Džou dinastija

Džou dinastija (kin. 周朝, pinyin: Zhōu Cháo, liet. Džou Čao) – Kinijos dinastija, valdžiusi po Šangų ir prieš Činų dinastiją, maždaug nuo XI amžius pr. m. e. iki 221 m. pr. m. e.

Laikotarpis dalinamas į du periodus:

• Vakarų Džou (XI a. – VIII a. pr. m. e.)
• Rytų Džou (771 m. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e.)

Rytų Džou savo ruožtu skirstomas į „Pavasarių ir rudenų“ (722 – 465 m. pr. m. e.) bei „Kariaujančių valstybių“ (465 – 221 m. pr. m. e.) laikotarpius.

Bendri bruožai

Džou dinastiją įkūrė Dzi šeima. Jos sostinė buvo Hao, netoli dabartinio Sianio. Džou daug ką perėmė iš Šangų (Inų) kultūros ir išplėtė ją nemažoje teritorijoje į šiaurę nuo Jangdzės upės. 722 m. pr. m. e. sostinė perkelta į Rytus, į Luojangą.

Džou dinastija valdė ilgiau nei bet kuri kita Kinijos istorijoje. Jos valdymo metu Kinijoje imama susiformuoja „Dangaus mandato“ idėja: valdovas („Dangaus sūnus“) valdo gavęs teisę iš Dangaus, tačiau Dangus gali atsiimti mandatą iš valdovo, kuris pasirodo esąs netinkamas. Šioje koncepcijoje Dangus (Tianas) jau yra aukščiau už Šangų dinastijos aukščiausiąjį protėvį Šangdi.

Vakaruose ne kartą mėginta Džou politinę sistemą pavadinti „feodaline“, tačiau ji išties buvo kitokia. Ko gero patogiausia jai vartoti kinišką terminą – fengdzianas (pinyin: fengjian). Politinė sistema nebuvo vienoda visu laikotarpiu.

Džou laikotarpiu imta gaminti iš geležies. Intensyviai plėtojama žemdirbystė.

Vakarų Džou

Vakarų Džou

Tiksli Vakarų Džou (kin. 西周, pinyin: Xī Zhōu, liet. Si Džou) pradžios data nežinoma: siūlyti 1122, 1027, kiti metai pr. m. e. Tikriausiai XI a. pr. m. e. buvusi vasalinė Šangų gentis Džou užkariavo Šangų dinastiją. Nukariavimą pradėjo valdovas (pinyin: Wen wang, liet. Venvangas), baigė valdovas (pinyin: Wu wang, liet. Uvangas). Uvangas patikėjo nukariautų teritorijų administravimą nukirsdinto tirono sūnui, tačiau vėliau pastarojo sūnus sukilo, ir teritorijos buvo galutinai pajungtos Džou valdžiai. Uvango brolis, Džou kunigaikštis (pinyin: Zhou gong, liet. Džougongas) susiejo Šangų aukščiausiąjį protėvį Šangdi su Džou aukščiausia šventybe – Dangumi. Tai – Dangaus mandato idėjos formavimosi pradžia. Ši idėja ilgai laikė valstybę vieningą, nes atskirų kunigaikštysčių valdovai pripažino sakralią Džou valdovo valdžią ir nedrįsdavo atsiskirti.

Vakarų Džou laikotarpiui būdinga ekspansija, ypač į Rytus. Nors tradicinėje istoriografijoje Džou vaizduojama kaip centralizuota valstybė, iš tiesų ji buvo ne tokia: žemės buvo padalintos į atskiras valdas, kurias valdė Džou valdovų giminaičiai. Valstybėje itin svarbi buvo šeimos kultų hierarchija, kurios viršuje buvo Džou protėvių garbinimas. Ši hierarchija padėjo išlikti ir politinei subordinacijos sistemai.

Atskirų valdų valdymo sistema atkartojo centrinės valdžios valdymo sistemą (analogiški valdininkai, jų pareigos).

Vakarų Džou susiformavo vėlesnės Kinijos valstybės pagrindai. Jau buvo bendra kalba ir bendri ritualai.

