėžirnis (Lathyrus pisiformis)
• Smulkioji seradėlė (Ornithiopus perpusillus)
• Penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster)
• Ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens)
• Krūmelinis vikis (Vicia dumetorum)
• Pavasarinis vikis (Vicia lathyroides)
• Žirnialapis vikis (Vicia pisiformis)