Gerhard Rohlfs
| Gerhard Rohlfs | |
|---|---|
| Gimė | 1892 m. liepos 14 d. Lichtenfeldė, Vokietijos imperija |
| Mirė | 1986 m. rugsėjo 12 d. (94 metai) Tiubingenas, Vakarų Vokietija |
| Veikla | kalbininkas |
Gerhardas Rolfsas (vok. Gerhard Rohlfs, 1892 m. liepos 14 d. Lichtenfeldė (Berlynas), Vokietijos imperija – 1986 m. rugsėjo 12 d. Tiubingenas, Vakarų Vokietija) – vokiečių kalbininkas. Tiubingeno ir Miuncheno universitetuose dėstė romanų kalbas ir literatūrą. Buvo apibūdinamas kaip „žodžių archeologas“.
Biografija
G. Rolfsas gimė Berlyne. Baigęs vidurinę mokyklą, Grenoblyje ir Berlyne studijavo romanų filologiją, Berlyne gavęs daktaro laipsnį 1922 m. tapo privatdocentu. 1926 m. buvo pakviestas į Tiubingeno universitetą dirbti romanų kalbų fakultete, čia jis dėstė iki 1938 m. Miuncheno universitete, kaip K. Foslerio įpėdinis, 1938 m. perėmė romanų filologijos katedrą, o 1957 m. išėjo į pensiją.[1]
Labiausiai domėjosi Pietų Italijoje vartojamomis kalbomis ir tarmėmis, daug keliavo po šį kraštą.[1] Tyrė grikų tarmę (keliose vietovėse Salente, pietų Apulijoje ir Bovesijoje, pietų Kalabrijoje vartojama graikų tarmė) ir nustatė keletą požymių, leidžiančių teigti, kad grikų tarmė yra tiesioginė palikuonė kalbos, kuria šnekėjo Didžiosios Graikijos kolonistai graikai. Pirmą kartą šią teoriją jis išplėtojo knygoje Griechen und Romanen in Unteritalien (1924). G. Rolfsas taip pat publikavo išsamius Bovesijoje (1938–1939) ir Salente (1956–1961) vartojamų tarmių žodynus.
Pagrindiniu G. Rolfso darbu laikoma „Italų kalbos ir jos tarmių istorinė gramatika“ (vok. Historische Grammatik der italienischen Sprache und ihrer Mundarten, 1949–1954). G. Rolfsui buvo suteiktas Kalabrijos ir Salento universitetų garbės daktaro vardas.
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 „Gerhard Rohlfs“. Personen - Internationales Biographisches Archiv. 1986-10-20. Nuoroda tikrinta 2021-09-25.