Šalia Vakarų Džou egzistavo ir kitų kultūrinių centrų, nors tradicinėje istoriografijoje jie ignoruojami. Tai daugiausia buvo šamanistinės kultūros. Ypač svarbi buvo Ču (pinyin: Chu, liet. Ču) valstybė, kurioje suklestėjo lako bei šilko gamyba. Ten vėliau atsiranda daoizmas.

Vakarų Džou valdovai:

Asmeninis vardas1	Pomirtinis vardas²	Valdymo metai³	Lietuviškai
Ji Chang 姬昌	Wen wang 文王	?-1043 m. pr. m. e.	Dzi Čang; Venvangas
Ji Fa 姬發	Wu wang 武王	1046–1043 m. pr. m. e.³	Dzi Fa; Uvangas
Ji Song 姬誦	Cheng wang 成王	1042–1021 m. pr. m. e.³	Dzi Song; Čengvangas
Ji Zhao 姬釗	Kang wang 康王	1020–996 m. pr. m. e.³	Dzi Džao; Kangvangas
Ji Xia 姬瑕	Zhao wang 昭王	995–977 m. pr. m. e.³	Dzi Sia; Džaovangas
Ji Man 姬滿	Mu wang 穆王	976–922 m. pr. m. e.³	Dzi Man; Muvangas
Ji Yihu 姬繄扈	Gong wang 共王	922–900 m. pr. m. e.³	Dzi Ihu; Gongvangas
Ji Jian 姬囏	Yi wang 懿王	899–892 m. pr. m. e.³	Dzi Dzian; Ivangas
Ji Pifang 姬辟方	Xiaowang 孝王	891–886 m. pr. m. e.³	Dzi Pifang; Siaovangas
Ji Xie 姬燮	Yi wang 夷王	885–878 m. pr. m. e.³	Dzi Sie; Ivangas
Ji Hu 姬胡	Li wang 厲王	877–841 m. pr. m. e.³	Dzi Hu; Livangas
	Gonghe (regentas) 共和	841–828 m. pr. m. e.	Gonghe
Ji Jing 姬靜	Xuan wang 宣王	827-782 m. pr. m. e.	Dzi Dzing; Siuanvangas
Ji Gongsheng 姬宮湦	You wang 幽王	781–771 m. pr. m. e.	Dzi Gongšeng; Jouvangas
1 Čia ir pomirtiniams vardams naudojama Pinyin transkripcija.
2 Neretai prieš pomirtinį vardą pridedamas dinastijos pavadinimas, pvz., Zhou Wen wang. Pažodžiui tai reiškia „Džou Venvangas“.
3 Kadangi pirmoji autentiška pripažįstama Kinijos istorijos data yra 841 m. pr. m. e., visos ankstesnės datos yra tik spėjimai.

Rytų Džou

Rytų Džou (tradiciniai rašmenys: 東周 supaprastinti rašmenys: kin. 东周, pinyin: Dōng Zhōu, liet. Dongdžou - Rytų Džou) taip vadinamas todėl, kad sostinė 722 m. pr. m. e. perkelta labiau į rytus, į dabartinį Luojangą. Jau nuo X a. pr. m. e. pastebimos vis didesnės valstybės decentralizavimo tendencijos. Pirmąja tikslia data Kinijos istorijoje yra laikomi 841 m. pr. m. e., kai atskirų valdų vadai kartu nuvertė visos Kinijos valdovą. Prasidėjo „bendro valdymo laikotarpis“ (šalį valdė kunigaikščiai regentai). Po jo atsiradusi praktiškai nauja valstybė buvo daug mažiau centralizuota nei Vakarų Džou. Džou valdovo valdžia tebuvo nominali. Valdančioji giminė turėjo pasikliauti stipresnėmis valstybėlėmis, kad galėtų apsiginti nuo puolimų iš išorės.

Šiuo laikotarpiu gyveno Konfucijus, Laodzi, Sundzi.

