Aramėjų raštas
| Aramėjų raštas | |
|---|---|
| |
| Tipas | abdžadas |
| Naudojamas kalbose | aramėjų kalba |
| Rašymo kryptis | iš dešinės į kairę |
| Laikotarpis | IX a. pr. m. e.- VII a. |
| Kilmė | Sinajaus raštas Finikiečių raštas Aramėjų raštas |
| Dukterinės sistemos | pehlevi, Palmyros, estrangelas, nabatėjų, mandėjų, manichėjų |
Aramėjų raštas – garsinis priebalsinis raštas, kilęs iš šiaurės semitų rašto.[1][2]
Istorija
Aramėjų raštas, kilęs iš finikiečių raštui artimo šiaurės semitų rašto, tapo pagrindu aramėjiškajai Rytų abėcėlių šakai, kaip kad graikų abėcėlė tapo pagrindu Vakarų abėcėlėms. Seniausi rašto paminklai datuojami IX–VII a. pr. m. e.[3] (ankstyviausias įrašas datuojamas apytikriai 850 m. pr. m. e.).[2] Vėliau susiformavo kelios šio rašto atmainos: kvadratinė (V a. pr. m. e.), pehleviškoji (I a. pr. m. e.), palmyrėniškoji (I a. pr. m. e.), siriškoji (I m. e. a.), nabatėjiškoji (IV a.). Iš siriškosios atmainos kilo uigūrų ir mongolų raštas, iš nabatėjiškosios – arabų raštas.[3] Aramėjų rašto pagrindu sudaryta šiuolaikinė hebrajų abėcėlė.[2]
Aramėjų kalba buvo tapusi Artimųjų Rytų lingua franca, todėl rašto paminklų aptinkama ir Graikijoje, Egipte, šiaurinėje Arabijoje, Indijoje.[2]
Drauge su dantiraščiu vartotas Achemenidų valdomoje Persijoje.[3]
Abėcėlė
Aramėjų raštą sudarė 22 priebalsius žyminčios raidės, juo buvo rašoma iš dešinės į kairę.[2]
| Raidė | Pavadinimas | Hebrajiškas atitikmuo | Siriškas atitikmuo | Transliteracija |
|---|---|---|---|---|
| Ālaph | 
|
א | ܐ | /ʔ/; /aː/, /eː/ |
| Bēth | 
|
ב | ܒ | /b/, /v/ |
| Gāmal | 
|
ג | ܓ | /ɡ/, /ɣ/ |
| Dālath | 
|
ד | ܕ | /d/, /ð/ |
| Hē | 
|
ה | ܗ | /h/ |
| Waw | 
|
ו | ܘ | /w/; /oː/, /uː/ |
| Zain | 
|
ז | ܙ | /z/ |
| Ḥēth | 
|
ח | ܚ | /ħ/ |
| Ṭēth | 
|
ט | ܛ | emphatic /tˁ/ |
| Yudh | 
|
י | ܝ | /j/; /iː/, /eː/ |
| Kāph | 
|
כ ך | ܟܟ | /k/, /x/ |
| Lāmadh | 
|
ל | ܠ | /l/ |
| Mim | 
|
מ ם | ܡܡ | /m/ |
| Nun | 
|
נ ן | ܢܢ ܢ | /n/ |
| Semkath | 
|
ס | ܣ | /s/ |
| ‘Ē | 
|
ע | ܥ | /ʕ/ |
| Pē | 
|
פ ף | ܦ | /p/, /f/ |
| Ṣādhē |  , 
|
צ ץ | ܨ | emphatic /sˤ/ |
| Qoph | 
|
ק | ܩ | /q/ |
| Rēsh | 
|
ר | ܪ | /r/ |
| Shin | 
|
ש | ܫ | /ʃ/ |
| Tau | 
|
ת | ܬ | /t/, /θ/ |
Šaltiniai
- ↑ Aramėjų raštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Aramaic alphabet. Britannica Online Encyclopaedia. Nuoroda tikrinta 2020-11-17.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Aramėjų raštas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||