Baidarių ir kanojų irklavimas

Baidarių ir kanojų irklavimas (BKI) – olimpinė irklavimo sporto šaka.^[1] Sprinto olimpinės distancijos – 200, 500 ir 1000 metrų. Baidarių ir kanojų irklavimo sprinto varžybos vykdomos stovinčiame vandenyje – ežeruose, kanaluose ir pan., o slalomo varžybos sudėtingose vandens trasose. Veikia Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (įkurta 1924 m.).

Rungtys

Sprintas - įvairaus ilgio (nuo 200 m iki 1000 m) distancijų įveikimas stovinčiame vandenyje. Seniausia baidarių ir kanojų irklavimo sporto disciplina. Olimpinėse žaidynėse debiutavo 1936 m. olimpiadoje.
Slalomas - vienos sudėtingos trasos įveikimas. Olimpinėse žaidynėse debiutavo 1972 m. olimpiadoje.
Maratonas - ilgų nuotolių įveikimas upėse, ežeruose ar net atviroje jūroje.

Lietuva

Istorija

1936 m. birželio 18-28 d. ASK iniciatyva kartu su KJK buvo surengtos pirmosios Lietuvoje baidarių lenktynės ežerais ir upėmis. Dalyvavo 9 baidarių įgulos. Baidarininkai lenktyniavo 500 km distancijoje, suskirstytoje į 10 etapų, iš Dūrių ežero pro Linkmenis, Rūgšteliškius, Dusetas, Užpalius, Ukmergę, Jonavą į Kauną.^[2] 1937 m. liepos mėn. akademinis sporto klubas surengė dar vienas 500 km baidarių lenktynes Lietuvos ežerais. Dalyvavo 20 baidarių įgulų. 1938 m. Kuršių mariose vyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių lenktynės: 2000 m nuotolyje vyrams ir 1000 m nuotolyje moterims. Dalyvavo Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių baidarininkai.^[3].

1940 m. rugsėjo 15 d. Kaune buvo surengtos pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės (jose dalyvavo tik kauniečiai).