Rytų Džou valdovai:

Asmeninis vardas1	Pomirtinis vardas²	Valdymo metai	Lietuviškai
Ji Yijiu 姬宜臼	Ping wang 平王	770–720 m. pr. m. e.	Dzi Idziu; Pingvangas
Ji Lin 姬林	Huan wang 桓王	719-697 m. pr. m. e.	Dzi Lin; Huanvangas
Ji Tuo 姬佗	Zhuang wang 莊王	696–682 m. pr. m. e.	Dzi Tuo; Džuangvangas
Ji Huqi 姬胡齊	Xi wang 釐王	681–677 m. pr. m. e.	Dzi Huči; Sivangas
Ji Lang 姬閬	Hui wang 惠王	676–652 m. pr. m. e.	Dzi Lang; Huivangas
Ji Zheng 姬鄭	Xiang wang 襄王	651–619 m. pr. m. e.	Dzi Dženg; Siangvangas
Ji Renchen 姬壬臣	Qing wang 頃王	618–613 m. pr. m. e.	Dzi Ženčen; Čingvangas
Ji Ban 姬班	Kuang wang 匡王	612–607 m. pr. m. e.	Dzi Ban; Kuangvangas
Ji Yu 姬瑜	Ding wang 定王	606-586 m. pr. m. e.	Dzi Ju; Dingvangas
Ji Yi 姬夷	Jian wang 簡王	585–572 m. pr. m. e.	Dzi I; Dzianvangas
Ji Xiexin 姬泄心	Ling wang 靈王	571–545 m. pr. m. e.	Dzi Siesin; Lingvangas
Ji Gui 姬貴	Jing wang 景王	544–521 m. pr. m. e.	Dzi Gui; Dzingvangas
Ji Meng 姬猛	Dao wang 悼王	520 m. pr. m. e.	Dzi Meng; Daovangas
Ji Gai 姬丐	Jing wang 敬王	519-476 m. pr. m. e.	Dzi Gai; Dzingvangas
Ji Ren 姬仁	Yuan wang 元王	475–469 m. pr. m. e.	Dzi Žen; Juanvangas
Ji Jie 姬介	Zhending wang 貞定王	468–442 m. pr. m. e.	Dzi Dzie; Džendingvangas
Ji Quji 姬去疾	Ai wang 哀王	441 m. pr. m. e.	Dzi Čiudzi; Aivangas
Ji Shu 姬叔	Si wang 思王	441 m. pr. m. e.	Dzi Šu; Sivangas
Ji Wei 姬嵬	Kao wang 考王	440–426 m. pr. m. e.	Dzi Vei; Kaovangas
Ji Wu 姬午	Weilie wang 威烈王	425–402 m. pr. m. e.	Dzi U; Veilievangas
Ji Jiao 姬驕	An wang 安王	401-376 m. pr. m. e.	Dzi Dziao; Anvangas
Ji Xi 姬喜	Lie wang 烈王	375–369 m. pr. m. e.	Dzi Si; Lievangas
Ji Bian 姬扁	Xian wang 顯王	368–321 m. pr. m. e.	Dzi Bian; Sianvangas
Ji Ding 姬定	Shenjing wang 慎靚王	320–315 m. pr. m. e.	Dzi Ding; Šendzingvangas
Ji Yan 姬延	Nan wang 赧王	314-256 m. pr. m. e.	Dzi Jan; Nanvangas
	Hui wang 惠王	255–249 m. pr. m. e.	Huivangas
1 Čia ir pomirtiniams vardams naudojama Pinyin transkripcija.
2 Neretai prieš pomirtinį vardą pridedamas dinastijos pavadinimas, pvz., Zhou Pingwang. Pažodžiui tai reiškia „Džou Pingvangas“.

Pavasarių ir rudenų laikotarpis

Pavasarių ir rudenų laikotarpis

„Pavasarių ir rudenų laikotarpis“ (kin. 春秋時代, pinyin: Chūnqiū Shídài, liet. Čunčiu Šidai) pavadinimą gavo nuo kronikų, tradiciškai priskiriamų Konfucijui. Šiuo periodu decentralizuotoje Džou valstybėje tarpusavyje varžėsi bei kovojo apie 170 mažų valstybėlių. Centrinė Džou valdovo valdžia buvo nominali, ją labiausiai palaikė Dangaus mandato koncepcija. Kai kurios valstybėlės ilgainiui virto gan stipriais politiniais vienetais. Pačios stipriausios buvo Či (pinyin: Qi, liet. Či), Dzin (pinyin: Jin, liet. Dzin), Ču (pinyin: Chu, liet. Ču), vėliau – Čin (pinyin: Qin, liet. Čin), U (pinyin: Wu, liet. U), Jue (pinyin: Yue, liet. Jue), Lu (pinyin: Lu, liet. Lu).

