Sintautų valsčius
Išvaizda
54°53′š. pl. 23°00′r. ilg. / 54.88°š. pl. 23.00°r. ilg.
Sintautų valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Sintautai |
Rusijos imperija | |
Suvalkų gubernija | Naumiesčio apskritis (1867–1915) |
Lietuva | |
Šakių apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Šakių apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Šakių apskritis (1944–1950) |
Sintautų valsčius (iki 1868 m. Sintavičių valsčius, rus. гмина Сынтовты, lenk. gmina Syntowty, gmina Syntowicze) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Sintautai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a., valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Naumiesčio rajonui (6 apylinkės) ir Šakių rajonui (4 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1888 m.[1] | 5114 | ||||
1923 m.[2] | 160 | 5613 | 1012 | ||
1932 m. | 158 | 6430 | 15 seniūnijų [3] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
188 | 10 apylinkių [4] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Kaunas, 1932 m.[5]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
---|---|---|
Apirbiškiai | Apirbiškių seniūnija | Apirbiškių apylinkė |
Barandai | Barandų seniūnija | - |
Duobiškiai | Duobiškių seniūnija | Duobiškių apylinkė |
Ežeriūkai | Ežeriūkų seniūnija | Ežeriūkų apylinkė |
Gaisriai | Gaisrių seniūnija | - |
Išdagai | Iždagų seniūnija | Išdagų apylinkė |
Jundilai | Jundilų seniūnija | - |
Kiaulupiai | Kiaulupių seniūnija | Kiaulupių apylinkė |
Kuodžiai | Kuodžių seniūnija | - |
Sintautai | Sintautų seniūnija | Sintautų apylinkė |
Šilgaliai | - | Šilgalių apylinkė |
Šunkariai | Šunkarių seniūnija | Šunkarių apylinkė |
Šuopiai | Šuopių seniūnija | - |
Veršiai | Veršių seniūnija | Veršių apylinkė |
Vilkeliškiai | Vilkeliškių seniūnija | - |
Zypliai | Zyplių seniūnija | Zyplių apylinkė |
Iš viso: | 15 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Apirbiškių k.
- Balseliškių k.
- Batandų k.
- Braškių k.
- Bridžių k.
- Būblelių k.
- Demšių k.
- Duobiškių k.
- Ežeriūkų k.
- Gabartų k.
- Gaisrių k.
- Gyliškių (Būdviečių, Stelmokiš…)
- Išdagų k.
- Joniškių k.
- Jundilų k.
- Kasikėnų k.
- Kaupšikių (Dragūnų) k.
- Kiaulupių k.
- Kirmiškių k.
- Klepų k.
- Kuodžių k.
- Kušlikių k.
- Leopolės vs.
- Menčikių k.
- Menkinių k.
- Mockupių k.
- Murinų k.
- Naudžių k.
- Pakorbūdžių k.
- Pariebių k.
- Pavilktinių k.
- Pikžirnių k.
- Ragožių k.
- Rūgių k.
- Santakų k.
- Sintautų mstl.
- Skaisgirių k.
- Skardupių k.
- Smilgių k.
- Starkų k.
- Šiurpaulių k.
- Šlamų k.
- Šuopių k.
- Tarpučių k.
- Tilvikų k.
- Totorviečių k.
- Tumosiškės k.
- Vaišvilų k.
- Vaitiekupių k.
- Vaitrako vs.
- Veršių k.
- Vilkeliškių k.
- Voverių k.
- Zyplių k.
- Žaltynų k.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 5613 žmonės:
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1848 | Voveriai | Pranciškus Augustaitis, kunigas, istorikas | 1915 |
1859 | Barandai | Juozas Dailidė, kunigas | 1909 |
1866 | Vaitiekupiai | Saliamonas Banaitis, Nepriklausomybės akto signataras | 1933 |
1868 | Kiaulupiai | Antanas Jucaitis, skulptorius | 1943 |
1870 | Pavilktiniai | Juozas Kaunas, politikas | 1936 |
1876 | Barzdai | Juozas Izidorius Dailidė, pedagogas | 1949 |
1880 | Pikžirniai | Juozas Vailokaitis, kunigas | 1955 |
1885 | Papartynai | Pranas Klimaitis, visuomenės veikėjas | 1940 |
1885 | Rudžiai | Jeronimas Pečkaitis, kunigas | 1925 |
1886 | Bridžiai | Jonas Jeronimas Jakaitis, kunigas | 1965 |
1887 | Pikžirniai | Viktoras Vailokaitis, mokytojas | 1956 |
1888 | Barandai | Antanas Dailidė, kunigas | 1949 |
1890 | Vilkeliškiai | Juozas Liūdžius, teisininkas | 1960 |
1891 | Balseliškiai | Pranas Kaunas, karininkas | 1954 |
1892 | Tarpučiai II | Bronius Edmundas Dailidė, diplomatas | 1981 |
1895 | Voveriai | Antanas Augustaitis, Griškabūdžio valsčiaus viršaitis | 1942 |
1896 | Vaitiekupiai | Kazimieras Viktoras Banaitis, kompozitorius | 1963 |
1896 | Kiaulupiai | Pranas Jucaitis, chemikas | 1986 |
1899 | Pavilktiniai | Justinas Juodaitis, dvasininkas | 1969 |
1905 | Pikžirniai | Jonas Dumčius, filologas | 1986 |
1919 | Gyliškiai | Juozas Lingys, choreografas | 1984 |
1936 | Kušlikiai | Valentinas Antanavičius, dailininkas tapytojas | 2024 |
1939 | Juškakaimiai | Algimantas Kajackas, inžinierius radioelektronikas | |
1940 | Duobiškiai | Jonas Liukaitis, inžinierius | |
1947 | Kušlikiai | Antanas Kuras, neurobiologas | |
1950 | Kiaulupiai | Vidmantas Staniulis, bibliofilas | 2021 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 681 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 688–689 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 127