Sportininkų pasiekimai

1957 m. Europos čempionatas (Gentas, Belgija): Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai, K-4, 1000 m, auksas.
1958 m. Pasaulio pirmenybės (Praha, Čekoslovakija): Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Lietuva) su V. Zvezdkin ir V. Stepanov (Rusija) iškovojo K-4 1000 m bronzos medalius.
1959 m. II SSRS tautų spartakiadoje aukso medalius iškovojo baidarių irkluotojai L. Fedorenka ir M. Rudzinskas.
1960 m. XVIII olimpinėse žaidynėse Romoje (Italija) debiutavo b/k irklavimo atstovas M. Rudzinskas, iškovota 4 vieta, trūko tik 0,14 sek. iki medalio; b/k pradėtas kultivuoti Panavėžyje.
1971 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas, Jugoslavija): Vladui Česiūnui, C-1, 1000, buvo įteiktas bronzos medalis; V SSRS tautų vasaros spartakiadoje aukso medalį iškovojo kanojininkas Vladas Česiūnas.
1972 m. Vladas Česiūnas iškovojo pirmąjį olimpinį auksą Miunchene, dvivietė kanoja, 1000 m., 3.52,60. Tais pačiais metais pradėta rengti tarptautinė „Galvės regata“.
1973 m. Pasaulio čempionatas (Tamperė): Vitalijus Trukšinas, K-1, 4x500 m, auksas ir K-1, 500 m, sidabras, Vladas Česiūnas, C-2, 10000 m, auksas ir C-2, 1000 m, sidabras, R. Vienažindis, C-1, 1000 m, sidabras. Europos čempionatas (Tamperė): V. Trukšinas, K-1 4x500 m auksas, Vladas Česiūnas, C-2, 10000 m, auksas.
1973 m. SSRS čempionatas (Trakai): čempionais tapo: C-1, 500 m, Algis Montvydas, K-1, 500 m, Vitalijus Trukšinas, K-2, 500 m, Ginautas Švenčionis ir Algis Alkovikas, bronzos medalius iškovojo C-2 500 Vladas Česiūnas ir Romas Vienažindis.
1973 ir 1974 m. Vladas Česiūnas tapo populiariausiu Lietuvos sportininku.
1974 m. Pasaulio čempionatas (Mechikas): Vladas Česiūnas, C-2, 1000 m, 10000 m, du aukso medaliai, V. Trukšinas, K-1, 4x500 m, sidabras.
1975 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas): Vladas Česiūnas, C-2, 10000 m, auksas, P. Šiurskas, K-2, 10000 m, bronza; SSRS Tautų spartakiados nugalėtojais tapo: C-1, 500 m, Algis Montvydas, C-2, 500 m, Petras Grigonis ir Artūras Rainys, K-1, 1000 m, Vitalijus Trukšinas.
1976 m. Šilutėje įkurta sporto mokyklos baidarių ir kanojų irklavimo sekcija. 2003 įregistruotas Šilutės irklavimo sporto klubas „Pamarys“ (vadovė Bronislava Bartušienė).
1977 m. Pasaulio čempionatas (Sofija, Bulgarija): A. Korolkovas ir P. Šiurskas, K-2, 10000 m, auksas.
1977 m. Maskva, Krilackoje kanalas: komandinio čempionato, 500m. vienvietės kanojos aukso medalininkas Edmundas Burba
1978 m. Pasaulio čempionatas (Belgradas): P. Grigonis C-2 500 sidabras, Natalija Kalašnikova, K-2, 500 m, sidabras, V. Trukšinas, K-1, 1000 m, bronza.
1979 m. Pasaulio čempionatas (Duisburgas, Vokietija): N. Kalašnikova, K-2, 500 m, auksas, J. Zautra, K-4, 500 m, sidabras ir K-4, 1000 m, bronza; SSRS Tautų spardakiadoje bronzos medalius iškovojo K-2, 1000 m, Romutis Višinskis ir Aleksėjus Rumiancevas.
1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės, (Rusija): Romutis Višinskis, K-1, 1000 m, pusfinalyje buvo ketvirtas. SSRS rinktinės sudėtyje buvo Natalija Kalašnikova (atsarginė).
1981 m. Pasaulio čempionatas (Notingamas, Jungtinė Karalystė): V. Čekaitis, C-2, 500 m, sidabras ir C-2, 1000 m, bronza.
1981 m. SSRS moksleivių spartakiada (Trakai): nugalėtojais tapo C-2, 500 m, Giedrius Mardosas ir Saulius Misevičius,^{[paaiškinti]} K-2, 500 m, Aleksandras Mrychinas ir Vygantas Lekavičius.
1983 m. Pasaulio čempionatas (Tamperė): Artūras Vieta, K-1, 1000 m, ir K-4, 500 m, sidabro bei K-4, 1000 m, bronzos medalis, N. Kalašnikova, K-4, 500 m, sidabras. Iš VIII SSRS tautų spartakiados po 2 aukso medalius parsivežė b/k irkluotojai N. Kalašnikova ir A. Vieta.
1985 m. Pasaulio čempionatas (Hazevinkelis): A. Vieta, K-4, 1000 m, sidabras.
1986 m. b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Skuode.
1987 m. Pasaulio čempionatas (Duisburgas, Vokietija): A. Vieta, K-4, 500 m, auksas ir K-4, 1000 m, bronza, S. Narevičiūtė, K-4, 500 m, bronza.
1989 m. Pasaulio čempionatas (Plovdivas, Bulgarija): A. Vieta, K-4, 10000 m, auksas ir K-2, 1000 m, sidabras.
1990 m. Pasaulio čempionatas (Poznanė, Lenkija): A. Vieta, K-4, 10000 m, auksas.
2000 m. Europos čempionatas (Poznanė): Artūras Kratavičius, K-1, 200 m, auksas; Artūras Kratavičius – Pasaulio taurės nugalėtojas.
2001, 2003 m. Alvydas Duonėla – Pasaulio taurės nugalėtojas.
2001, 2002, 2003 m. Pasaulio čempionatai (Poznanė, Sevilija, Gainsilvile): Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas, K-2, 200 m, auksas.
2002 m. Pasaulio čempionatas, Sevilija: Romualdas Petrukanecas, K-1, 200 m, bronza; Europos čempionatas, Szeged: Romualdas Petrukanecas, K-1, 200 m, bronza; Romualdas Petrukanecas – Pasaulio taurės nugalėtojas.
2003 m. Pasaulio čempionatas, Gainsilvile: Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas, K-2, 500 m, bronza (iškovojo teisę dalyvauti Atėnų Olimpinėse Žaidynėse); Pasaulio čempionatas, Gainsilvile: Romualdas Petrukanecas K-1, 200 m, iškovojo 9 vietą; Alvydas Duonėla, K-1, 500 m, iškovojo 5 vietą (iškovojo teisę dalyvauti Atėnų olimpinėse žaidynėse).
2007 m. Pasaulio čempionatas, Duisburgas: Vytautas Vaičikonis, K-1, 200 m, sidabras; Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m, bronza; Jevgenijus Šuklinas, C-1, 200 m, bronza.
2008 m. Europos čempionatas, Milanas: Vytautas Vaičikonis, K-1 200m. auksas.
2009 m. rugpjūčio 13-16 d. Pasaulio čempionatas, Dartmouth, Kanada: Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m, auksas.
2010 m. Pasaulio čempionatas, Poznanė: Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, C-2, 200 m, auksas.

Taip pat skaitykite

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija

Šaltiniai

↑ Antanas Barisas, Zigmantas Raudonius, Stanislovas Stonkus. Baidarių ir kanojų irklavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 447-448 psl.
↑ Trimitas (žurnalas), 1936, Nr.29, 702 psl.
↑ Algimantas Bertašius, Lietuvos sporto žinynas. 68 psl., – T. I – Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. – ISBN 9986-574-29-3

Nuorodos

Vikiteka: Baidarių ir kanojų irklavimas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos tinklalapis

[1] Antanas Barisas, Zigmantas Raudonius, Stanislovas Stonkus. Baidarių ir kanojų irklavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 447-448 psl.

[2] Trimitas (žurnalas), 1936, Nr.29, 702 psl.

[3] Algimantas Bertašius, Lietuvos sporto žinynas. 68 psl., – T. I – Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. – ISBN 9986-574-29-3

[1]

[2]

[3]