Laikotarpiui būdingi nuolatiniai karai. Jie kildavo tiek tarp atskirų valstybių, tiek jų viduje. Tarpusavyje kovodavo įvairūs klanai, šeimos. Neretai karais būdavo siekiama nubausti kitą valstybę už įžeidimą ar išdavystę, padėti grįžti į sostą teisingam paveldėtojui ir pan. Karas buvo sakralinis įvykis – jo paskirtis buvo atstatyti teisingumą. Su priešu kariaujama tuomet, kai jis tampa nebe dorybingas. Taigi karais šiame laikotarpyje siekiama įgyti moralinį ir politinį, bet ne teritorinį pranašumą. Dėl nuolatinių karų VI-IV a. pr. m. e. suklesti karo strategija.

Pavasarių ir rudenų laikotarpiu Kinijoje keičiasi aristokratų klasė. Aristokratiškumą ima lemti ne turtas, o kultūra, ritualų išmanymas. Ryškėja nauja intelektualų ši (kin. 士, pinyin: shi, liet. ši) klasė.

VIII amžiuje pr. m. e. taip pat atsiranda hegemonai (kin. 霸, pinyin: bà, liet. ba). Tai buvo stipresniųjų valstybių valdovai, kurie, pasinaudodami tuo, jog jų apsauga buvo labai reikalinga mažesnėms valstybėms, turėjo faktiškai visišką valdžią savose teritorijose, beveik nekreipdami dėmesio į Džou valdovus. Pavasarių ir rudenų laikotarpiu būta penkių tokių hegemonų.

Kariaujančių valstybių laikotarpis

Kariaujančių valstybių laikotarpis

Nesiliaujant karams, ilgainiui iškilo septynios stipriausios valstybės: Hanas (pinyin: Han, liet. Han), Vei (pinyin: Wei, liet. Vei), Džao (pinyin: Zhao, liet. Džao) (pastarosios trys susidarė iš suskilusios ankstesnės Dzinas (pinyin: Jin, liet. Dzin) valstybės), Janas (pinyin: Yan, liet. Jan), Či (pinyin: Qi, liet. Či), Ču (pinyin: Chu, liet. Ču) ir Čin (pinyin: Qin, liet. Čin). Karų pobūdis pasikeitė – dabar jau buvo kariaujama siekiant užgrobti kitą valstybę. Šis periodas vadinamas Kariaujančių valstybių laikotarpiu (tradiciniai rašmenys: 戰國時代; supaprastinti rašmenys: kin. 战国时代, pinyin: Zhànguó Shídài, liet. Džanguo Šidai). Nors šių valstybių valdovai vis dar laikė save Džou dinastijos valdovui pavaldžiais kunigaikščiais (kin. 公, pinyin: gong, liet. gong), vienas po kito jie ėmė save vadinti tuo pačiu titulu kaip ir Džou valdovas – vangas (kin. 王, pinyin: wáng, liet. vang).

Kariaujančių valstybių periodu paplinta geležiniai ginklai. Apsisaugoti nuo klajoklių iš šiaurės puolimų imamos statyti sienos – būsimosios Didžiosios sienos pirmtakės. Šiam laikotarpiui taip pat būdingas intelektualinio gyvenimo suklestėjimas, kuriasi filosofinės mokyklos. Svarbiausios iš jų: konfucianizmas, daoizmas, legizmas, moizmas.

Galiausiai sustiprėjusi Čin valstybė užkariavo kitas ir prasidėjo imperinis Kinijos istorijos laikotarpis.

Apie Kariaujančių valstybių periodą pasakoja filmai „Imperatorius ir žudikas“, „Bevardis“.

Nuorodos

• Chinese Text Project, Rulers of the Zhou period;
• Xi Zhou Dynasty (1134–256 B.C.);
• Dong Zhou Dynasty 东周 (東周 770–221 B.C.).